Pasak politologo, socialinių mokslų daktaro, profesoriaus Gedimino Vitkaus, ES labai atkakliai prisideda prie Ukrainos rėmimo (finansiškai).
„Aš manau, kad ES padeda Ukrainai, aš esu matęs skaičius, tačiau ta pagalba yra dvejopa. Viena yra karinė, amunicinė, kita yra finansinė.
Tai finansinę pagalbą ES teikia netgi didesnę už Ameriką (JAV – red. pastaba). Dabar neturiu tų skaičių, tai negaliu tiksliai pasakyti, kokią. Amerikos pagalba labiau karinė yra, o Europos labiau civilinė, finansinė“, – komentavo jis.
Ekspertas, paklaustas, ar atremti konfliktus, karus ES pakaktų tik finansinių pajėgumų, jis atsakė, kad, tikriausiai, ne. Taip pat jis užsiminė apie Europos Komisijos ruošiamus planus, dokumentus būtent apie finansinės pagalbos konvertavimą į gynybinę, fizinę pagalbą.
„Turbūt ne. Dabar kaip tik Europos Komisija parengė tokį programinį dokumentą, baltąją knygą, apie gynybos plėtojimą, už kurią ir Kaja Kallas (Europos vyriausioji diplomatė) ir Andrius Kubilius (Europos Komisijos narys) buvo atsakingi.
Šioje baltoje knygoje yra planas, kaip tuos finansinius pajėgumus konvertuoti į gynybinius pajėgumus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Kiekvienas žiūri savęs – ar dėl to ES nesusitaria ir nesugeba priimti sprendimų bei jų įvykdyti?
Politologas visiškai pritarė tai minčiai, kad ES kartais yra sunku priiminėti globaliai svarbius sprendimus, nes kiekviena valstybė žiūri savo interesų, savo užnugario. Neretu atveju, tam tikri dideli užmojai tampa tik tuščios kalbos. O saugumo prasme, Lietuva neturi didelės privilegijos jaustis saugiai.
„Visiškai taip. Nėra gi ES kaip viena valstybė. Tai yra valstybių susirinkimas, susibūrimas ir reikia susitarti, bet ne visada pavyksta ir sunku tą padaryti.
Na, bet kitokio varianto nėra, nes jeigu nebūtų ES, kuri padėtų valstybėms susitarti, tai jos niekada nesusitartų. Čia vis tiek yra toks mechanizmas, kuris talkina valstybėms.
Saugus niekada negali jaustis iki galo, bet mes ne užnugaryje, o priekinėje fronto linijoje, nevisai pačioje, aišku. Ukraina yra pati fronto linija, o mes esame šalia.
Taip kad saugus negali jaustis (visiškai), bet jeigu įsivaizduotume, jeigu nebūtų ES, kaip jau Amerika daro tokį eksperimentą, kad išima (išeina – red. pastaba) iš Tarptautinės sistemos centro, tai tas saugumas akivaizdžiai mažėja. Jeigu Europos Sąjungos nebūtų, tai, žinoma, prastesnė padėtis būtų, negu ką dabar turime“, – paaiškino G. Vitkus.
Pasak socialinių mokslų daktaro, pagrindinės ES kliūtis, spraga yra tai, jog ji buvo sukurta ekonominiais bendradarbiavimo tikslais. Nors gerųjų savybių ES nestinga, yra susiduriama su problemomis tada, kada reikia spręsti gynybinius klausimus.
„Didžiausia spraga yra ta, kad ES buvo sukurta labiau kaip ekonominė sąjunga, kaip didelė rinka, didelis turgus, kuris yra gražiai prižiūrimas, gražiai funkcionuoja ir leidžia kurti ekonominę gerovę.
Jie turi tokių gerų dalykų kaip bendri pinigai, laisvas judėjimas per sienas, bet ji nebuvo niekada kurta kaip kokia gynybinė sąjunga, ji buvo atpalaiduota nuo šito. Ir dabar, iškilus tokiai būtinybei, reikia reformos, reikia galvoti, kaip čia pertvarkyti arba papildyti ES gynybinį ir politinį vadovavimą.
Tai nėra taip lengva ir paprasta. Tačiau, kai užspaudžia žmones krizės, jie tada kažkaip pradeda geriau judėti ir suranda išeitis“, – pabrėžė profesorius.
Ar ES būtų pajėgi viena atremti plataus masto karą?
