Zelenskis: sužeistųjų per rusų raketų smūgį Sumuose skaičius išaugo iki beveik 90
Sužeistųjų per rusų raketų smūgį Ukrainos Sumuose skaičius išaugo iki beveik 90, tarp nukentėjusiųjų yra 17 vaikų, po pirmadienio atakos pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Smūgis suduotas Maskvai ir Vašingtonui Saudo Arabijoje surengus derybas dėl galimų paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą.
Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad Sumuose smogta gyvenamiesiems pastatams ir švietimo įstaigoms.
„Yra daug sužeistųjų – šiuo metu žinome apie beveik 90 žmonių, įskaitant 17 vaikų“, – vakaro pareiškime socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad gelbėjimo operacijos dar tęsiasi ir kad smūgio „epicentre yra mokykla ir gyvenamieji pastatai“.
„Laimei, mokyklos vaikai buvo slėptuvėje“, – sakė jis.
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo siekio kuo greičiau užbaigti konfliktą, smūgiai Ukrainai nesiliauja. Jie tęsiasi ir su Rusija besiribojančiame Sumų regione.
Anksčiau miesto mero pareigas einantis Artemas Kobzaras sakė, kad per smūgį nukentėjo ir ligoninė.
Rusija trumpam buvo okupavusi Sumų srities dalį, kai 2022-aisiais pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Sumų sritis ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos kariai rugpjūčio pabaigoje surengė netikėtą puolimą. Dabar ukrainiečių pajėgos Kursko srityje didžiąja dalimi yra nustumtos atgal.
Ukrainoje sulaikytas gydytojas: už pagalbą išvengti karinės tarnybos prašė 6 tūkst. dolerių
Odesos srityje teisėsaugos pareigūnai sulaikė vienos iš Podolės rajono ligoninių gydytojų komisijos pirmininko pavaduotoją, kuris pasisiūlė už 6 tūkst. JAV dolerių padėti kariui išeiti į pensiją dėl sveikatos būklės.
Apie tai pranešė Odesos srities vyriausiasis policijos departamentas, rašoma „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, mainais už 6 000 JAV dolerių gydytojas pažadėjo kariui pateikti medicininius dokumentus apie ligas, kurių pagrindu karinė medicinos komisija galėtų padaryti išvadą, kad karys turi būti atleistas nuo pareigos tarnauti Ukrainos pajėgose ir netgi organizavo kariui stacionarinį „gydymą“.
Policija sulaikė gydytoją po to, kai jis gavo pinigus ir išdavė žadėtus medicininius dokumentus.
Už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų.
Teismas įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą su teise būti paleistam už užstatą 908 400 Ukrainos grivinų (20,2 tūkst. eurų).
Šiuo metu nustatinėjami kiti asmenys, kurie prisidėjo prie šios aferos.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Odesos srityje teisėsaugos pareigūnai sulaikė du teisėsaugos pareigūnus dėl piktnaudžiavimo įtaka – už pagalbą išbraukiant žmogų iš ieškomų asmenų sąrašo jie pareikalavo šešių tūkstančių dolerių.
Rusijos laikraštis skelbia, kad Ukrainoje žuvo jo korespondentas
Prokremliškas Rusijos laikraštis „Izvestija“ paskelbė, kad Ukrainoje pirmadienį žuvo vienas jo karo korespondentų.
„Izvestija“ korespondentas Aleksandras Fedorčakas žuvo specialiosios karinės operacijos zonoje“, – nurodė laikraštis, pavartodamas Rusijos terminą karui Ukrainoje pavadinti, ir pridūrė, kad jis žuvo Charkivo srityje.
A. Fedorčakas buvo nužudytas tuo metu, kai Rusija ir Ukraina veda derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimų dalinių paliaubų.
Laikraštis nurodė, kad jo korespondentas žuvo „Kupjansko kryptimi“ – į šį miestą intensyviai veržiasi Rusijos pajėgos.
„Paskutinis jo reportažas buvo transliuotas, likus dienai (iki žūties)“, – rašoma leidinio interneto svetainėje.
Rusijos žiniasklaida, nušviesdama karą Ukrainoje, daugiausiai naudojasi rusų karo korespondentų surinkta medžiaga, Kremliui griežtai kontroliuojant informaciją apie savo puolimą.
Plataus masto Maskvos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei trejus metus.
