2018

Keturi iš dešimties vyresnių nei 15 metų gyventojų mano, kad 2018-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi, o triskart mažiau žmonių besibaigiančius metus įvertino kaip nesėkmingus, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta apklausa. 39 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šie metai jiems buvo sėkmingi, 13 proc. – kad nesėkmingi. Pastarąjį dešimtmetį tai sėkmingiausi gyventojams metai. 2017-uosius kaip sėkmingus buvo nurodę 34 proc. respondentų, kaip nesėkmingus – 16 procentų.

Iki sunkiausių pasaulyje lenktynių – Dakaro ralio – liko mažiau nei mėnuo. Lietuvoje šios varžytuvės kasmet sukelia milžinišką autosporto gerbėjų ažiotažą ir, žinoma, jį galima suprasti – tai bus jau ketvirti metai, kai Dakaro automobilių įskaitoje dalyvaus net 3 lietuvių ekipažai. „Lietuviai anksčiau ar vėliau laimės Dakarą, tuo esu tikras”, – neslepia rekordinę Baltijos šalims, 12 vietą, 2018 metų lenktynėse iškovojęs Antanas Juknevičius.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Pirmąją Naujųjų metų dieną sukanka pusmetis, kai Lietuvoje galioja naujasis darbo kodeksas. Jo rėmėjai džiaugiasi lankstesniais darbo santykiais. Tikimasi, jog tai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tikina, kad darbuotojai tapo mažiau apsaugoti, o jų atleidimas iš darbo – kur kas lengvesnis. Tuo tarpu tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų atstovai jau laukia, kada darbo kodeksas bus koreguojamas. Nuo liepos 1-osisos, Lietuvoje priėmus naująjį darbo kodeksą, įsigaliojo naujovės.

Nors fejerverkų skambesys Lietuvą pradėjo lydėti daug anksčiau nei laikrodžiui išmušus dvyliktą, tikroji šviesų fiesta dangų užliejo tik po vidurnakčio. Lietuva jau įžengė į 2018-uosius metus.  Šiemet sostinėje naujametiniai fejerverkai buvo leidžiami nuo Bernardinų sodo pusės. Katedros aikštėje, šalia pagrindinės Vilniaus eglės kaip visada netrūko daugybės smagiai nusiteikusių vilniečių bei miesto svečių. Nuotraukų galerijoje pamatysite, kaip Naujuosius metus pasitiko sostinė.

Iki Naujųjų metų Lietuvoje liko kelios valandų, tačiau kai kurios šalys jau gyvena 2018 metuose. Štai kaip pasaulis atsisveikina su praėjusiais 2017 metais ir pasitinka 2018-uosius. Australija Sidnėjuje, kur įvyko pirmoji didelė Naujųjų metų sutikimo šventė, dangų virš uosto teritorijos nušvietė fejerverkai. Vidurnaktį tarp spalvingo fejerverko elementų buvo ir vaivorykštės spalvų krioklys, kritęs nuo Sidnėjaus uosto tilto ir skirtas neseniai įvykusiam gėjų santuokų legalizavimui Australijoje.

 TV3 žinios pasidomėjo, ką visiems mums ir tiems, nuo ko mūsų gyvenimai priklauso, kitais metais prognozuoja Lietuvos raganos ir jų būrimo įrankiai. Prognozės įvairios – tai ir galima didelė grėsmė, ir naujas stiprus veikėjas politinėje arenoje, konkurentas premjerui Skverneliui. Kas dar mūsų laukia pamažėl atitipenančiais Geltonojo šuns metais, bando nuspėti Lietuvos raganų ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė. O tikėti tokiaIs dalykais ar ne, spręskite patys.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

Naujieji 2018 metai – Geltonojo Žemės Šuns metai. Astrologai teigia, jog tai jėgos ir permainų metai, ypač sėkmingi drąsiems ir rizikuoti nebijantiems žmonėms. Tad kaip juos sutikti ir ką būtina padaryti laikrodžiui mušant vidurnaktį, pasakoja astrologė Violeta Liaugminienė. Naujų metų naktį visos planetos bus susitelkusios ožiaragyje. Be saulės, čia bus Plutonas, Saturnas, Venera ir juodasis mėnulis.

 Seimas 2018-uosius metus paskelbė XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto metais. Kitąmet spalio 28 dieną bus minimos 225-osios S. Daukanto gimimo metinės. S. Daukantas 1822 metais parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją.

Būrėja ir astrologė Vaiva Budraitytė prieš Naujuosius metus ėmėsi neįprasto, Kinijoje itin populiaraus ritualo – pinigų deginimo. Anot žiniuonės, toks ritualas lemia, kad sudeginti pinigai naujaisiais metais gali sugrįžti dešimteriopai. Tik neapsigaukite, V. Budraitytė atskleidė, kad deginti nėra būtina tikrų pinigų, jų galima ir pasigaminti patiems. Kaip tai padaryti, žiūrėkite vaizdo reportaže.

  Daugiau nei 17 metų valdantis Rusiją Vladimiras Putinas paskelbė lengvai prognozuotą naujieną – jis ketina dalyvauti artėjančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.   „Aš kelsiu savo kandidatūrą į Rusijos Federacijos prezidento pareigas“, – cituojamas V. Putinas „RIA Novosti“. Apie tai jis paskelbė šios dienos susitikime su įmonės GAZ darbuotojais. V. Putinas Rusijos prezidentu buvo nuo 2000 iki 2008 metų.

  2018 metų biudžeto projektą Vyriausybė svarstys kitą savaitę, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Tikėtina, kad pirminis oficialus Vyriausybės aptarimas bus sekantį trečiadienį (spalio 11 dieną - BNS) - po savaitės“, - antradienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas. Finansų ministras Vilius Šapoka neseniai sakė, jog kitų metų biudžetas bus perteklinis, bet nepranešė, kiek pajamų planuojama surinkti daugiau nei išleisti.

Lapkričio 5 d. į trečiąjį posėdį susirinko švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius. Posėdžio metu pristatyta nauja Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų jungimosi iniciatyva. „Mokslo ir studijų išteklių konsolidavimo procesai šią savaitę jau pajudėjo keturiems universitetams – VDU, KU, ŠU ir LEU – pasirašius memorandumą dėl klasterio kūrimo.

Teisė rengti 2018 metų žiemos olimpines žaidynes suteikta favoritu laikytam Pietų Korėjos miestui Pjončanui. Tai trečiadienį 123-iojoje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje paskelbė šios organizacijos prezidentas Jacquesas Rogge'as. Rengti 2018 metų „baltąją olimpiadą“ taip pat pretendavo Miunchenas (Vokietija) ir Anesi (Prancūzija). Rinkimuose dalyvavo 95 IOC nariai iš 76 šalių. Pjončanas nugalėjo jau pirmajame balsavimo ture. Jis gavo 63 balsus.