A. Grigas įvardijo, ar tikrai JAV yra tokia prasta situacija su dušais.
„Aš užaugau Kalifornijoje, vienoje iš valstijų, kur yra vandens trūkumas ir yra tam tikri įstatymai, reguliacijos, kiek gali būti stiprus dušas. Čia aš priskirčiau prie D. Trumpo tokių kultūrų karų, kur jis bando pakeisti viską, ką liberalios, sakykime, politinės jėgos, demokratai yra išleidę ir kokie buvo judėjimai.
Tai čia pradedant nuo „Diversity, equaty and inclusion“, tos temos ir dabar iki dušų. D. Trumpas nori parodyti savo balsuotojams, kad jis yra pasiryžęs visur atsukti laikrodį ir visur sugrįžti į tą tradicinę gerąją Ameriką (JAV – red. pastaba), kaip jis ją įsivaizduoja“, – kalbėjo ji.
JAV dušai – kova su žaliąja politika?
V. Sinkevičius sako nemanąs, kad D. Trumpo pasakymas „padaryti dušus JAV vėl galingais“ kelia kažkokią grėsmę žaliajai politikai.
„Aš nežinau, kiek čia yra ta kova prieš žaliąją politiką, nes esmė yra, vis dėlto, kad yra vandens trūkumas, mes nuo to turime pradėti. Čia šito dalyko negali tu sureguliuoti, negali sureguliuoti įstatymų, kad Sacharos dykumoje atsirastų vanduo.
Mes galime parašyti kokius norime įstatymus, bet nei Sacharos dykumoje atsiras vanduo, nei Lietuvoje atsiras nafta nuo parašyto įstatymo. Tai šiuo atveju toks eilinis žingsnis, nutaikytas į antraštes, nutaikytas į tai, apie kažką visi kalbėtų. Tačiau, iš tiesų, aš manau, kad daug pavojingesni yra tie sisteminiai pokyčiai.
Ir aš netgi, tiesą sakant, nelabai reaguoju į tuos pripažinimus, kad yra tik dvi lytys, pavyzdžiui. Tas kaip ir visiems buvo seniai aišku, ar kiek vandens turi išbėgti iš dušo. Man daug pavojingiau atrodo tie pokyčiai, kurie yra susiję su JAV užsienio politika, tos, sakykime, taip įstrigusios dabar derybos su Rusija ir koks gali būti jų vis dėlto galutinis rezultatas.
Ką tai reikštų Europai, pasauliui, Ukrainai? Pirmiausia, tai šitie dalykai, manau, yra daug svarbesni, tie pokyčiai, kurie yra įgyvendinami. Kalbant apie saugumo institucijas, galų gale, NATO vadovybė yra daug svarbesnis dalykas, nei kiek iš to čiaupo vandens prilošia, nes, kaip sakiau, deja, bet įstatymų negali sureguliuoti dėl vandens trūkumo“, – pasisakė jis.
Trumpo tarifų sprendimas ir amerikiečių reakcija
Kai kurie žmonės, gyvenantys JAV, mano kad D. Trumpo pristatytas tarifų planas buvo labiau kaip jo valdymo taktikos dalis.
„Na, čia yra dalis D. Trumpo taktikos, jis dažnai paskelbia arba tokius žingsnius, sprendimus, kurie yra gan radikalūs ir paskui juos ar atšaukia, ar padaro pauzę, arba tai yra laikomas kaip derybų startinis taškas.
Tačiau šiam atvejui, man atrodo, buvo jau susirūpinimo iš D. Trumpo pačios administracijos ir jo aplinkos, kad gal šis žingsnis buvo per daug rizikingas, nes, vėlgi, labai jautriai reagavo akcijų rinkos.
Pats D. Trumpas, kai atėjo į valdžią, visada mėgdavo cituoti akcijų rinkas, kaip jos pakilo, kai jis buvo išrinktas prezidentu. Tai jis tikrai žiūri į šiuos skaičius ir ta panika, man atrodė, jau nenaudinga. Tačiau, jeigu žiūrėtume plačiau, buvo daug signalų, ypatingai su Europos valstybėmis, kad yra noro susitarti iš D. Trumpo administracijos.
Buvo pasisakymų iš jų aplinkos, kad reikia skambinti, reikia tartis, reiks padaryti susitarimus. Iš kitos pusės – ta griežta pozicija su Kinija liko, nes tai ir buvo D. Trumpo prioritetas, tikrai perkrauti tą prekybą ir tuos santykius su Kinija sumažinti.
Taip pat keisti ir Kinijos ekonominę gali, keisti ją viduje bei Amerikos industrines gamybos galimybes ir bandyti sugrąžinti bent kažkiek darbų šioje sferoje atgal į Ameriką“, – savo nuomone dalinosi JAV Atlanto Tarybos mokslininkė ir daktarė.
Lietuvos ketinimai taikyti atsakomuosius tarifus
Europarlamentaras, paklaustas, ar Lietuva teisingai elgiasi, kad kol kas neruošia atsako į D. Trumpo muitus, jis atkreipė dėmesį į svarbų santykį su JAV, kurį turime.
„Na, vieno dalyko, kad ir kokia bebūtų retorika, kaip beskambėtų iš Baltųjų rūmų, nepamirškime, kas yra JAV, ir koks vis dėlto mūsų santykis yra su ja. To ignoruoti tu tiesiog negali, aišku, kad Europos Sąjungos pozicijoje visuomet bus dialogas.
Kartais tas dialogas būdavo labai sėkmingas ir produktyvus, nes nepamirškime – pasitaikė ir Barako Obamos ir Džordžo Bušo, ir Džo Baideno kadencijų metu tų žingsnių, kuriuos Europa laikė prieš Europos interesą“, – akcentavo V. Sinkevicius.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kada Europa patyrė šiek tiek sunkumų dėl D. Baideino administracijos infliacijos mažinimo akto.
„Aš galiu pateikti pavyzdį, tai buvo infliacijos mažinimo aktas, pateiktas prezidento D. Baideno administracijos. Sakykime, kad taip, Europa ėjo tuo sunkiu [keliu], reguliuodama, dėliodama žaliojo kurso strategiją, užtikrindama reguliavimą, kad lėšos, resursai būtų nukreipti į ekonomikos dekarbonizaciją, į energijos pertvarką. O tuo metu JAV tiesiog paėmė ir padėjo didelį kiekį pinigų ant stalo, pakviesdama tuos pačius Europos inovatorius, įmones kurtis.
Daug kas tuo susiviliojo: ir baterijų gamintojai, ir vėjo parkų statytojai, ir taip toliau. Ir, aišku, Europai tai buvo toks žingsnis prieš jos interesą, kadangi daugelis projektų Europoje buvo paskelbti kaip tie, kurie bus galimai stabdomi dėl padidėjusių interesų JAV <...>“, – komentavo europarlamentaras.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Aktualusis interviu“ galite klausytis čia: