muitai

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl netinkamai atliktos muitinės patikrinimo procedūros, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvęs muitininkas Aleksanderis Vasilevskis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Muitų ginče su JAV Europos Sąjunga (ES) siekia greitos pažangos derybose. Europos Komisijos duomenimis, į Vašingtoną techninių pokalbių išvyko prekybos ekspertų komanda. Be to, dar antradienį numatytas ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus pokalbis telefonu su JAV prekybos įgaliotiniu Jamiesonu Greeru. Pirmadienį M. Šefčovičius, atstovo duomenimis, kalbėjosi su JAV prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku. Tačiau kokiomis tiksliai temomis buvo kalbama, nežinoma.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi pasiruošti galimam Jungtinių Valstijų (JAV) antrinių muitų taikymui Rusijos prekybos partneriams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pristatė naują 72 mlrd. eurų vertės prekių iš JAV, kurioms gali būti taikomi bloko muitai, jei derybos su Vašingtonu dėl tarifų žlugs, sąrašą. Bloko prekybos vadovas, EK narys Marošas Šefčovičius sakė, kad su šiuo pasiūlymu, kuris „apima maždaug 72 mlrd. eurų vertės JAV importą“, susipažino Briuselyje susitikę ES prekybos ministrai.

Bitkoino kursas pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 122 tūkst. JAV dolerių, pasiekęs naują visų laikų rekordą. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, per mėnesį kriptovaliuta pabrango beveik 16 proc., o per metus – daugiau kaip 88 procentais. Bitkoino rinkos kapitalizacija šiuo metu vertinama 2,4 trln. JAV dolerių.

 Šį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie 30 proc. muito tarifus visoms Europos Sąjungos (ES) prekėms nuo rugpjūčio 1 d. Tai nebe vien grasinimas ar rinkiminė retorika – tai prezidento Trumpo oficialiai paskelbtas ketinimas, su konkrečia data ir tarifų apimtimi. Derybos dar vyksta, bet politinis signalas nieko gero nežada: transatlantiniai prekybos santykiai tebesisuka įtampos epicentre, o Europa privalo apsispręsti.

Tarp Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vėl įsiplieskė ginčas dėl tarpusavio prekybos, kai prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai paskelbė apie naujus 30 proc. muito tarifus visoms iš ES importuojamoms prekėms nuo rugpjūčio 1 d.  Siekdama suteikti erdvės deryboms, Europos Komisija nusprendė dar kartą atidėti atsakomųjų priemonių įvedimą JAV prekėms.

54 proc. Baltijos šalių gyventojų nerimauja, kad JAV įvedus muitus Europai bus paveiktas jų darbas, atlyginimas ir pragyvenimo išlaidos, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenys.  Mažiausiai nerimą jaučia Lietuvos gyventojai – 7 proc. apklaustųjų teigė jaučiantys didelį nerimą, dar 43 proc. – nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Tuo metu Latvijoje 9 proc. jaučia didelį nerimą, o 47 proc. nerimauja dėl tarifų kiek mažiau. O Estijoje – atitinkamai 12 ir 46 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui grasinant Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio įvesti 30 proc. muitus, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad derantis dėl tarifų Bendrija turėtų vengti eskalacijos santykiuose su JAV. „Mūsų nuomone, tarifai nėra naudingi niekam. Turime ieškoti gerų sprendimų mūsų prekybos santykiuose, nes Europos Sąjunga visada pasisakė už sąžiningą prekybą, grindžiamą tarptautinėmis taisyklėmis ir jas gerbiančią.

Investuotojams reaguojant į naujausius JAV prezidento grasinimus dėl muitų, Europos akcijų rinkos pradėjo savaitę smukimu. Indeksas STOXX 50 sesijos pradžioje nusileido 0,8 proc., o STOXX 600 – 0,6 proc., rašo portalas „Trading Economics“.  Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio bus taikomas 30 proc. muito tarifas. Anot jo, naujasis tarifas įsigalios rugpjūčio 1-ąją.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas sakė, kad pirmadienį planuoja kalbėtis su savo kolegomis iš JAV, nes Briuselis stengiasi užkirsti kelią naujam prezidento Donaldo Trumpo grasinimui įvesti 30 proc. muitus.

Naftos paklausa pasaulyje auga silpnai, o keliose šalyse, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina dideliais muitais, paklausa net mažėja, pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Metinis naftos paklausos augimo tempas sulėtėjo nuo 1,1 mln. barelių per dieną šių metų pirmąjį ketvirtį iki vos 0,5 mln. barelių per dieną antrąjį ketvirtį, rašoma naujausioje agentūros mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad Briuselis toliau susilaikys nuo atsakomųjų priemonių JAV plieno ir aliuminio muitams, nes siekia susitarimo, kuris leistų išvengti platesnio masto 30 proc. dydžio muitų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sužlugdė kelis mėnesius trukusias nuodugnias derybas, paskelbdamas, kad jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas, jis įves plataus masto muitus 27 ES valstybėms narėms.

