Pareiškę užuojautą dėl nesėkmingo referendumo Prancūzijos vadovams, Lietuvos politikai į mūsų šalies ateitį Europos Sąjungoje žvelgia optimistiškai. Jie pripažįsta, kad prancūzų "ne" yra neigiamas signalas kitoms šalims kandidatėms, tačiau sako, kad Lietuva gali puikiai gyventi pagal Nicos sutartį.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, komentuodamas Prancūzijos referendumo dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos neigiamus rezultatus, sakė, kad "Lietuva dėl prancūzų referendumo neturėtų pulti į paniką. Vienintelė problema, kad svarstybos dėl Konstitucijos ateities ES vadovams gali neleisti laiku susitarti dėl naujos finansinės perspektyvos".
A. Kubilius nemano, kad Prancūzijos piliečiai pasisakė prieš Konstituciją. Anot jo, buvo daug kitų dalykų, nekonstitucinių, prieš kuriuos balsavo prancūzai.
"Tokių referendumų atveju vienas iš lemiamų veiksnių būna rinkėjų požiūris į savąją valdžią. Bet šį kartą, matyt, ne tik tai lėmė prancūzų požiūrį. Lyginant prancūzus ir olandus, kur taip pat nuotaikos prieš artėjantį referendumą yra pakankamai negatyvios, galima spėti, kad nevaldoma imigracija yra vienas iš veiksnių, kurie labiausiai gąsdina pakankamai didelę dalį prancūzų ir olandų, todėl visiškai tikėtina, kad nuo prancūzų referendumo labiausiai nukentės Turkijos perspektyvos tapti ES nare. Kartu ir Ukrainos perspektyvos taps dar miglotesnės", - sakė A. Kubilius.
Nicos sutartis Lietuvai palanki
ES Konstitucijos atmetimas Prancūzijoje yra smūgis, bet ne proceso pabaiga, mano Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
"ES Konstituciją ratifikavo 9 šalys, kuriose gyvena beveik pusė išsiplėtusios Europos gyventojų. Tas procesas turi tęstis nepriklausomai nuo įtakingos Prancūzijos sprendimo", - mano Č. Juršėnas.
Pasak jo, ES Konstitucija mums yra naudinga, tačiau "neprapulsime ir be jos, jeigu teks ieškoti kito sprendimo". "Nors tokios prognozės nenorėčiau daryti. Palaukime Olandijos referendumo, palaukime kitų sprendimų, o kol kas gyvensime pagal Nicos sutartį", - sakė Č. Juršėnas, pirmadienį komentuodamas Prancūzijoje vykusį referendumą dėl ES Konstitucijos.
Jis neatmetė galimybės, kad gali kilti keblumų dėl finansinės perspektyvos, nes dabar kaip tik yra tas momentas, kai yra tariamasi dėl to. "Tas kalbas ir derybas nustelbs pasitarimai, samprotavimai ir sprendimų paieškos po prancūzų referendumo", - sakė Č. Juršėnas.
Č. Juršėno nuomone, referendumas Prancūzijoje yra prancūzų tautos valia ir jo rezultatų nereikėtų dramatizuoti, nes veiks Nicos sutartis, kuri yra mums pakankamai naudinga. "Reikėtų labiau kalbėti apie pasekmes kitoms šalims - Turkijai, Ukrainai, siekiančioms tapti ES narėmis", - teigė Č. Juršėnas.
Seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas sakė, kad iš susidariusios padėties yra išeitis, kuri nurodyta Konstitucijos baigiamojo akto 30-ojoje deklaracijoje dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo.
"Jeigu praėjus dvejiems metams po Sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymo keturi penktadaliai valstybių narių ją ratifikavo, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos vadovų tarybai. Vadinasi, jau dabar Prancūzijos prezidentas gali kreiptis, kad tai būtų svarstoma Europos vadovų taryboje, kuri, mano žiniomis, rinksis birželio viduryje", - sakė politikas.
