Pasak ekonomisto, jeigu, visgi, būtų įvesti 25 procentų tarifai euro zonos muitams, tokiu atveju gresia stagnacija.
„Jeigu būtų įvesti 25 proc. muitai visai euro zonos produkcijai, tai iš esmės nurėžtų vieną procentį punktą nuo euro zonos ekonomikos augimo ir euro zona iš 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio panirtų į stagnaciją.
Tokiu atveju, iš esmės maždaug panašiu tempu sulėtėtų ir Lietuvos ekonomikos augimas. Mes prognozuojame, kad šiemet BVP padidės 3 proc. Reiškia, jeigu mes iš to išfinansuotume 1 proc. procentinį punktą, mes gautume 2 proc. BVP augimą.
Kitaip sakant, Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, ekonomika šiek tiek nukraujuos, bet mes vis tiek augtume, tik lėtesniu tempu“, – teigė jis.
Neigiami ir teigiami padariniai ES ekonomikai
Pasak eksperto, tarifai muitams turėtų tiek neigiamos, tiek teigiamos įtakos. Vokietijos gamintojai galimai norės atpiginti savo eksportuojamus produktus, kas būtų naudinga Europai.
„Aš manau, kad tai Lietuvai turės ir teigiamos, ir neigiamos įtakos. Tai, aišku, kad neigiama įtaka yra Europos ekonomikos stagnacija ir Vokietijos ekonomikos problemos, kurios nesibaigs. Bet pozityvi naujiena yra tai, kad vokiečių gamintojai norės atpiginti savo eksportą ir jie ieškos pigesnių kontraktinės gamybos partnerių, kuriuos tikriausiai ras Lietuvoje.
Vis tiek mūsų pramonė pagamina tam tikrus komponentus pigiau. Iš vienos pusės, tai yra neigiama naujiena Lietuvai, iš kitos pusės – mes iš to ir laimėsime. Tai atitinkamai dėl to aš labai nepergyvenčiau, bet faktas, kad tarifai nėra geras dalykas“, – pasidalino savo mintimis ekspertas.
Mano, kad JAV gali pakeisti savo nuomonę
Neretai viešojoje erdvėje, kalbant apie muitų tarifus, galima perskaityti pasakymą, jog prasidėjo muitų karas. Ekonomisto teigimu, toks terminas vyrauja dėl to, kad Europa ruošia atsakomąsias priemones prieš JAV sukeltus muitų tarifus ES. JAV tarifų užmojai nėra naudingi pačios šalies ekonomikai, todėl prognozuojami kardinalūs pokyčiai netolimoje ateityje.
„Muitų karas vyksta todėl, kad Europa planuoja atsakomųjų priemonių ir JAV. Iš esmės, jos gali toliau didinti spaudimą ir galvoti apie kažkokius naujus tarifų instrumentus. Tai yra teorija. Praktika yra tokia, kad, aš manau, abi pusės bus linkusios susitarti.
Kitas dalykas – aš manau, kad vasarą arba rudenį JAV labai stipriai pakeis tarifų politiką ir manau, kad mūsų laukia muitų sumažėjimas, nes JAV ekonomikos augimas akivaizdžiai lėtėja, įmonių lūkesčiai yra labai stipriai pablogėję, vartotojai irgi pradeda mažinti vartojimą.
Tai akivaizdu, kad ekonomika patiria skausmą ir rinkos labai stipriai pakrito. Tarkime, prieš porą dienų JAV SNP indeksas (vienas įtakingiausių JAV akcijų biržos rodiklių – red. past.) buvo visiškai ties korekcija. Ten labai nedaug trūko iki oficialios to indekso recesijos.
Atitinkamai, aš manau, kad D. Trumpo administracija tą mato ir tą supranta, ir, manau, jie tikriausiai imsis visiškai kardinalių pokyčių tarifų politikoje ir tarifų politika švelnės“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas.
Kokios pradinės naudos siekė ir vis dar siekia Trumpas?
A. Izgorodinas kalbėjo, kad D. Trumpo pagrindinis siekis yra sumažinti JAV prekybos deficitą, tačiau muitų tarifų kėlimo planas taip nesiseka.
„Jis nori sumažinti JAV prekybos deficitą, kuris yra ganėtinai didelis, bet iš kitos pusės JAV turi proficitą su likusiu pasauliu, kalbant apie paslaugų prekybos balansą, nes jie daug eksportuoja IT paslaugų ir technologinių paslaugų.
Tai taip, tikslas yra šiek tiek pakoreguoti pasaulinio žaidimo taisykles, sumažinti importą JAV, sumažinti prekybos balansą, bet tai yra teorija ir užmojai, bet praktiškai tai padaryti bus ganėtinai sunku“, – pasakojo jis.
Ekonomistas atsakė, ką ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje pajaus Lietuva.
„Aš manau, trumpalaikėje perspektyvoje pajausime, o ilgalaikėje perspektyvoje žaidimo taisyklės stabilizuosis ir daugumos tarifų nebeliks. Aš manau, kad tai ilgalaikėje perspektyvoje visiškai nepasijaus“, – kalbėjo ekspertas.
Ar prekybos muitų karai greitai pasibaigs?
Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad prekybos muitų karai tarp JAV ir Europos Sąjungos ilgalaikio poveikio šalies ekonomikai neturės, ir prognozuoja greitą jų baigtį.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį pristatė prognozę, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus 25 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, o bendrijai ėmusis atsakomųjų priemonių, tai Lietuvos ekonomikos augimą artimiausius ketverius metus lėtintų iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pareiškė, kad nuo balandžio 1 d. imsis „atsakomųjų priemonių“, reaguodama į JAV įvestus 25 proc. muitus bendrijos plieno ir aliuminio importui. EK pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o ES atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.
JAV prezidento Donaldo Trumpo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui įsigaliojo trečiadienį ir žymi naują etapą JAV ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