Trumpas atskleidė, apie ką kalbama derybų Rijade metu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog netrukus bus pasirašytas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl pajamų iš Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų pasidalijimo, rašo „Reuters“.
Susitikęs su savo ministrų kabinetu D. Trumpas žurnalistams taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos kalbasi su Ukraina apie galimybę, kad amerikiečių įmonėms priklausytų Ukrainos elektrinės.
JAV delegacija sekmadienį susitiko su Ukrainos pareigūnais, o pirmadienį Rijade (Saudo Arabija) – su Rusijos pareigūnais. Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama paliauboms Juodojoje jūroje, tačiau D. Trumpas sakė, kad, jam siekiant sustabdyti trejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą, bus svarstomi ir kiti klausimai.
„Dabar kalbame apie teritoriją. Kalbame apie demarkacines linijas, kalbame apie energetiką, elektrinių nuosavybę. Kai kurie žmonės sako, kad elektrinė turėtų priklausyti Jungtinėms Valstijoms, nes mes turime patirties“, – sakė jis.
Lukašenka įsakė pradėti kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimą
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka įsakė pradėti šalies ginkluotųjų pajėgų kovinio pasirengimo patikrinimą, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Minsko valdžios teiginiais.
Teigiama, kad šalies kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimas apims šaudymą, atakos dronų ir aviacijos naudojimą.
Vienas iš kariuomenės dalinių privalės atlikti skirtingas priemones, kad paruoštų įrangą ir ginkluotę kovinio pasirengimo užduotims atlikti“, – sakoma pranešime.
Nurodoma, kad, siekiant „sukurti situaciją, artimą kovinei“, ruošiamasi naudoti ir smogiamuosius bei žvalgybinius bepiločius orlaivius, aviaciją.
Baltarusiai buvo įspėti, kad karinių pratybų metu keliais važinės karinė technika.
Lukašenka įsakė pradėti kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimą
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka įsakė pradėti šalies ginkluotųjų pajėgų kovinio pasirengimo patikrinimą, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi Minsko valdžios teiginiais.
Teigiama, kad šalies kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimas apims šaudymą, atakos dronų ir aviacijos naudojimą.
Vienas iš kariuomenės dalinių privalės atlikti skirtingas priemones, kad paruoštų įrangą ir ginkluotę kovinio pasirengimo užduotims atlikti“, – sakoma pranešime.
Nurodoma, kad, siekiant „sukurti situaciją, artimą kovinei“, ruošiamasi naudoti ir smogiamuosius bei žvalgybinius bepiločius orlaivius, aviaciją.
Baltarusiai buvo įspėti, kad karinių pratybų metu keliais važinės karinė technika.
Rusai raketomis apšaudė Sumus: nukentėjo 65 žmonės, įskaitant 14 vaikų
Kovo 24 d. Rusija sudavė raketinį smūgį Sumų centrui. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Sumų regiono valstybinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas.
„Priešas sudavė raketinį smūgį miesto centrui. Nukentėjo keli daugiaaukščiai pastatai, mokykla. Vaikai buvo apsauginiame statinyje, dabar jie evakuoti, visi gyvi, sveiki“, – netrukus po įvykio pasakojo jis.
Tuo pat metu V. Artiuchas pažymėjo, kad gelbėjimo tarnybos dirba likviduodamos padarinius ir gesindamos gaisrus.
Vaizdo įrašuose iš apšaudyto miesto matyti, kad apgadintas mokyklos pastatas, degė keli gyvenamieji namai.
Naujausiais duomenimis, po Rusijos atakos mieste buvo sužeisti 65 žmonės. Tarp jų – 14 vaikų.
„Kyiv Independent“ vėliau patikslino informaciją, kad sužeistųjų skaičius pasiekė 74, iš jų – 13 vaikų.
Pareigūnai: per rusų raketų smūgį Ukrainos Sumų mieste sužeisti 28 žmonės
Per rusų raketų smūgį Ukrainos Sumuose pirmadienį buvo sužeisti 28 žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė miesto tarybos sekretorius Artemas Kobzaras.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad buvo smogta gyvenamiesiems rajonams ir infrastruktūros objektams, tarp jų vaikų ligoninei.
Sumų karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas sakė, kad apgadinti keli daugiaaukščiai ir mokykla.