Europos Sąjunga (ES) turės imtis „ryžtingų“ veiksmų, kad atremtų Jungtinių Valstijų muitus, jei nebus sudarytas „sąžiningas“ susitarimas su Vašingtonu, jog būtų išvengta gresiančių mokesčių, sekmadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas.

Meksika griežtai smerkia šeštadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo šiai šaliai paskelbtus 30 proc. importo muitus. Meksika apie naujuosius muitus sužinojo penktadienį, derybų metu Jungtinėse Valstijose. D. Trumpas žada, kad jie įsigalios rugpjūčio 1 d. „Prie stalo sakėme, kad tai nesąžiningas sandoris ir mes tam nepritariame“, – šeštadienį bendrame pareiškime teigė Ekonomikos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Prancūzija ir Vokietija prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo planams rugpjūčio 1 d. įvesti 30 proc. importo muitus Europos Sąjungai (ES) ir žada ginti Europos interesus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė griežtai nepritariantis JAV importo muitams. Jis paragino ES parengti „patikimas atsakomąsias priemones mobilizuojant visus turimus įrankius“ tam atvejui, jeigu su JAV nebūtų susitarta iki rugpjūčio.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo naujausius ketinimus įvesti importo muitus. Vis dėlto ji teigia, kad Europos Sąjunga (ES) sieks prekybos susitarimo su JAV. „30 procentų muitų įvedimas iš ES eksportuojamoms prekėms sutrikdytų svarbias transatlantines tiekimo grandines, pakenktų verslui, vartotojams ir pacientams abiejose Atlanto pusėse“, – šeštadienį pareiškė U. von der Leyen.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paskelbė nuo rugpjūčio 1 d. iš Europos Sąjungos atvežamoms prekėms įvesiantis 30 proc. muito tarifą. D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė laiško, kurį nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir kuriame skelbiama apie šį mokestį, nuotrauką. Laiške jis skundėsi dėl „ilgalaikio, didelio ir nuolatinio“ JAV ir ES prekybos deficito, kaltindamas 27 valstybių bloką nesąžininga prekybos politika ir įvairiomis kliūtimis.

Trečiadienį Brazilija ir Jungtinės Valstijos toliau aštrino ginčą dėl prezidento Donaldo Trumpo paramos perversmu kaltinamam buvusiam lyderiui Jairui Bolsonaro. Amerikos prezidentas paskelbė taikysiantis šaliai, vienai iš pagrindinių plieno tiekėjų, 50 proc. muitus. Kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva pagrasino atsakyti tuo pačiu.  D. Trumpas griežtai kritikuoja savo dešiniųjų pažiūrų sąjungininko J. Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė naują laiškų rinkinį prekybos partneriams, nustatydamas tarifus šešioms šalims. D. Trumpo laiškuose, adresuotuose Filipinų, Brunėjaus, Alžyro, Libijos, Irako ir Moldovos vadovams, teigiama, kad nuo rugpjūčio 1 dienos šioms šalims įsigalios 20–30 proc. muitai. Panašiai kaip ir pirmadienį paskelbtame pirmajame D. Trumpo laiškų rinkinyje, tarifų dydžiai nelabai skyrėsi nuo tų, kurie buvo paskelbti balandžio mėnesį.

Pasaulinė prekyba per pirmus šešis šių metų mėnesius, palyginti su 2024-ųjų antruoju pusmečiu, išaugo maždaug 300 mlrd. JAV dolerių, arba apytikriai 1,7 proc., pirmiausia dėl Jungtinių Valstijų importo ir Europos Sąjungos eksporto šuolio, pranešė Jungtinės Tautos.

