Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius. Statistikos departamento duomenys rodo, jog į Lietuvą gyventi atvyko 26410 gyventojai. Iš jų 16938 – Lietuvos Respublikos piliečiai.
Gyventojų mažėja visuose šalies miestuose, išskyrus Vilnių
Alytuje, šeštajame pagal gyventojų skaičių mieste, šiuo metu gyvena beveik 53 tūkstančiai žmonių. Nuo 2011 metų šalies pietuose esantis miestas neteko 11 tūkstančių gyventojų.
Panevėžio, penkto pagal dydį miesto valdžia skelbia, kad šiuo metu mieste gyvena beveik 100 tūkstančių gyventojų, bet, oficialiais duomenimis, jų maždaug 10 tūkstančių mažiau. Nuo 2012 metų, Panevėžys dėl emigracijos kasmet netekdavo nuo 1 110 iki 1 600 gyventojų.
Šiauliuose šiuo metu gyvena 101 210 žmonių. 2011 metais jų buvo 120 969, tad per pastaruosius 6 metus šiauliečių sumažėjo beveik 20 tūkstančių.
Klaipėdoje, trečiajame pagal dydį Lietuvos mieste, šiuo metu gyvena 151 227 žmonės. Uostamiestyje nuo 2011 metų, gyventojų sumažėjo 26 tūkstančiais. Lygiai tiek žmonių šiuo metu gyvena Utenoje.
Kauno gyventojų skaičiaus mažėjimas labiausiai pastebimas. Šiuo metu čia gyvena 292 677 žmonės. Nuo 2011 metų, jų Kaune sumažėjo 44 tūkstančiais.
Vilnius – vienintelis šalies miestas, kuriame gyventojų skaičius ne mažėja, o auga. Šiuo metu sostinėje gyvena virš 570 000 žmonių. Lyginant su 2011 metais, sostinėje šiuo metu gyvena net 32 tūkstančiais daugiau žmonių.
Didžioji dalis būsimų studentų ketina emigruoti
Pastaruoju metu Lietuvą kasmet palieka apie tūkstantis būsimų studentų, planuojančių mokslus pradėti užsienio universitetuose.
„Visai neseniai buvo atlikta apklausa. Iš apklaustų paskutinių klasių moksleivių apie 60 procentų ketina emigruoti. Tad valstybė turi galvoti, ką ji blogai daro, kur link eina ir kokių veiksmų imsis, kad nebūtų tokių skaičių,“ - kalbėjo E. Sarkinas ir tikino, jog jaunuoliai ryžtasi emigruoti ne tik dėl geresnio darbo užmokesčio.
„Dauguma įsivaizduoja ir tiki, kad ten yra geresnė studijų kokybė. Bet nemaža dalis emigruojančių abiturientų stoja ne į geriausius universitetus, o galbūt net prastesnius negu Lietuvos. Čia dažnu atveju žaidžia įsitikinimas, kad Lietuvoje viskas blogai. Kitas dalykas, kodėl jaunimas emigruoja – tai atviri keliai ir galimybės bei pasikeitęs jaunų žmonių požiūris į studijas. Jie nebeskuba rinktis mokslų. Vis populiarėja „happy year“ kelionės. Tai yra, kai abiturientai nežino ką nori toliau veikti, kur studijuoti, tad metus keliauja ir ieško galimybių, plečia akiratį. Ir tai, manau, nėra blogai. Svarbiausia, kad tas žmogus kažkada grįžtų į savo šalį ir bent dalį laiko investuotų čia, tėvynėje,“ - kalbėjo E. Sarkinas.
Emigrantai tėvynę palieka dėl geresnių atlyginimų
„Swedbank“ banko padalinio Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika yra pagerėjusi, tai jaučia ne visi. Pagrindinės, šalyje išliekančios problemos, kurios skatina emigraciją, tai regioninė atskirtis bei neadekvatūs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Atlyginimai didėja toli gražu ne visiems. Darbo užmokestis valstybės sektoriuje didėja lėtai – pavyzdžiui, Skandinavijoje medicinos sesuo gali uždirbti penkis kartus daugiau. Regionuose ir nedideliuose miesteliuose trūksta gerai mokamų darbo vietų. Provincijos gyventojams dažnai tenka rinktis – ieškoti darbo Vilniuje ar Kaune, ar apskritai išvažiuoti iš šalies“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau, pasak N. Mačiulo kitąmet, emigracija neturėtų būti tokia didelė, kaip pastarąjį dešimtmetį.
„Manau, kad 2018 metais, mes matysime emigracijos mažėjimo tendenciją. Juolab, kad 2017 metų oficialiai skelbiama informacija – fiktyvi. Tokie skaičiai susidarė dėl anksčiau išvykusių emigrantų, kurie tik dabar užregistravo savo emigracijos faktą. Tai jie darė dėl tam tikrų mokestinių prievolių ar dėl baimių, kad, pavyzdžiui, po „Brexit“, negalės likti Jungtinėje Karalystėje, jeigu neformalizuos savo emigracijos,“ - portalui tv3.lt teigė N. Mačiulis.
Auga grįžtančiųjų į tėvynę skaičius
Kad emigraciją šiemet nebuvo tokia didelė, esą įrodo ir kitų šalių tyrimai apie atvykstančius imigrantus.
„Faktą pagrindžia ir duomenų tyrimas apie imigraciją į kitas šalis iš Lietuvos. Kitų šalių, tokių kaip Anglijos, Airijos, Skandinavijos duomenys rodo, jog imigrantų iš mūsų šalies augimo nėra. Tad tikėtina, jog kitąmet matysime nuosaikų emigracijos mažėjimą,“ - sakė N. Mačiulis.
Tačiau anot ekonomisto, tikėtis, kad vos tik valstybė imsis kokių nors priemonių ir situacija pagerės lyg mostelėjus burtų lazdele, negalima. Tam gali prireikti ne vienerių metų.
„Aišku, kitąmet emigracija vis dar išliks gana didelė. Gali siekti 35 - 40 tūkstančių gyventojų per metus. Tačiau reikai pažymėti, jog matome ryškią imigracijos tendenciją. Jau šiemet, 2017, imigracija buvo rekordinė, tikėtina. tai matysime ir kitais metais. Svarbu paminėti, kad apie 70 procentų imigrantų – lietuviai, grįžtantys iš emigracijos,“ - teigė N. Mačiulis.
Tokie grįžtančiųjų tautiečių srautai, esą įrodo, kad tas emigracijos srautas, kurį stebime pastarąjį dešimtmetį, yra laikinas.
„Galima sakyti, kad tai nėra visam laikui išvykstantys asmenys, o tik laikinai dėl tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, užsidirbti būstui. Tačiau esant galimybei jie grįžta. Tai, manau, lemia ir vidutinio darbo užmokesčio didėjimas Lietuvoje,“ - kalbėjo N. Mačiulis.