Zelenskis: Kremliui pavyko palenkti į savo pusę kai kuriuos Baltųjų rūmų atstovus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Rusijai pavyko paveikti kai kuriuos Baltųjų rūmų administracijos narius, kad šie patikėtų Kremliaus naratyvais. Pasak jo, JAV pareigūnai pradėjo pasitikėti V. Putinu net tada, kai jų pačių žvalgybos duomenys prieštaravo jo pareiškimams.
„Jų signalas amerikiečiams buvo toks, kad ukrainiečiai nenori nutraukti karo ir reikia kažką daryti, kad jie būtų priversti“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Time“ taip pat pabrėžiama, kad D. Trumpas Rusijai pasiliko „visus meduolius“, o Ukraina gavo tik „botago“. Tačiau Zelenskis įsitikinęs: „Jei ši morka užnuodyta, tai ačiū Dievui. Galbūt tai ir yra šios diplomatijos gudrumas. Jei D. Trumpas norės, jis gali daryti spaudimą V. Putinui, nes, atrodo, jis vienintelis jo bijo.“
„Kabinėtis prie kiekvieno kablelio“: „Moscow Times“ šaltiniai Kremliuje apie rusų derybinę taktiką
Keturi šaltiniai, susipažinę su Rusijos aukščiausiosios vadovybės derybine logika, leidiniui „The Moscow Times“ sakė, kad Kremlius tikisi vilkinti taikos derybas dėl Ukrainos, siekdamas užgrobti kuo daugiau teritorijos ir įgyti pranašumą prieš Kijevą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. Visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pasidalyti jautrių diplomatinių klausimų detalėmis.
Fronte pasirodė dronai su naujomis kiniškomis antenomis: įvardijo, ką tai reiškia ukrainiečiams
Rusai toliau ieško būdų, kaip užtikrinti, kad jų dronų efektyvumas būtų didesnis. Kaip rašo UNIAN, pasirodė „Shahed“ tipo dronai su naujomis kiniškomis antenomis.
Karinių oro pajėgų komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas sako, kad buvo aptiktas dronas su 16 elementų antena iš Kinijos.
Tokias antenas rusai montuoja siekiant išvengti Ukrainos elektronikos.
Rusijoje sudužo naikintuvas Su-25
Pirmadienį Rusijos Primorsko regione sudužo Rusijos naikintuvas Su-25, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Rusijos gynybos ministerija.
Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis yra „techninis gedimas“.
Rusijos žiniasklaidoje girdėti versija, kad sugedo abu orlaivio varikliai.
Teigiama, kad Rusijos Su-25 sudužo negyvenamoje vietovėje vykdydamas „mokomąjį skrydį“, naikintuvas skrido be amunicijos.
Pilotui pavyko katapultuotis ir jis liko gyvas. Informacija apie jo būklę kol kas nebuvo atskleista, Rusijos gynybos ministerija teigia, kad pavojaus jo gyvybei nėra.
Ukrainos geležinkelių kompanija praneša patirianti sudėtingą kibernetinę ataką
Ukrainos nacionalinė geležinkelių operatorė pirmadienį pranešė, kad jos darbuotojai ir valstybės saugumo tarnyba antrą dieną iš eilės atremia sudėtingą kibernetinę ataką.
Geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“, į kurios objektus Rusija per visą karą taikosi dronais ir raketomis, nesakė, kas stovi už kibernetinės atakos. Kompanija nurodė, kad jos paslaugų teikimas nesutriko. Vis dėlto savaitgalį ir pirmadienį nebuvo galima nusipirkti bilietų internetu.
„Ukrzaliznycia“ internetinės sistemos patiria didelio masto tikslingą kibernetinę ataką, – sakoma kompanijos pareiškime. – Ši ataka labai sisteminga, nekasdienė ir daugiapakopė.“
Situacija sprendžiama bendradarbiaujant su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), nurodoma pranešime.
Pažadai, pykčiai ir skambučiai Putinui: ką Trumpas jau padarė, kad užbaigtų karą Ukrainoje?
Prieš JAV prezidento rinkimus Donaldas Trumpas žadėjo karą Ukrainoje užbaigti per parą. Jau praėjo daugiau nei 60 dienų nuo tada, kai jis grįžo į Baltuosius rūmus, tačiau karas tęsiasi.
