KAM užsakytos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos vyrų ir moterų imtųsi iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prie jo prisidėtų karo atveju.
Iš viso nustatyta, jog prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 6 iš 10 apklausos dalyvių, anksčiau skelbta KAM pranešime spaudai. 52 proc. lietuvių taip pat sako, kad agresijos atveju ryžtųsi prisidėti prie ginkluoto pasipriešinimo.
Visgi atsargos pulkininkas V. Malinionis, vertindamas apklausos rezultatus, teigia esantis šiek tiek skeptiškas dėl jų rezultatų.
„Jeigu, pavyzdžiui, mes paklaustume tų 6 piliečių, kurie pasakė, kad taikiai priešintųsi, tai man žymiai įdomiau būtų sužinoti, kiek iš jų žino, ką konkrečiai darytų“, – sako V. Malinionis.
V. Malinionis akcentuoja, kad svarbiausia ne tik pasiryžimas ginti Tėvynę, bet ir gebėjimas tinkamai veikti karo sąlygomis.
„Reikia paaiškinti visuomenei, kad saugiausias išlikimo būdas karo metu, kai esi užpultas, vis dėlto yra gynyba. Ne bėgimas ar kažkoks padrikas atsitraukimas. Nes karų istorijos rodo, kad tokie padriki, neorganizuoti veiksmai padaro žymiai didesnius nuostolius nei organizuotai ginantis“, – teigia atsargos pulkininkas.
Visgi, anot pašnekovo, šiuo metu gyventojai nėra pasiruošę ir nežino, kaip reikėtų elgtis, jei šalyje prasidėtų karas. Todėl, pasak jo, būtina didinti visuomenės pasirengimą ir užtikrinti, kad kiekvienas žinotų, kaip prisidėti prie valstybės gynybos.
„Žymiai būtų ramiau, jeigu būtų apklausos, kiek iš jų (apklaustųjų – aut. past.) žino, ką darys, kokiam kariniam vienetui arba pasipriešinimo būriui jie priklauso. Nes, jeigu tokią apklausą darai, tai žinai tiktai kiek yra padrikų neorganizuotų žmonių. Jie visi yra po vieną, o vienas lauke ne karys“, – sako atsargos pulkininkas.
Jo nuomone, siekiant užtikrinti efektyvesnę valstybės gynybą, reikia skatinti žmones jungtis prie kariuomenės, Lietuvos Šaulių Sąjungos ar Krašto apsaugos savanorių pajėgų, didinti šių organizacijų apimtis, finansavimą ir pratybų skaičių.
Be to, V. Malinionis atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį čia galėtų atlikti ir šalies vadovai, rodydami asmeninį pavyzdį, kurio šiuo metu trūksta.
„Būtų įdomu, kad ir prezidentas pavyzdį parodytų, kad jis, pavyzdžiui, įstoją į kokią nors organizaciją ir rezervistu tampa ar kokius nors mokymus skatina ir panašiai. Kai tokių pavyzdžių nėra, apklausos tiktai parodo nuotaikas, bet tai tikrai neparodo pasipriešinimo arba atsparumo lygio“, – tvirtina V. Malinionis.
Griebtis ginklo gali tekti visiems
Atsargos pulkininkas kritiškai vertina ir „taikaus pasipriešinimo“ terminą.
„Man iš viso nelabai aišku, kam prie pasipriešinimo dar yra pridėtas žodis taikus. Kas čia, diskusija su priešininku ar kas? <...> O kaip jie priešinsis be ginklo, tai man iš viso šita koncepcija nelabai skaniai atrodo“, – sako V. Malinionis.
„Čia galbūt reikėtų pacituoti Mao Dzedongą, kai jis ruošė savo tautą Kinijos karui su Japonija. Jis paaiškino, kad yra du dalykai – vienas yra kariuomenė, o kitas – visuomenė.
Tai visuomenė yra kaip vanduo akvariume, o tie kariniai vienetai, kaip žuvys, kurios plaukia tame vandenyje. Ir tai, aš manyčiau, yra labai gražus ir geras palyginimas, nes kariuomenei priešinantis reikia visuomenės paramos, ypač partizaniniame kare“, – prideda atsargos pulkininkas.
Be to, V. Malinionis pažymi, jog karo metu ginklas gyventojams svarbus ne tik priešinantis priešų pajėgoms, bet ir savigynai.
„Visiems gali tekti tą ginklą paimti į rankas. Karas – tai chaoso aplinka. Jeigu mūsų taikus gyventojas, kuris be ginklo nori priešintis, ką nors planuoja daryti, bent savigynai ginklą turi turėti. Nes yra visokių 5-os kolonos žmonių, suaktyvėja nusikaltėliai – eina plėšti, prievartauti žmones be ginklų. Tai visi, kurie yra taikūs ir be ginklų, iš karto tampa taikiniais“, – sako V. Malinionis.