Ar tai padarys Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas (Žakas Širakas), kuriam referendumas yra stiprus smūgis, tai, anot Č. Juršėno, greitai paaiškės. "Jam teks spręsti visų pirma vidinius Prancūzijos klausimus. Galų gale tas balsavimas daugiau buvo ne dėl ES Konstitucijos, o dėl Prancūzijos reikalų, kaip dažnai būna ir kitose šalyse", - sakė Č. Juršėnas.
Lietuva galėjo būti santūresnė
Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Vydas Gedvilas pripažįsta, kad Lietuvos parlamentas, neskubėdamas pirmasis ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos, būtų atrodęs santūriau.
Tačiau jis pabrėžė, jog anksčiau ar vėliau Sutartį dėl Konstitucijos Europai būtų tekę patvirtinti, ir teigė neabejojantis, jog referendume Lietuvos piliečiai būtų jai pritarę.
"Didelės svarbos tam, kad Konstituciją ratifikavome pirmi, neteikčiau. Anksčiau ar vėliau būtų tekę ją ratifikuoti. Esame per maža šalis ir per daug norime būti ES, nes tai mums reikalinga, kad galėtų būti kitaip. Žinoma, diplomatiniu požiūriu būtų geriau, jei būtume elgęsi santūriau ir šiek tiek palaukę", - Eltai sakė V. Gedvilas.
Beje, jis pats negalėjo išreikšti savo nuomonės apie ES Konstituciją, mat parlamentaro priesaiką davė tik praėjusių metų lapkričio 15 dieną, pradėjus dirbti naujos kadencijos Seimui.
Seimas ES Konstituciją ratifikavo lapkričio 11 dieną. Lietuva tapo pirmąja tai padariusia organizacijos nare. Spalio 29 dieną Romoje pasirašytos Konstitucijos ratifikavimo procedūros Seime užtruko vos savaitę. Tokia skuba buvo aiškinama tuo, jog ankstesnės kadencijos parlamentarai daug nuveikė Europos labui, todėl ratifikuodami dokumentą jie savotiškai baigė savo darbą.
V. Gedvilas prisipažino, jog Prancūzijos piliečių sprendimas atmesti ES Konstituciją jį nustebino, nors esą tokio rezultato ir tikėjosi. Tačiau Seimo vicepirmininkas pabrėžė, jog tai yra šios šalies žmonių nuomonė, kuri kitas valstybes privers rimtai susimąstyti apie ES ateitį.
Anot parlamentaro, neigiamas Prancūzijos referendumo rezultatas neturėtų sustabdyti tolesnio Sutarties ratifikavimo kitose šalyse. Nuo vėlesnių balsavimų esą priklausys, kokia išeitis iš susidariusios situacijos bus pasirinkta. "Gal vienintelė Prancūzija atmes Konstituciją. Tokiu atveju bus vienas kelias, jei daugiau nubalsuos prieš - kitas kelias", - samprotavo V. Gedvilas.
Jis irgi priminė, kad kol neįsigalios pirmoji ES Konstitucija, galioja 2000 metų Nicos sutartis, kuri "Lietuvai ne tokia jau bloga ".
Kas bus paskutiniai Europoje?
Prancūzai per sekmadienį vykusį istorinį referendumą dėl Europos Sąjungos Konstitucijos įtikinama persvara atmetė šį dokumentą. Galutiniais duomenimis, kuriuos anksti pirmadienį paskelbė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija, prieš ES Konstituciją balsavo 54,87 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų, o už ją - 45,13 procento.
Beveik niekas neabejojo, kad Konstitucijai bus nepritarta, tačiau tai, kad ji buvo atmesta tokiu dideliu balsų skirtumu - beveik 10 proc., - yra ženklas, kad ES ištiko rimta krizė.
ES sutartis Prancūzijoje sukėlė karštus debatus, todėl balsavimas referendume buvo labai aktyvus - savo valią pareikšti atėjo maždaug 70 proc. gyventojų, turinčių teisę balsuoti.
Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kuri įtvirtina efektyvesnį sprendimų priėmimo mechanizmą, jau yra ratifikavusios Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas.
Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jei iki to laiko ją ratifikuos visos 25 organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus dokumentus deponuos paskutinė ES narė.
ELTA, OMNI naujienos