„Sky news“ surinko svarbiausius D. Trumpo administracijos darbus dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Pernai lapkričio 5 d. D. Trumpas laimėjo rinkimus, vienu iš pažadų pasirinkęs karo pabaigos per parą pažadą.
Sausio 20 d. inauguracijos metu D. Trumpas teigė, kad jis bus „taikdarys“.
Vasario 12 d. D. Trumpas pirmą kartą nuo naujos kadencijos pradžios kalbėjosi su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
Vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos.
Vasario 24 d. D. Trumpas Ovaliajame kabinete susitinka su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Vasario 27 d. D. Trumpas susitinka su JK premjeru Keiru Starmeriu.
Vasario 28 d. D. Trumpas susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šiedu susikivirčija ir V. Zelenskis išvyksta anksčiau laiko bei nieko nepešęs.
Kovo 3 d. D. Trumpas sustabdo karinę paramą Ukrainai sakydamas, kad V. Zelenskis nėra pasiruošęs taikai.
Kovo 5 d. D. Trumpas sustabdo karinės žvalgybos dalijimąsi su Kyjivu.
Kovo 11 d. Saudo Arabijoje susitinka Ukrainos ir JAV delegacijos.
Kovo 13 d. D. Trumpo pasiuntinys Steve Witkoff Maskvoje susitinka su V. Putinu.
Kovo 18 d. D. Trumpas ir V. Putinas antrą kartą nuo D. Trumpo kadencijos pradžios kalbasi telefonu.
Kovo 19 d. pirmą kartą nuo skandalingo susitikimo Ovaliajame kabinete telefonu pasikalba D. Trumpas ir V. Zelenskis.
Kovo 23 d. Saudo Arabijoje kalbasi JAV ir Ukrainos delegacijos.
Kovo 24 d. Saudo Arabijoje kalbasi JAV ir Rusijos delegacijos. Derybų metu siekiama paliaubų Juodojoje jūroje.
„The Telegraph“: Putinas žlugdo Trumpo viltis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis dar nėra sutarę dėl taikos Ukrainoje derybų perspektyvų, sako „The Telegraph“, rašo UNIAN.
Taip Kremlius žlugdo D. Trumpo viltis, kad ugnį Ukrainoje pavyks nutraukti iki Velykų.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas prieš pirmadienį Rijade vykstančias JAV ir Rusijos derybas teigė, kad JAV yra „optimistiškai nusiteikusios“, jog susitikimas sudarys sąlygas „visavertėms“ paliauboms ir užbaigs trejus metus trunkantį karą.
Tačiau Kremlius pareiškė, kad susitikimai „tik prasideda“ ir laukia „sudėtingos derybos“.
„Esame tik šio kelio pradžioje“, – perspėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Baltieji rūmai siekia paliaubų iki Velykų. Tačiau Ukraina ir Europa išreiškė susirūpinimą, kad Rusija vilkina derybas, siekdama laimėti laiko mūšio lauke.
Tai tikriausiai nuvils D. Trumpą, kuris pažadėjo greitai užbaigti karą.
Pasak „The Telegraph“, D. Trumpui artimi šaltiniai teigia, kad jis yra pasirengęs laukti tinkamo susitarimo, tačiau manoma, kad jį pykdo nuolatinės raketų ir dronų atakos, kurios vyksta nepaisant abiejų pusių pažadų dėl mini paliaubų.
„Jis bus nusivylęs, jei jie (Ukraina ir Rusija – red. past.) ir toliau bombarduos infrastruktūrą ir energetiką“, – sako vienas šaltinis.
Vis dėlto kiti JAV prezidentui artimi asmenys sako, kad Baltuosiuose rūmuose atmosfera išlieka rami ir kad reikia „pasitikėti procesu“.
Kryme autobusas susidūrė su sunkvežimiu, vežusiu pavogtus ukrainietiškus grūdus, žuvo šeši žmonės
Okupuotame Kryme, netoli Simferopolio oro uosto, reisinis autobusas susidūrė su sunkvežimiu, vežusiu pavogtus ukrainietiškus grūdus.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Simferopolio oro uosto rajone reisinis autobusas, važiavęs iš Arkadijivkos, susidūrė su sunkvežimiu, kuris vežė pavogtus Ukrainos grūdus“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad autobuse buvo 32 žmonės. Preliminariais duomenimis, sužeista 19 žmonių, 6 žuvo.