Lietuviai aktyviau ruošiasi šalies gynybai
Anksčiau naujienų portalo tv3.lt žurnalistams KAM nurodė, jog visuomenės susidomėjimas ir informuotumas apie galimybes prisidėti prie valstybės gynybos auga.
Štai, pavyzdžiui, nuotolinės mokymo platformos „Mobilizacijos mokykla“ duomenys rodo, kad per praėjusius metus įvairūs mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento nuotoliniai kursai buvo išklausyti daugiau nei 33 tūkst. kartų.
O jau šių metų pradžioje šie kursai buvo išklausyti 114 tūkst. kartų.
„Atlikus analizę, buvo išgrynintos šešios pagrindinės piliečių kompetencijos, būtinos pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jos apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos suteikimą, bepiločių orlaivių valdymą bei priešo ginkluotės ir technikos atpažinimą.
Visa tai yra pasiekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui interneto svetainėje www.svarbiospamokos.lt.“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė KAM.
Neginkluoto pasipriešinimo pagrindai apima piliečių veiksmus, stiprinančius valstybės atsparumą – paramą Lietuvos ir sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, nebendradarbiavimą su priešu ir nepaklusnumą okupantui.
Išgyvenimo įgūdžiai padeda pasirengti ekstremalioms situacijoms – nuo išvykimo krepšio su būtiniausiomis priemonėmis komplektavimo iki saugaus elgesio evakavimo metu. Psichologinis ir fizinis pasirengimas stiprina atsparumą stresui, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms, leidžiant piliečiams veikti racionaliai.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai – gaivinimas, kraujavimo stabdymas, sušalimo prevencija – gali išgelbėti gyvybes krizinėse situacijose. Bepiločių orlaivių valdymas apima dronų pilotavimo įgūdžius ir jų pritaikymą gynyboje, įskaitant žvalgybinius, stebėjimo ir, esant poreikiui, puolamuosius veiksmus.
Priešo ginkluotės ir technikos atpažinimas leidžia identifikuoti Rusijos karines pajėgas, jų naudojamą techniką ir simboliką, taip sustiprinant visuomenės budrumą.
Šiais metais planuojami 82 mokymai
Pasirengimui dienai X KAM telkia ir skirtingus sektorius.
„Labai svarbu, kad į pilietinį pasipriešinimą įsitrauktų skirtingi sektoriai ir vienodai suprastume situaciją. Koordinuotai ir tikslingai nukreipėme resursus, išgryninome aiškias kompetencijas. Dabar pagrindinis siekis yra kaip galima geriau pasiruošti visuotinei gynybai“, – KAM pranešime spaudai anksčiau yra sakęs viceministras T. Godliauskas.
Tam, kad gyventojai geriau pasiruoštų grėsmės KAM taip pat organizuoja tam skirtus specialius mokymus – PPM1 (modulis, skirtas atsparumui hibridinėms grėsmės) ir PPM2 (modulis skirtas pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams).
Iš viso šių modulių mokymus šiais metais planuojama surengti 82 kartus. PPM1 moduliuose gali dalyvauti iki 50-ies, o PPM2 modulyje iki 30-ies žmonių grupių.
Be to, kaip raštu komentavo KAM atstovai Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas turi užsiregistravusias 35-ias įvairias organizacijas dėl PPM2 mokymų pravedimo.
„Siekiame, kad visa visuomenė (valstybinės institucijos, NVO, verslas, kiekvienas pilietis) geriau įsitrauktų į valstybės pasirengimą karo padėčiai ir mobilizacijai, kuomet siekiama užtikrinti efektyvų visos šalies persitvarkymą iš taikos į karo meto sąlygas. Tam rengiasi visi sektoriai, jiems nustatytos mobilizacinės užduotys, kurias įgyvendinti ruošiamasi jau dabar.
Renginiai vyksta kiekvieną mėnesį. Per mėnesį skaičiuojama 7-10 renginių. Šiuo metu užpildyta didžioji dalis savaitgalių. Bepiločių orlaivių mokymams numatyti 57 renginiai“, – nurodo KAM atstovai.
Jie taip pat priduria, jog taikos metu valstybės institucijos ir savivaldybės, įgyvendindamos joms skirtas mobilizacines užduotis nustato ir veikimo algoritmą bei reikiamas priemones.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Aš priešų neturių .
O jei es ryšis pulti Rusiją ,nenustebkit jei JAV padės Rusijai . Tada baigsis visi tie gaidžių norai peštis