Pašnekovas, kalbėdamas apie ES galimybę būti pasiruošusiai platesnio masto karui, įvardijo, kad šia linkme ir yra judama. Nepaisant to, yra sudėtinga prognozuoti, kaip viskas pasisuks ateityje, o ir JAV pagalbos nereikėtų nurašyti, kada bus renkamas kitas prezidentas.
„Tai dabar ta linkme yra planuojami žingsniai ir, bet kuriuo atveju, bus ruošiamasi tokiam dalykui. Ar pavyks, ar nepavyks, tai dabar yra sudėtinga pasakyti, bet bent jau atsiranda mąstymas ir planai.
Galų gale, nereikėtų čia taip Ameriką iš karto imti ir nurašyti. D. Trumpas ne paskutinis Amerikos prezidentas. D. Trumpas man tai toks atvirkščias Michailas Gorbačiovas (SSRS valstybės veikėjas), kuris dabar viską nori atsukti.
M. Gorbačiovas, kaip prisimenate, sugriovė su savo reforma Sovietų Sąjungą ir pakeitė pasaulį, bet vis tiek Rusija grįžo atgal į savo prigimtinę būklę.
Ir Amerika, kad ir D. Trumpas kiek čia bandytų pasukti, aš manau, kad Amerikos prigimties nuo to jis nepakeis. Anksčiau ar vėliau, Amerika atsigręš vėl į savo interesus. Čia, kaip sakant, fantazijos“, – dalinosi savo mintimis G. Vitkus.
Europa skyla – kuo tai gali baigtis Lietuvai ir Baltijos šalims?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Prancūzija ir Italija praeitą savaitę sustabdė Europos Sąjungos (ES) pastangas pristatyti amuniciją Kyjivui. Šios dvi šalys nenori įsipareigoti konkrečioms finansinėms sumoms ir delsia, kai šiuo metu ir taip mažėja JAV parama Ukrainai.
Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus aptarė, kaip šis sprendimas atsilieptų ateityje bei ar verta susirūpinti ES finansine pagalba ir ištikimumu remti Ukrainą.
Pasak J. Mickaus, tai, jog Prancūzija ir Italija nesutiko su bendru ES nutarimu pristatyti amuniciją Kyjivui, yra labai erzinantis procesas, kai kurie įvardija tai, kaip K. Kallas nesėkmę.
„Aš noriu pasakyti, kad tai yra labai nervinantis procesas – žiūrėti į tai, kaip lėtai viskas sukasi. Tokio lėto proceso geroji pusė yra tai, kad joks vienas susitikimas, joks vienas pasakymas „ne“ ar veto neuždaro jo. Jis tiesiog toliau tęsiasi. Ir, man atrodo, galima įvairiai vertinti tą situaciją, kuri vakar išryškėjo.
Yra žmonių, kurie sako, kad čia buvo kaip K. Kallas diplomatinė nesėkmė, kad ji neteisingai pasiruošė, nekalbėjo gerai su Emmanueliu Macronu (Prancūzijos prezidentu), nekalbėjo su komisijos įtakingais atstovais, kurie būtų padėję prastumti. Tai čia galima kaltinti ją“, – aptarė situaciją jis.
Ar Europai kenkia tai, kad ES vieningai nepriima sprendimų?
ES ne visada vieningai priiminėjo tam tikrus pasiūlymus, tačiau ne ji vienintelė suteikia lėšų.
„Aš tiesiog noriu pasakyti, kad ES nėra dalykas, kuris veikia vieningai ir tai nėra blogai. Įvairovė ir tai, kad skirtingos šalys turi savo skirtingus stiprumus, savo būdus, kaip jos moka veikti, yra geras dalykas, nes tai diversifikuoja portfelį, taip sakant.
Tai Prancūzija nedaro kažko, ko ji ilgą laiko nedarė, tai yra, duoda daugiau pinigų (dabar nedavė). Tačiau pinigų duoda kiti ir ypatingai dabartiniai virsmai Vokietijoje, man atrodo, daug reikšmingesni negu naujo kažkokio proveržio stoka Prancūzijoje.
Tuo tarpu tai, ką daro unikaliai Prancūzijoje gerai, toliau lieka, toliau yra vertinga ir, manau, kad taip reikia žiūrėti į tą procesą. Kaip sakyti, būtų daug maloniau, jeigu būtų viskas pasiekta ir jeigu K. Kallas būtų išleidusi, jog Kijevui perduota kad ir penki, dvidešimt ar keturiasdešimt milijardų, bet, kad tai nepadaryta, nereiškia, kad Europa nejuda“, – įvardijo vyr. politikos procesų analitikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