Pasak autobuso vairuotojo, nelaimė įvyko dėl to, kad jį apakino saulė.
Sunkvežimis, į kurį įsirėžė autobusas su keleiviais, stovėjo vietoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija pardavė grūdų iš okupuotų teritorijų už mažiausiai 6 mlrd. grivinų (133 mln. eurų).
Žiniasklaida: JAV surengs naują susitikimą su ukrainiečiais po derybų su Rusija
Tikimasi, kad po JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo įvyks dar vienas JAV ir Ukrainos komandų derybų raundas (po vakar įvykusio Vašingtono ir Kyjivo pareigūnų susitikimo), praneša britų leidinys „The Guardian“.
Atskiruose susitikimuose ketinama aptarti detales dėl tolimųjų atakų prieš energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą nutraukimo, taip pat ir atakų Juodojoje jūroje sustabdymo siekiant užtikrinti saugią komercinę laivybą.
Sikorskis: turime ruoštis galimai Rusijos agresijai iki dešimtmečio pabaigos
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis mano, kad Rusija iki dešimtmečio pabaigos gali būti pasirengusi tolesnei agresijai.
Pirmadienį radijo stoties TOK FM laidoje Lenkijos diplomatijos vadovas buvo paklaustas apie tolesnės Rusijos agresijos galimybę, taip pat apie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio žodžius, pasakytus interviu leidiniui „The New York Times“, jog jis „nepasitiki Vladimiru Putinu, nes yra įsitikinęs, kad jis siekia padaryti Ukrainą beginklę, o tai atvertų kelią dar vienai jo invazijai“.
„Rusija kol kas nepajėgi nugalėti Ukrainos, todėl iškart nebūtų pasirengusi platesniam puolimui. Tačiau jeigu Ukraina būtų priversta kapituliuoti – jei, pavyzdžiui, Rusija perimtų Ukrainos pramonės ir žmogiškuosius išteklius, didžiausią armiją mūsų pusėje Europoje, t. y. Ukrainos armiją, padėtis pasikeistų. Tad turime ruoštis galimai Rusijos agresijai iki dešimtmečio pabaigos“, – sakė R. Sikorskis.
Lenkijos URM vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Saudo Arabijoje vykstančios JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos leis sudaryti paliaubas ir pasiekti taiką. „Tai atitinka Ukrainos interesus. Ukrainiečiai tai pabrėžia. Jie mano, kad toks tam tikras atmosferos atšilimas su Rusija galbūt prisideda prie šių derybų, tačiau reikia atminti, kad Ukraina nėra bevalė agresijos auka. Ukraina kovoja ir turi sąjungininkų, įskaitant ES ir Lenkiją“, – teigė R. Sikorskis.
„Svarbiausia, kad Ukraina išliktų kaip šalis, kuri pati renka sau lyderius, kontroliuoja didžiąją dalį savo teritorijos ir pasirenka integracijos kryptis“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Sekmadienį Rijade, Saudo Arabijoje, vyko JAV ir Ukrainos delegacijų derybos, kurias Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas apibūdino kaip „konstruktyvias“. Jų temos buvo saugumo klausimai, energetikos ir kritinės infrastruktūros objektų apsauga.
Pirmadienį Rijade vyksta JAV ir Rusijos delegacijų derybos.
Trumpo pasiuntinys įvardijo „pagrindinę karo Ukrainoje priežastį“: atkartojo Kremliaus teiginius
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas jau yra kalbėjęs apie „draugystę“ su Vladimiru Putinu bei išsakęs skeptišką požiūrį į „norinčiųjų koaliciją“.
S. Witkoffas taip pat išsakė savo mintis apie karo „pagrindinę priežastį“, rašo „Sky News“.
„Rusijoje vyrauja jausmas, kad Ukraina yra netikra šalis – kad jie tiesiog suklijuoti į tokią mozaiką, šie regionai“ – sakė jis.
„Tai, mano nuomone, ir yra pagrindinė šio karo priežastis, kad Rusija tuos penkis regionus laiko teisėtai priklausančiais jai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir apie tai niekas nenori kalbėti“, – teigė jis, turėdamas omeny rusų neteisėtai užimtas Ukrainos teritorijas.
„Ar pasaulis pripažins, kad tai yra Rusijos teritorijos? Ar V. Zelenskis gali politiškai išgyventi, jei tai pripažins? Tai pagrindinis konflikto klausimas“, – interviu kalbėjo S. Witkoffas.
