Apie tai, kaip Kinija gali ieškoti naujų prekybos tinklų Europoje bei kokią įtaką tai gali turėti Lietuvai ir visai Europai plačiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentaras Paulius Saudargas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šią savaitę D. Trumpas padidino muitus Kinijai iki 125 proc. ir ji tapo labiausiai muitais apmokestinta valstybė.
Todėl manoma, kad dėl šių priežasčių Kinija gali pradėti siekti bendradarbiauti su Europos valstybėmis, nors ES stengiasi atsiriboti nuo priklausomybės Kinijai.
Šiai ES politikai pritaria ir europarlamentaras P. Saudargas, kuris teigia, jog nepaisant šiuo metu vykdomos JAV politikos ir D. Trumpo neprognozuojamumo, vis dėlto ES turėtų „suremti pečius prieš Kiniją“.
„Strategiškai turim žvelgti ir į ilgalaikę perspektyvą, santykius su JAV. Trumpas ateis, Trumpas išeis, o JAV, kaip galingiausia ekonominė jėga kol kas šioje planetoje, lieka. Ir aš vis dar laikausi nuomonės, kad mums reikėtų suremti pečius būtent prieš Kiniją su ta pačia JAV ilgalaikėje perspektyvoje, nes tikiu, kaip ten bebūtų su dabartine administracija, bet tai yra demokratinė valstybė, ko nepasakysi apie Kiniją. Ir čia yra turbūt šiandieninio pasaulio vienintelė logiška skirtis“, – aiškino europarlamentaras.
Be to, P. Saudargas pažymi, kad ES kelia tikslą tapti nepriklausoma ne tik nuo Kinijos, bet ir viso pasaulio atžvilgiu.
Visgi susirūpinimą kelia tai, jog šiuo metu Kinija. anot P. Saudargo, yra vienareikšmė lyderė retųjų išteklių gavybos ir perdirbimo srityje.
„Mes neturim tapti priklausomi nuo naudingų iškasenų ir, ypač, kalba eina apie retuosius žemės elementus. Tai todėl neatsitiktinai ir toks buvo didelis ažiotažas dėl Trumpo ir Ukrainos susitarimo dėl retųjų mineralų“, – teigė europarlamentaras.
O konkrečiai, kaip yra siekiama atsiriboti nuo Kinijos, pašnekovas pateikia ES atėjusio naujo automobilių žiedinio dizaino ir atliekų sutvarkymo reglamento pavyzdį, kuriuo siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo žaliavų.
„Mes visą automobilių laužą eksportuojame, o nesusigrąžinam. Tai reglamento tikslas, būtent automobilių sektoriui susigrąžinti viską, iš ko jie yra padaryti“, – sako P. Saudargas.
Kinija atsigręš į ES
Tuo metu, „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas, vertindamas JAV prezidento nustatytus 125 proc. muitus Kinijai teigė, jog toks sprendimas, pirmiausia, yra D. Trumpo derybų elementas.
„Jau ne kartą ir ne du kartus matėme Trumpo derybinę trajektoriją. Jis iš pradžių daro maksimalų spaudimą prekybos partneriams, tada kuriam laikui atsitraukia tam, kad būtų pasiekti vienokie arba kitokie susitarimai dėl tarifų arba dėl kitų klausimų“, – teigė ekonomistas.
Visgi A. Izgordinas mano, kad JAV pavyks pasiekti susitarimus su Kinija ir galiausiai taikomi tarifai Azijos šaliai ženkliai sumažės, tačiau išliks didesni negu kitoms valstybėms.
Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad, jei Kinijai būtų palikti dideli tarifai, net jiems ir sumažėjus, tai keltų tiesioginę grėsmę Europai.
„Kinijos priėjimas prie JAV rinkos bus apribotas pakankamai stipriai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kinai pradės ieškoti kokių nors alternatyvių rinkų, nes jų problema yra tai, kad jie turi vadinamą over capacity (viršijantį pajėgumą – angl. k.). Jie gamina įvairių prekių tikrai stipriai per daug negu reikia jų vidaus rinkai, kuri yra sulėtėjusi šiek tiek. Tai reiškia, kad dalis to eksporto tikrai eis į ES ir tai neša įvairių naujienų Europai.
Iš dalies tai galbūt yra teigiama, nes Kinija į euro zoną eksportuos defliaciją, nes jie mažins savo eksporto kainas. Kinų prekių kaina Europoje mažės, komponento kaina kris. <...> O bloga naujiena yra euro zonos pramonei, kuri turi pakankamai didelius darbo kaštus, kuri yra labai griežtai reguliuojama, kalbant apie įvairius klimato standartus ir faktas, kad Europos pramonė negalės konkuruoti be kažkokių prekybos apribojimų, su Kinijos importo antplūdžiu“, – komentavo A. Izgordinas.
Ekonomisto manymu, tai taip pat gali reikšti, jog ir pačiai ES gali tekti pradėti taikyti atsakomuosius tarifus Kinijai.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu ES yra būtina ginti vietinę pramonę, kadangi, anot jo, euro zonos pramonė šiuo metu atrodo ypač silpnai.
„Pramonės atsigavimas I-ąjį ketvirtį buvo labai laikinas, O dar praeitų metų pabaigoje Vokietijos pramonės lūkesčiai, tai įmonių optimizmo lygis buvo toks pat prastas, kaip Covido piko metu. Tai mes kalbame apie labai grėsmingą situaciją net ir be prekybos karų“, – komentavo ekonomistas.
Be to, jis akcentuoja, kad Kinija yra suinteresuota plėsti savo eksportą. Todėl siekdama išvengti muitų iš ES, ji gali subsidijuoti savo prekes, kad jos būtų pigesnės. Todėl, pasak ekonomisto ES turi galvoti ir kaip stimuliuoti vietinę pramonę.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad net ir sumažinus tarifus, JAV tam tikrus muitus kitoms šalims vis tiek išlaikys, o tai irgi turėtų tapti aiškiu signalu Europai remti vietos pramonės atsigavimą.
„Pavyzdžiui, vienas iš variantų, kuris tikrai gali suveikti, tai yra tos pačios investicijos į gynybą. Nes, iš esmės, nelabai svarbu į kokią sritį tu investuoji pinigus, tie pinigai vis tiek po to pereina po visą ekonomiką ir tiesiog sustiprina bendrąjį ekonomikos ciklą.
Labai, pavyzdžiui, sveikintina yra Vokietijos naujos vyriausybės idėja šiek tiek agresyviau elgtis su skolinimu finansų rinkose. Irgi labai smagus dalykas, kuris tikrai gali pagyvinti Europos ekonomiką. Bet mes ekonomikos ciklo kontekste labai atsiliekame nuo JAV, tai reikia galvoti, kaip tą ekonomikos ciklą sustiprinti ir save apginti“, – aiškino A. Izgordinas.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
