muitai

Europos Sąjunga (ES) įgyvendino savo grasinimą įvesti iki 37,6 proc. siekiančius laikinuosius muitus elektromobilių importui iš Kinijos. Apie tai ketvirtadienį paskelbta bloko oficialiajame leidinyje. Tarp paveiktų Kinijos bendrovių – BYD, „Geely“ ir SAIC, kurioms atitinkamai pritaikyti 17,4 proc., 19,9 proc. ir 37,6 proc. muitai. Grasinimai įvesti laikinuosius muitus elektromobiliams nuskambėjo praėjusį mėnesį.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Vašingtonas supeikė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimą dėl baudžiamųjų muitų, kuriuos Jungtinės Valstijos nacionalinio saugumo sumetimais nustatė plieno importui iš Kinijos ir kitų šalių. Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nustatė minėtus muitus plieno ir aliuminio importui iš Kinijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos, o jo įpėdinis Joe Bidenas iki šiol jų nepakeitė ir neatšaukė.

Europos Komisija pranešė penkeriems metams įvedanti antidempingo muitus korozijai atspariam plienui iš Rusijos ir Turkijos. Sprendimas priimtas atlikus antidempingo tyrimą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31 dienos.Tyrimas atliktas Europos plieno pramonės asociacijos prašymu. Tyrimo objektas buvo valcuotas plienas su cinko, magnio ar aliuminio danga. Antidempingo muitas Rusijoje pagamintam nerūdijančiajam plienui sudarys 10,3-37,4 proc.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją. „Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už trąšas turės sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą, galutinai nusprendė teismas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį sutarė panaikinti importuojamam plienui ir aliuminiui taikomus muitus, išsprendusios ginčą, kuris jų prekybos santykius slėgė nuo tada, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas prieš trejus metus įvedė šiuos mokesčius.

Kiekvieną dieną Lietuvą pasiekia po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ir jau nuo rytojaus – liepos 1d. – kiekvieną tokią siuntą privalėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) sukūrė elektroninę sistemą, tačiau šiuo metu ją testuojančių verslų teigimu, sistema veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė muitus daliai aliuminio importo iš Kinijos, kuris Briuselio teigimu, Europoje buvo parduodami dirbtinai sumažintomis kainomis. Laikinieji muitai buvo nustatyti gavus aliuminio gamintojų iš ES skundų, kuriuose teigiama, kad pigus Kinijos importas stumia gamintojus iš verslo. Europos Komisija atliko tyrimą, apie kurį paskelbė oficialiame ES žurnale.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl proporcingo atsako į JAV importo iš Europos Sąjungos papildomo apmuitinimo – muitus taikys tokiai JAV gamintojų produkcijai kaip žiebtuvėliai, žaidimų kortos, baldų furnitūra, skelbia Vokietijos nacionalinė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Europos Komisijos pirmadienį išplatinto pranešimo, muitai riboto sąrašo JAV prekėms įvedami reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo šių metų vasario mėnesio sprendimą dėl importo iš ES apmuitinimo.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Automobilių iš JAV rinka Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Nors pardavėjai trina rankomis dėl įvykdytų sėkmingų sandorių su pirkėjais, panašu, kad kai kuriems džiaugtis ilgai neteks – Valstybinė mokesčių inspekcija jau skaičiuoja, kiek milijonų eurų transporto priemonių prekyba užsiimantys asmenys spėjo nuslėpti.  Palyginus su 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, per 11 mėnesių į Lietuvą automobilių iš JAV importas išaugo daugiau kaip 3 tūkst.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Apmokestinami iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti produktai, nurodoma JAV Federaliniame registre. Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai lietuviškoms prekėms neigiamai paveiks sūrių ir pieno produktų eksportą. „Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekės sumažės. 25 proc.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos (ES) kilmės prekėms, įskaitant prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės. Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