Rijade prasidėjo JAV ir Rusijos derybos: aiškėja, ko siekiama
Rijade prasidėjo Rusijos ir JAV delegacijų susitikimas dėl paliaubų Ukrainoje, praneša Rusijos žiniasklaida.
Pranešama, kad susitikimas vyks už uždarų durų.
Derybos „Ritz Carlton“ viešbutyje Rijade prasidėjo praėjus dienai po to, kai JAV pareigūnai šiame mieste surengė susitikimus su Ukrainos delegacija.
Kaip praneša „Sky News“, JAV delegacija tikisi pažangos siekiant paliaubų Juodojoje jūroje, kad būtų užtikrintas laisvas laivybos judėjimas, taip pat platesnio masto ugnies nutraukimo Ukrainoje.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas sakė, kad komandos aptars „kontrolės liniją“ tarp abiejų šalių, kurią jis apibūdino kaip „tikrinimo priemones, taikos palaikymą, linijų įšaldymą ten, kur jos yra“.
Jis taip pat paminėjo, kad bus aptariamos „pasitikėjimo stiprinimo priemonės“, įskaitant Rusijos paimtų ukrainiečių vaikų grąžinimą.
Pats M. Waltzas derybose nedalyvauja. JAV turėtų atstovauti Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Andrew Peekas ir Valstybės departamento vyresnysis pareigūnas Michaelas Antonas.
Rusijai atstovaus Maskvos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir Rusijos saugumo tarnybų direktoriaus patarėjas Sergejus Beseda.
„Esame tik šio kelio pradžioje“
Tačiau sekmadienį Kremlius sumenkino bet kokius lūkesčius, kad karas Ukrainoje bus greitai išspręstas.
„Esame tik šio kelio pradžioje“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pareiškė, kad yra daug neišspręstų klausimų dėl galimų paliaubų įgyvendinimo.
Rusija iki šiol atmeta bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl visiškų ir besąlygiškų 30 dienų paliaubų, vietoj to siūlydama sustabdyti smūgius energetikos objektams.
„Laukia sunkios derybos“, – sakė D. Peskovas.
Pasak D. Peskovo, Maskva planuoja sutelkti dėmesį į galimybes atnaujinti susitarimą dėl saugaus komercinių laivų plaukiojimo Juodojoje jūroje užtikrinimo.
„Pirmadienį daugiausia ketiname aptarti (Rusijos) prezidento (Vladimiro) Putino sutikimą atnaujinti vadinamąją Juodosios jūros iniciatyvą, o mūsų derybininkai bus pasirengę aptarti su šia problema susijusius niuansus“, – sakė D. Peskovas.
Maskva pasitraukė iš šio susitarimo 2023 metais, kaltindama Vakarus, kad šie nesilaiko savo įsipareigojimų sušvelninti sankcijas Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportui. Susitarimui tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos (JT).
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas anksčiau AFP sakė, kad Kyjivas ketina pasiūlyti platesnio masto paliaubas, įskaitant atakų prieš energetikos objektus bei infrastruktūrą ir karinių jūrų pajėgų smūgių stabdymą.
Gynybos pajėgos numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 36 priešo dronai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo sekmadienio, kovo 23-iosios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 99 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir įvairių tipų dronais imitatoriais iš Milerovo, Kursko ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, kovo 24-osios, 8 val. buvo patvirtinta, kad pietiniuose, šiauriniuose, vakariniuose ir centriniuose Ukrainos rajonuose buvo numušti 57 dronai.
Dar 36 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Rusijos puolimo padarinių užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Sumų, Kirovohrado ir Zaporižios srityse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 37 metų vyras buvo sužeistas per Rusijos bepiločių orlaivių ataką kovo 24 d. Kyjivo srities Fastivo rajone.
Dronų ataka: Kyjivo srityje sužeistas žmogus, nukentėjo privatūs namai
Kyjivo srities Fastivo rajone per Rusijos bepiločių orlaivių ataką buvo sužeistas 37 metų vyras.
Tai pranešė Kyjivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Vyras patyrė pilvo, krūtinės, kojų ir galvos paviršinių skeveldrinių sužeidimų. Teikiama visa reikiama medicininė pagalba. Jis paguldytas į vietos ligoninę“, – rašoma pranešime.
