„Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos. Toks yra gyvenimas čia, Ukrainoje“, – sakė jis.
Vis dėlto jis yra įsitikinęs, kad Rusija jau pradėjo karą prieš Europos Sąjungą: „Tai daugialypis karas, kurio etapus ir metodus Kremlius Ukrainoje tobulino dešimtmečiais. Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas ieško įtrūkimų Europoje, o juos radęs pila į juos verdančio vandens arba bando juos atverti laužtuvu.“
„Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Rusija savo veiksmais Ukrainoje pradėjo naujo tipo hibridinį pasaulinį karą. Tačiau ne tik tai“, – „Politico“ rašė D. Šmyhalas.
Rusijos agresijos aktai Europoje
„Kai Rusijos laivai inkarais naikina interneto kabelius Baltijos jūros dugne netoli Suomijos, tai taip pat yra Rusijos agresijos aktas“, – aiškino jis.
Jis taip pat mini ir kitus Rusijos agresijos aktus Europoje: „Kai sparnuotosios raketos įskrenda į Lenkijos ar Rumunijos oro erdvę, tai yra Rusijos agresijos aktas, kai virš Ramšteino oro pajėgų bazės Vokietijoje skraido bepiločiai lėktuvai, tai yra Rusijos agresijos aktas.“
„Migracinis spaudimas prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, sienos su Estija demarkavimas, tiesioginė parama separatizmui ir radikaliai politikai, kibernetinės ir informacinės atakos – visa tai yra įvairiapusės Rusijos agresijos prieš ES ir jos valstybes nares aktai“, – tęsė jis.
Rusijos tikslas yra aiškus
„Rusija siekia pasėti paniką, sukelti chaosą ir priversti piliečius suabejoti savo vyriausybių gebėjimu juos apsaugoti. Tai tiesiogine prasme yra esamos tvarkos griovimas. Būtent to Rusija ir siekia – be kita ko, remdama radikalias politines jėgas ES“, – rašė D. Šmyhalas.
Ir pridūrė: „Tačiau yra šalis, kuri ne tik susidūrė su įvairiomis Rusijos agresijos apraiškomis, bet, svarbiausia, žino, kaip joms pasipriešinti. Ši šalis yra Ukraina.“
„Štai kodėl Ukrainos stojimas į ES yra ne tik moralinė pareiga, bet ir strateginis žingsnis, kuris visų pirma reikalingas pačiam blokui. Žingsnis, kuris sustiprintų jo rytinį flangą kariniu požiūriu ir padidintų jo geopolitinį svorį pasaulyje“, – teigė jis.
„Europos Sąjungai reikia, kad Ukraina ją saugotų“
„Būsiu visiškai atviras. Niekas geriau už ukrainiečius nesupranta karo. Kasdien jį patiriame, mirštame, netenkame artimųjų, skaičiuojame nuostolius. Tačiau mes taip pat tampame stipresni, vis išradingesni ir vis geriau prisitaikome prie išgyvenimo kare sunkumų“, – aiškino D. Šmyhalas.
Pridurdamas, kad „būtent ukrainiečiai pademonstravo, kaip praktiškai įgyvendinami NATO standartai. Gana unikalus pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina dar nėra Šiaurės Atlanto Aljanso narė“.
„Prisijungusi prie ES, Ukraina ir jos ginkluotosios pajėgos galėtų tapti vieningos Europos kariuomenės, apie kurią žemyne kalbama jau kelis dešimtmečius, pagrindu“, – tęsė Ukrainos ministras pirmininkas.
Ir pabrėžė: „Juk, kaip teigė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, pavojus Europos saugumui – iš Rusijos ar iš kitur – nesibaigs pasibaigus karui Ukrainoje – ir ES turi būti tam pasirengusi.“
Jis tvirtino, jog „mūšiuose užgrūdinta Ukrainos kariuomenė galėtų tapti alternatyva JAV kariuomenei, kuri šiuo metu ES turi daugiau kaip 65 tūkst. karių, o didžiausios jos pajėgos dislokuotos Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje“.
„Europa įgytų patikimų gynėjų“
D. Šmyhalas, be praktinės reikšmės, mano, jog „šis sprendimas galėtų sustiprinti santykius su JAV, nes Vašingtonas vis dažniau abejoja savo kariuomenės dislokavimo užsienyje reikalingumu“.
„Taigi, sutikdamos su Ukrainos stojimu, ES šalys ne tik praplėstų savo sienas ir ribas. Jos įgytų patikimų gynėjų, turinčių didelę karinę patirtį ir pasirengusių pirmiesiems smogti ne tik Rusijai, bet ir kitoms galimoms karinėms ir politinėms grupuotėms prie rytinių Europos sienų“, – rašė jis.
Ir pridūrė: „Mes nesame šalis, atėjusi maldauti įstoti į ES dėl to, kad gautų valstybės lėšų, lengvatų ar privilegijų. Esame šalis, kuri žino savo vertę ir yra sąžininga su savo sąjungininkais. Esame šalis, kuri galėtų tapti visos Europos gynybos pagrindu – jau esame.“
„Mes įrodėme savo ketinimų nuoširdumą“
D. Šmyhalo teigimu, „Ukrainos žemės gelmėse yra 22 iš 30 naudingųjų iškasenų, išvardytų kaip itin svarbios ES. Ji užima pirmą vietą Europoje pagal urano rūdos atsargas, todėl gali patenkinti savo energijos poreikius ir eksportuoti uraną – ypač atsižvelgiant į tai, kad Europoje didėja branduolinės energijos paklausa“.
„Ukraina taip pat turi didžiausias ličio atsargas Europoje, o jo naudojimas pasaulyje tik auga. Esame pasirengę kurti bendras įmones šioje srityje, o tai neabejotinai suteiktų strateginį pranašumą ES“, – siūlė jis.
Ir tęsė: „Be to, Ukraina yra tarp 10 šalių, kuriose yra įrodytų titano rūdos atsargų, ir šiuo metu iš šių įrodytų atsargų išgaunama tik 10 proc. Europos rinkoje galėtume pakeisti rusiškąjį titaną ir prisidėti prie ES civilinės pramonės ir pažangių karinių technologijų plėtros.“
„Ukrainos atstatymo projektas, kuris buvo pradėtas įgyvendinti iškart po to, kai mus užpuolė Rusija, gali tapti svarbiu visos Europos ekonomikos augimo ir bloko konsolidacijos veiksniu“, – rašė D. Šmyhalas.
Ir pridūrė: „ES yra mūsų sąmoningas pasirinkimas, o ne laikina užgaida. Ir mes įrodome savo ketinimų nuoširdumą, laikydami ginklus rankose.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