  Kinija penktadienį pranešė įvedanti muitus 75 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš JAV kaip atsaką į Vašingtono planuojamus muitus.   Baudžiamieji muitai, sieksiantys nuo 5 iki 10 proc., bus taikomi 5 078 iš Jungtinių Valstijų importuojamoms prekių rūšims ir įsigalios rugsėjo 1 bei gruodžio 15 dieną, pranešė Kinijos valstybės tarybos muitų tarnyba. Pekinas taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 15 dienos įves 25 proc. muitus amerikietiškiems automobiliams ir 5 proc.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kito mėnesio įsigalios 10 proc. muitai 300 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos. D. Trumpas tviteryje parašė: „Jungtinės Valstijos nuo rugsėjo 1 dienos įves nedidelius papildomus 10 proc. muitus likusiam 300 mlrd.

Ukraina nuo rugpjūčio 1-osios įvedė specialius muitus visoms iš Rusijos importuojamoms prekėms, kurie bus taikomi nepriklausomai nuo kitų muitų. Tokį sprendimą Ukrainos vyriausybė priėmė gegužės 15-ąją, kartu išplėsdama draudžiamų iš Rusijos importuoti prekių sąrašą, jį papildydama cementu ir fanera. Prieš tai šis sąrašas, pirmąkart patvirtintas 2015-ųjų gruodį, buvo papildomas kiek daugiau balandžio viduryje.

Pastarojo meto nesutarimai tarp JAV ir Kinijos gali atrodyti tolimi ir mums neaktualūs. Tačiau jie ne tik gali sukelti naują pasaulinę ekonomikos krizę, sudeginti būsimų pensininkų santaupas, bet ir turėti daugiau padarinių Lietuvos gyventojams ir ekonomikai. Gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pareiškė, kad muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms padidinsiantis nuo 10 proc. iki 25 proc.

Prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos įsisiūbuoja. Donaldas Trumpas paskelbė, kad nuo šiandien įveda naujus muitus 16 mlrd. dolerių vertės prekių importui iš Kinijos. Pastaroji nusprendė nenuolaidžiauti ir į agresyvią Vašingtono politiką atsako tuo pačiu. Bei žada Amerikos veiksmus skųsti Pasaulio Prekybos Organizacijai. Šiandien įsigalioję nauji 25 proc. tarifai 16 mlrd. dolerių vertės prekėms iš Kinijos – antras didelis Donaldo Trumpo smūgis prekybos kare su Kinija.

Turkija smarkiai didina importo muitus tam tikroms amerikietiškoms prekėms, parodė trečiadienį paskelbtas potvarkis. Šios priemonės Ankara ėmėsi dėl Jungtinių Valstijų Turkijai paskelbtų sankcijų, kurios išprovokavo staigų nacionalinės valiutos – liros – kurso kritimą. Apie importo muitų padidinimą buvo paskelbta Turkijos oficialiajame leidinyje.

Europos Sąjunga (ES) perspėjo Vašingtoną, kad bandymai taikyti didelius muitų tarifus iš Europos importuojamiems automobiliams gali išprovokuoti griežtą atsaką ir padaryti rimtą žalą JAV ekonomikai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš ES importuojamus automobilius apmokestinti 20 proc. muito tarifu. Be to, D. Trumpas pareiškė, kad Europa prekybos klausimu esą „yra tokia pat bloga, kaip Kinija“. „Europos Sąjunga galimai yra tokia pat bloga kaip Kinija, tik mažesnė.

Europos Sąjunga (ES) tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, kad išvengtų tolesnių žingsnių, kurie galėtų dar paaštrinti nesutarimus dėl prekybos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime palaikyti dialogą su JAV, kad galėtume išvengti tolesnių žingsnių link prekybos karo“, – pareiškė ji Vokietijos parlamente. Pasak Vokietijos kanclerės, ES mano, kad JAV muitai plieno ir aliuminio importui yra neteisėti. Birželio 22 dieną ES įsigaliojo 25 proc.