Be to, rajone per priešo ataką nukentėjo du privatūs namai.
„Gaisras prekybos įmonės teritorijoje užgesintas“, – pridūrė karinės administracijos atstovai, žadėdami vėliau pateikti išsamesnę informaciją.
Kaip jau buvo pranešta, sekmadienio vakarą Rusijos kariškiai paleido į Ukrainos teritoriją kelias smogiamųjų bepiločių orlaivių grupes. Oro pavojus buvo paskelbtas daugelyje šalies regionų, taip pat ir Kyjivo srityje.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 280 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 280 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 904 760 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 420 tankų (+8), 21 652 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 25 129 artilerijos sistemų (+81), 1 338 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+5), 1 117 oro gynybos priemonių (+1), 370 lėktuvų (+0), 335 sraigtasparnių (+4), 30 641 drono (+146), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų +0), 1 povandeninio laivo (+0), 41 726 automobilių (+116), 3 785 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Waltzas ukrainiečių vaikų grąžinimą iš Rusijos pavadino „pasitikėjimo stiprinimo priemone“
Jungtinės Valstijos laiko į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą viena iš „pasitikėjimo stiprinimo priemonių“.
Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Laisvės radiju“.
„Trumpas kalbėjosi su abiem lyderiais apie apsikeitimą karo belaisviais. Jis taip pat kalbėjo apie šių vaikų ateitį. Tai, be abejo, pirmiausia yra tam tikra pasitikėjimo stiprinimo priemonė... Mes kalbame apie daugelį pasitikėjimo stiprinimo priemonių. Tai – viena iš jų“, – sakė jis televizijos kanalui „CBS News“.
M. Waltzas pakartojo Vašingtono teiginį, kad taika šiandien yra arčiau nei bet kada anksčiau.
Jis taip pat pakomentavo derybas Saudo Arabijoje.
„Dabar kalbėsime apie ugnies nutraukimą Juodojoje jūroje, kad abi šalys galėtų gabenti grūdus, degalus ir vėl imtis prekybos. Vėliau mes kalbėsime apie kontrolės liniją, kuri yra faktinė fronto linija, ir patikros, taikos palaikymo mechanizmų detales, tai yra linijų įšaldymą ten, kur jos dabar yra. O po to, žinoma, tam tikros diskusijos apie teritoriją siekiant nuolatinės taikos“, – teigė JAV prezidento patarėjas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 23 d. Ukrainos delegacija, vadovaujama gynybos ministro Rustemo Umerovo, Saudo Arabijoje susitiko su JAV atstovais.
Anot R. Umerovo, pokalbis buvo konstruktyvus ir prasmingas – šalys aptarė esminius klausimus, įskaitant situaciją energetikos sektoriuje.
Tikslus ukrainiečių smūgis: Belgorodo srityje sunaikino 4 rusų sraigtasparnius
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos ir karinė žvalgyba sunaikino keturis rusų sraigtasparnius, praneša „Kanal 24“. Smūgis įvykdytas Rusijos Belgorodo srityje. Sunaikinti du Ka-52 ir du Mi-8.
Ka-52 yra atakos sraigtasparnis, kurį rusai naudoja žvalgybai ir atakoms. Mi-8 rusai naudoja personalui ir kroviniams gabenti, taip pat operacijoms ant žemės remti.
„Visi sraigtasparniai buvo sunaikinti raketų smūgiais priešo užnugaryje, kur priešas buvo sukūręs orlaivių nušokimo vietą – užmaskuotą poziciją greitam orlaivių judėjimui arba netikėtoms atakoms prieš Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgas.
Priešas vėl manė, kad giliame užnugaryje yra nepasiekiamas. Mes dar kartą įrodėme, kad specialiosioms pajėgoms nėra nieko nepasiekiamo“, – rašoma pranešime.
Ukraina: derybos su JAV Saudo Arabijoje buvo produktyvios ir tikslingos
Ukraina sekmadienį pareiškė, kad derybos su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje dėl trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į šalį buvo produktyvios ir tikslingos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiryžęs greitai užbaigti Rusijos karą ir išreiškė viltį, kad Rijade vykstantys susitikimai galėtų suteikti postūmį tai padaryti. Tačiau sekmadienį Kremlius perspėjo, kad dėl invazijos užbaigimo vis dar laukia „sunkios derybos“.