Statistikams birželį po trumpos pertraukos vėl fiksavus mėnesio infliaciją, šiemet dar galima tikėtis defliacinių mėnesių, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jo teigimu, tai priklausys nuo geopolitinės situacijos, JAV muitų politikos ir energetikos kainų.  „Šio mėnesio infliaciją pakankamai stipriai įtakojo Izraelio–Irano konfliktas ir tai, kad mes keletą dienų matėme pakankamai ryškų naftos kainų augimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad pirmadienį pradės siųsti kitoms šalims pirmuosius laiškus dėl muitų ir prekybos susitarimų, artėjant terminui, kai baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad išsiųs iki 15 laiškų, įspėdamas, kad jei šalys nesudarys susitarimų, JAV vėl pradės taikyti didelius importo muitus, kuriuos jis įvedė balandį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsipuolė 11 BRICS šalių ir pažadėjo įvesti papildomą 10 proc. muitą didelių besivystančių ekonomikų klubui, kuriam priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. „Bet kuriai šaliai, prisijungusiai prie antiamerikietiškos BRICS politikos, bus taikomas PAPILDOMAS 10 proc. muitas. Šiai politikai nebus daroma jokių išimčių“, – sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad jei prekybos partneriai, įskaitant Taivaną ir Europos Sąjungą (ES), nesudarys susitarimų su Vašingtonu, rugpjūčio 1 dieną jiems bus pradėti taikyti didesni muitai. Balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik įvedė 10 proc. muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms, bet ir paskelbė didesnius tarifus dešimtims šalių, siekdamas daryti spaudimą šalims, kad jos ištaisytų, Vašingtono manymu, nesąžiningą praktiką.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija gali pratęsti terminą, kada bus paskelbti didesni muitai dešimčių šalių importui, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Galbūt jis (terminas) galėtų būti pratęstas, tačiau šį sprendimą turi priimti prezidentas“, – žurnalistams nurodė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. D. Trumpas žada liepos 9-ąją ir draugiškoms, ir priešiškoms šalims paskelbti didelius muitus, nors kartą juos atidėjo.

ES šalys ketvirtadienį galutinai patvirtino naujus muitų tarifus trąšų importui iš Rusijos – šiuo žingsniu siekiama pažaboti Maskvos karo veiksmus Ukrainoje, bet jis kartu papiktino kai kuriuos Europos ūkininkus. Liuksemburge vykusiame posėdyje 27 bloko šalių teisingumo ministrai pasirašė šią priemonę, kuria taip pat nustatomas mokestis papildomiems žemės ūkio produktams.

Jungtinių Valstijų didinami muitai metalams didina neapibrėžtumą JAV gamybos grandinėje ir nesuteikia garantijų vidaus metalurgijos sektoriaus atsigavimui, naujoje apžvalgoje sako rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ ekspertai, vertindami JAV įvestų 50 proc. muitų plienui ir aliuminiui poveikį pačiai JAV ekonomikai ir pagrindinėms prekybos partnerėms. Gegužės 30-ąją, Donaldas Trumpas paskelbė apie papildomus 25 proc.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad atmeta JAV teiginius, jog ji pažeidė plataus masto susitarimą dėl muitų.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos po Ženevoje surengtų aukščiausio rango pareigūnų derybų praėjusį mėnesį susitarė 90 dienų sumažinti didelius muitus viena kitos prekėms. Tačiau praėjusią savaitę aukšto rango Vašingtono pareigūnai apkaltino Kiniją pažeidžiant susitarimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė iki 50 proc. didinantis muitus plieno ir aliuminio importui. Nauji tarifai įsigalios trečiadienį, birželio 4 d., pareiškė jis penktadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Nuo 25 iki 50 proc. didinsime muitus plienui į Jungtines Amerikos Valstijas. Tai dar labiau apsaugos plieno pramonę, – sakė D. Trumpas plieno gamintojos „US Steel“ darbuotojams.

Apeliacinis teismas laikinai leido taikyti beveik visus JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus muito tarifus, kuriuos žemesniosios instancijos teismas buvo pirmiau paskelbęs neteisėtais. Žemesniosios instancijos teismo sprendimą laikinai panaikinęs JAV Federalinės apylinkės apeliacinis teismas dabar svarsto šią bylą, teigiama ketvirtadienį pasirodžiusioje nutartyje. Teismas paaiškino, kad bylos šalių paprašyta pateikti daugiau medžiagos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prakalbo apie 50 proc. muitą iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms. Pareiškęs, kad derybos su ES „niekur neveda“, D. Trumpas „Truth Social“ rašė, kad rekomenduoja „nuo 2025 metų birželio 1 dienos Europos Sąjungai įvesti 50 proc. muitą“. Su ES „buvo labai sunku dirbti, – teigė D. Trumpas.

JAV ir Kinija trečiadienį 90-čiai dienų sumažino didelius muitus viena kitos prekėms ir laikinai nutraukė brutalų prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir tarptautines tiekimo grandines. Vašingtonas ir Pekinas susitarė drastiškai sumažinti didžiulius muitų tarifus susitarimu, kuris buvo pasiektas po svarbių derybų savaitgalį Ženevoje.

 Po dvi dienas trukusių prekybos derybų Ženevoje Jungtinės Valstijos ir Kinija susitarė 90 dienų laikotarpiui smarkiai sumažinti savo viena kitai taikomus muitus, sakoma bendrame pareiškime. „Pasiekėme susitarimą dėl 90 dienų pertraukos“, – po to, kai šalys paskelbė pareiškimą, žurnalistams sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir pridūrė, kad „abi šalys sumažins savo muitus“ 115 procentinių punktų.