Dėl importo muitų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nustatė dėl JAV įvestų plieno ir aliuminio importo muitų, „Harley-Davidson“ motociklai ES šalyse pabrangs vidutiniškai 2,2 tūkst. JAV dolerių. Tačiau „Harley-Davidson“ tvirtina, jog nedidins didmeninių ir rekomenduojamų mažmeninių savo motociklų kainų, kad kompensuotų naujuosius muitus. Vietoj to įmonė bus priversta dalį Europos šalims skirtų motociklų gamybos iš JAV perkelti į užsienį.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Atsakomieji muitai, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nusprendė nustatyti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių plieno ir aliuminio importo muitų, įsigalios penktadienį, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė. „Nenorėjome atsidurti šioje padėtyje. Tačiau dėl vienašališko ir nepagrįsto Jungtinių Valstijų sprendimo Europos Sąjungai (ES) nustatyti plieno ir aliuminio muitus mums neliko kitos išeities“, – pareiškė Cecilia Malmstrom.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketina nustatyti muitus 60 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos, pareiškė JAV iždo sekretorius Steve Mnuchinas (Stivas Mnučinas) ir pažymėjo, kad šios priemonės ekonomikai duos ilgalaikės naudos. Interviu televizijos laidai „Fox News Sunday“ jis pareiškė, jog, nepasiekus susitarimo su Kinija, D. Trumpas įves muitus, kurie bus nustatyti tiems sektoriams, kuriuose, pasak Vašingtono, Pekinas yra pavogęs amerikietiškų technologijų.

Kovo pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus mokesčius dviem gausiausiai į šią šalį importuojamiems metalams – aliuminiui ir plienui. Plačiai automobilių pramonėje naudojamam aliuminiui nuspręsta taikyti 25 proc., o plienui – 10 proc. tarifo muitą. Užsienio apžvalgininkai ir analitikai prognozuoja, kad tai – naujo muitų karo pradžia, kuri be išimties paveiks visas pasaulio ekonomikas.

Jau šią savaitę gali paaiškėti, ką sumanė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija ir kokius muitus įves pirmiausia savo prekybos partnerei Kinijai. Prasideda įdomus žaidimas, kur abi šalys užima gan skirtingas ir kontraversiškas pozicijas.

Itin ambicingomis vadintos derybos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos baigtos. Ši sutartis ne tik dar plačiau atvers Japonijos rinką Lietuvos gamintojams, bet ir leis į Europą pigiau įvežti japoniškų markių automobilius. Kaip rašo nytimes.com, susitarimo esmė – padidinti Japonijos automobilių Europoje ir Europos maisto produktų į Japoniją srautus.

Valdžios institucijose jau pasigirsta neoficialių pasvarstymų, ką Lietuva šiemet deleguos į jai priklausančią Europos Komisijos (EK) nario vietą, o tarp galimų kandidatų įvardijami ir kai kurie dabartiniai ministrai.

Eurazijos ekonominės komisijos sukūrimas reiškia, kad Lietuvos eksportuotojams ir vežėjams tarptautinės prekybos ir muitų kausimus teks spręsti ne su vienos valstybės – Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano – institucijomis, o su Eurazijos ekonomine komisija (EEK), teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, komentuodamas šių šalių planus sukurti bendrą Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos erdvę bei planuojamus muitų sąjungai priklaus...

 Lietuvai pirmininkavimo ES metu teks rimtas uždavinys – vykdyti derybas su JAV dėl laisvesnės prekybos sutarimo. Tokia sutartis suteiktų daug galimybių Lietuvos verslui, bet kartu iškiltų ir grėsmių. Birželio viduryje turėtų būti žengtas pirmas žingsnis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Invetment Partnership, TTIP) link.