Nepaisant to, kad Ukraina ir Rusija siūlo skirtingus laikinų paliaubų planus, karo veiksmai ir apšaudymas nesiliauja.
Nuo pat pradžių buvo tikimasi, kad JAV delegacija vienu metu ves derybas su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, o Vašingtono atstovai keliaus iš vienos delegacijos į kitą. Tačiau vėliau buvo nuspręsta techninio lygmens derybas dėl dalinio ugnies nutraukimo rengti atskirai, vieną po kitos.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad Kyjivo ir Vašingtono delegacijų derybos baigėsi vėlų sekmadienio vakarą.
„Diskusija buvo produktyvi ir koncentruota – aptarėme svarbiausius klausimus, įskaitant energetiką“, – socialiniuose tinkluose nurodė jis.
R. Umerovas pridūrė, kad pagrindinis Ukrainos tikslas – teisinga ir ilgalaikė taika šalyje.
Prieš naujausias derybas Saudo Arabijoje R. Umerovas sakė, kad į darbotvarkę įtraukti pasiūlymai dėl energetikos objektų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos.
Sekmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Rusija yra vienintelė, kuri vilkina šį karą“.
„Nesvarbu, apie ką kalbėsime su partneriais, turime spausti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną duoti tikrą įsakymą nutraukti smūgius: tas, kuris sukėlė šį karą, turi jį nutraukti“, – nurodė ukrainiečių prezidentas.
Planuojama, kad pirmadienį Saudo Arabijoje įvyks JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas. Sekmadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies pareigūnai jau yra atvykę į Rijadą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Saudo Arabijoje baigėsi 12 valandų trukusios JAV ir Rusijos derybos
Saudo Arabijos sostinėje Rijade baigėsi daugiau kaip 12 valandų trukusios JAV ir Rusijos derybos dėl galimų paliaubų kare Ukrainoje, pranešė rusų naujienų agentūros. Antradienį ketinama paskelbti bendrą pareiškimą.
Rusijos delegacijai derybose vadovavo karjeros diplomatas Grigorijus Karasinas ir Sergejus Beseda – aukštas žvalgybos pareigūnas ir artimas prezidento Vladimiro Putino patikėtinis.
G. Kerasinas dieną pavadino derybas kūrybingomis, tačiau atsargiai kalbėjo apie susitarimo perspektyvas. „Ne kiekvienos derybos turi baigtis išsamiais dokumentais ir susitarimais“, – sakė jis. Esą svarbu nuolat palaikyti kontaktą ir suprasti kitos pusės poziciją. „Tai pavyksta“, – pridūrė G. Kerasinas.
Jungtinių Valstijų delegaciją Saudo Arabijoje sudarė kelios komandos. Pranešta, kad dalyvavo tiek JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas, tiek JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas.
Kiek anksčiau pirmadienį žurnalistams kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas prasitarė, apie ką kalbama derybų metu.
Susitikęs su savo ministrų kabinetu D. Trumpas žurnalistams taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos kalbasi su Ukraina apie galimybę, kad amerikiečių įmonėms priklausytų Ukrainos elektrinės, praneša „Reuters“.
JAV delegacija sekmadienį susitiko su Ukrainos pareigūnais, o pirmadienį Rijade – su Rusijos pareigūnais. Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama paliauboms Juodojoje jūroje, tačiau D. Trumpas sakė, kad, jam siekiant sustabdyti trejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą, bus svarstomi ir kiti klausimai.
„Dabar kalbame apie teritoriją. Kalbame apie demarkacines linijas, kalbame apie energetiką, elektrinių nuosavybę. Kai kurie žmonės sako, kad elektrinė turėtų priklausyti Jungtinėms Valstijoms, nes mes turime patirties“, – sakė jis.
Žiniasklaida: po JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo įvyks naujos JAV ir Ukrainos derybos
Tikimasi, kad po JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo įvyks dar vienas JAV ir Ukrainos komandų derybų raundas (po vakar įvykusio Vašingtono ir Kyjivo pareigūnų susitikimo), praneša britų leidinys „The Guardian“.
Atskiruose susitikimuose ketinama aptarti detales dėl tolimųjų atakų prieš energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą nutraukimo, taip pat ir atakų Juodojoje jūroje sustabdymo siekiant užtikrinti saugią komercinę laivybą.