JAV ir Kinija, Vašingtono duomenimis, pasiekė susitarimą derybose dėl prekybos ginčo sureguliavimo. Pasiektas susitarimas, kuris padės sumažinti JAV prekybos deficitą, sekmadienį Ženevoje pareiškė JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Jau prieš tai jis buvo nusiteikęs optimistiškai.

Aukšto rango JAV ir Kinijos diplomatai šeštadienį susitinka Ženevoje, Šveicarijoje, siekdami išspręsti prekybos karą, kurį sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti importo muitai ir pakurstė Pekino atsakas į juos. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir prekybos atstovas Jamiesonas Greeras susitiko su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.

Europos Komisija ketvirtadienį pristatė planus įvesti papildomus muito mokesčius importui iš JAV, kurio vertė siekia apie 95 mlrd. eurų, jei derybose su Vašingtonu nepavyktų susitarti dėl būdo išspręsti prekybos konfliktą. Ketvirtadienį paskelbtame produktų, kuriems būtų įvedami muitai, sąraše – pramoninės bei žemės ūkio prekės. Be to, komisija tariasi su šalių sostinėmis „dėl galimybės apriboti tam tikrą 4,4 mlrd.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) nori susitarti su JAV, kad išvengtų skausmingų muitų, bet, jei derybos žlugtų, blokas yra numatęs atsakomuosius muitus. „ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi siekti derybų su JAV rezultatų. Manome, kad galima sudaryti gerus susitarimus, naudingus vartotojams ir įmonėms abiejose Atlanto pusėse“, – sakoma jos pareiškime.

Antradienį pasirodę naujausi oficialūs duomenys parodė, kad kovą JAV prekybos deficitas pasiekė naują rekordą, kai belaukiant „išsivadavimo dienos“, kai prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo paskelbti naujus muitus, smarkiai išaugo importo apimtys. Bendras didžiausios pasaulio ekonomikos prekybos atotrūkis tą mėnesį išaugo net 14,0 proc. ir pasiekė 140,5 mlrd. JAV dolerių sumą, teigiama Prekybos departamento pranešime.

JAV paskelbtiems muitams jautraus verslo nuotaikos Baltijos šalyse balandį buvo geriausios nuo 2023 metų vidurio, tačiau Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, matomas didžiausias nerimas.

Kanados medijų turinio kūrėjų asociacija (CMPA) pirmadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo siūlomas 100 proc. tarifas užsienyje sukurtiems filmams sukels „ekonominių sunkumų“ Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose. Pasaulio kino pramonė sukrėsta po naujausio D. Trumpo pranešimo apie muitų tarifus, nors plano detalės tebėra neaiškios.

Jungtinės Valstijos penktadienį panaikins muitų taikymo išimtis iš Kinijos gabenamoms prekėms, kurių kaina mažesnė nei 800 dolerių (703,42 euro). Manoma, kad toks žingsnis gali turėti reikšmingų pasekmių vartotojų pirkimo įpročiams. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nuo gegužės 2-osios panaikinti vadinamąją „de minimis“ išimtį, Baltųjų rūmų teigimu, gali paveikti apie 4 mln. siuntų kasdien.

Kinija penktadienį pareiškė, kad apsvarstys JAV pasiūlymą dėl derybų muitų klausimu, tačiau tvirtino, jog Vašingtonas turi būti pasirengęs atsisakyti pasaulio rinkas supurčiusių tarifų. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms. Daugeliui jų taikomas 145 proc. mokestis. Pekinas atsakė 125 proc. tarifais Jungtinių Valstijų prekėms.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kreipėsi į Kinijos kolegas deryboms dėl didžiulių muitų, kurie pakenkė rinkoms ir pasaulinėms tiekimo grandinėms, ketvirtadienį pranešė Pekino remiama žiniasklaidos priemonė, remdamasi šaltiniais. Balandį įsigaliojo didžiuliai JAV muitai, kurie daugeliui Kinijos produktų taikė 145 proc. tarifą, o Pekinas atsakė naujais 125 proc. muitais iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas pastaruoju metu telefonu nesikalbėjo.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. tarifas. Penktadienį žurnale „Time“ paskelbtame interviu Jungtinių Valstijų lyderis pareiškė, kad kalbėjosi su Xi Jinpingu apie muitus.

Donaldui Trumpui paskelbus rekordinius muitus Kinijai, ši rado būdą, kaip atkeršyti. Įvairūs gamintojai Kinijoje paviešino, kad nemažai prabangių prekių ženklų gamina savo produktus būtent Kinijoje. Primename, kad D. Trumpas visai neseniai padidino muitus beveik visoms pasaulio šalims, tačiau didžiausius smūgius jis nutaikė į Kiniją – daugeliui iš Kinijos importuojamų prekių jis nustatė papildomus 145 proc. muitus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia pasikalbėjęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie muitus, rašoma penktadienį žurnale „TIME“ išspausdintame interviu su Jungtinių Valstijų lyderiu.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. mokestis.