Lietuvos pieno gamintojai pripažįsta, kad nuo balandžio 1 dienos laikinai padidinti muitai į Rusiją įvežamiems sūriams ir kitiems pieno produktams turės neigiamos įtakos jų pajamoms, tačiau situacijos per daug nesureikšmina. „Aš nenoriu dramatizuoti situacijos, ji yra ne pirmą kartą, ir mes susibalansuojame. Nėra taip, kad jau čia viskas - mes Rusijos rinkoje nebūsime. Muitų pasikeitimai nėra ypatingai dideli, jie įtakos rinką, bet ta įtaka nebus tokia didelė.

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai. Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet… Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga.

Sąžiningos kainos yra retas dalykas oro uostuose. Savo skrydžių laukianti klientų auditorija kartu su oro uostuose veikiančių parduotuvių veiklos išlaidomis sudaro pavojingą derinį, pasireiškiantį brangiomis maitinimo paslaugomis bei sukeltais mokesčiais už automobilio stovėjimą. Norintiems sutaupyti portalas Smartertravel.com, siūlo prieš tai atlikti tyrimą ir palyginti kainas, ypatingai, jei oro uostuose norite įsigyti prekę iš žemiau pateikiamo sąrašo.

ES valdininkai atmetė Prancūzijos valdžios prašymą riboti Pietų Korėjos automobilių importą. Pasak ES funkcionierių tam nėra jokio teisinio pagrindo. Savo užklausimą ES Prancūzija pateikė dar vasaros pabaigoje, kai, PSA uždarė savo gamyklą Paryžiaus priemiestyje ir atleido 14 tūkst. darbuotojų. PSA, kaip ir didžiajai daliai kitų Europos automobilių gamintojų dabar yra ne patys geriausi laikai – automobilių pardavimai Europoje gana kuklūs.

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – svarbus žingsnis pasaulinei ekonomikos integracijai. Ar šaliai pavyks pasinaudoti narystės privalumais ir ko gali tikėtis pagrindinės jos prekybos partnerės? Beveik du dešimtmečiu trukusios derybos dėl Rusijos narystės PPO pagaliau pasiekė finišo tiesiąją – rugpjūčio 22 dieną šalis taps 156-ąja organizacijos nare.

2011 m. ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. prekių (2010 m. – 103 mln.), kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 %. Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR (2010 m. – 1,1 mlrd.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Baltarusija, Rusija ir Kazachstanas bendru pranešimu kritikuoja Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai taikomas sankcijas ir teigia, kad jos gali kelti grėsmę Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungai, praneša „RIA Novosti“. „Šios priemonės (sankcijos) sukuria dirbtinius barjerus prekybai ir nepagrįstas ekonominių ryšių kliūtis Muitų sąjungoje, – pranešime teigia Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

Rusija, 18 metų mindžikavusi ties narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) slenksčiu, panašu, kad jį turėtų peržengti dar šiemet. Iki metų pabaigos turėtų būti užbaigtos visos stojimo į šią organizaciją procedūros, todėl Rusija, jei nieks daugiau nesukliudys, taps pilnateise PPO nare.

Dvigubame dugne gabenantys kontrabandą negali to daryti muinininkams įsigijus kuro matavimo įrangos, kuriuo įmanoma aptikti po degalais slepiamą krovinį. Muitinės departamento atstovė Henrika Rukšėnienė sakė, jog mobiliojo kuro matavimo įranga virto nepamainomu darbo įrankiu degalų  bakuose ieškant kontrabandinių cigarečių. Pasak pareigūnės, pirmadienio vakarą Kybartų kelio posto muitininkai beveik pusę kontrabandinių cigarečių surado panaudoję šią įrangą.

Į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įstojusi Rusija iki rudens turi laiko ratifikuoti paskutinius susitarimus. Manoma, kad šių metų rugsėjį paaiškės, kaip klostysis verslas naudotais automobiliais prekiaujantiems Lietuvos verslininkams, tarp kurių nemažą šios rinkos dalį valdo tauragiškiai. Pastarieji šiandien tikina, kad jų verslas merdi, esą dirbama tik tam, kad būtų palaikytas pulsas, ir gyvenama viltimi, kad Rusija sumažins muitus bei atvers milžinišką šios šalies rinką.