Išsiplėtusi Europos Sąjunga (ES) nebeturi kelio atgal, todėl atmetus Sutartį dėl Konstitucijos Europai, visoms Bendrijos valstybėms teks ieškoti būdų, kaip efektyviau organizuoti bloko institucijų darbą. Taip pirmadienį per spaudos konferenciją teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, komentuodamas referendumo Prancūzijoje rezultatus.
Prancūzai per sekmadienį vykusį istorinį referendumą dėl ES Konstitucijos įtikinama persvara atmetė šį dokumentą. Galutiniais duomenimis, kuriuos anksti pirmadienį paskelbė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija, prieš ES Konstituciją balsavo 54,87 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų, o už ją - 45,13 procento.
"Konstitucija, kurią taip ilgai ir sunkiai derinome Konvente bei tarpvyriausybinėje konferencijoje, yra optimalus ir nelengvai rastas kompromisas, kuris leidžia normaliai funkcionuoti išsiplėtusiai ES, - pažymėjo ministras. - Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis referendumai, kelio atgal nėra. Mes turėsime ieškoti būdų, kaip efektyviai organizuoti ES veiklą. Dabar tai priklauso nuo visų valstybių, taip pat ir Lietuvos, aktyvumo. Reikia žiūrėti, kad efektyvūs mechanizmai vienokia ar kitokia forma išliktų".
Pasak A. Valionio, neigiamas prancūzų balsavimo rezultatas provokuoja politinę krizę. Jis pabrėžė, kad ES narėms teks ieškoti būdo, kaip įtvirtinti efektyvesnį nei numatytas 2000 metais patvirtintoje Nicos sutartyje sprendimų priėmimo mechanizmą.
Ministro teigimu, viena iš galimų išeičių iš susidariusios situacijos yra perkelti svarbiausias nuostatas iš ES Konstitucijos į šią sutartį arba priimti naujus dokumentus, kurie padidintų ES sprendimų priėmimo efektyvumą.
Be to, galima vėl sukviesti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri, išanalizavusi valstybių pasiūlymus, ieškotų ilgalaikio sprendimo.
A. Valionis neatmetė galimybės, kad gali būti ieškoma būdų, kaip pačioje Prancūzijoje grįžti prie Konstitucijos ir tvirtinti ją pakartotinai.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, neigiamų pasekmių Prancūzijos referendumo rezultatai turės visoms ES valstybėms, visų pirma toms, kurios dar tik rengiasi teirautis savo gyventojų nuomonės apie šį dokumentą. Be to, komplikuosis derybos dėl ES finansinės perspektyvos 2007-2013 metams, iškils grėsmė tolesnei Bendrijos plėtrai.
Tačiau ministras įžvelgė ir teigiamų dalykų - visos 25 bloko narės bus priverstos rimtai pasikalbėti apie ES ateitį. "Manau, kad atsiras naujų drąsių idėjų ir naujų drąsių politikų, kurie imsis vesti ES į priekį. Kaip matome šiandien, tai yra akivaizdus poreikis", - kalbėjo A. Valionis.
Jis apgailestavo, kad pirmajai ES Konstitucijai, kuri turėtų padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą, "Ne" pasakė viena iš ES kūrėjų ir pagrindinių valstybių. Ministras priminė, kad Prancūzija nemažai prisidėjo prie šio dokumento kūrimo - jį parengė buvusio šios šalies prezidento Valeri Žiskaro Desteno (Valery Giscard d'Estaing) vadovaujamas Konventas, Prancūzijos politikai aktyviai dalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje.
Konstitucija, be kitų naujovių, turi užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį organizacijos funkcionavimą po praėjusiais metais įvykusios jos plėtros ir supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras.
Nicos sutartyje yra įtvirtinta gana sudėtinga sprendimo priėmimo procedūra. Prieš ją pasiūlant kelerius metus buvo skaičiuojama, kaip paskirstyti balsus ES narėms, kad kelios šalys negalėtų sudaryti Aljanso ir priimti tik joms naudingą sprendimą arba, priešingai, nenaudingą siūlymą blokuoti.
Iš Nicos viršūnių susitikime pasiekto susitarimo labiausiai išlošė Lenkija ir Ispanija. Po maždaug 40 mln. gyventojų turinčioms šalims buvo skirta po 27 balsus. Tuo metu dvigubai didesnė Vokietija, kaip ir Prancūzija, Didžioji Britanija bei Italija, gavo vos dviem balsais daugiau.
Konstitucijoje, kuriai sukurti prireikė 17 mėnesių sunkaus darbo Konvente, įtvirtinta nauja ir kur kas paprastesnė balsavimo sistema - vadinamasis dvigubos daugumos principas. Pagal jį dauguma sprendimų bus priimama pritarus kvalifikuotai daugumai, kurią sudaro mažiausiai 55 proc. visų valstybių narių, tačiau ne mažiau kaip 15, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų. Šis principas yra naudingesnis Lietuvai ir kitoms mažosioms bloko šalims.
Praėjusių metų spalį Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai Lietuva ratifikavo pirmoji praėjus vos porai savaičių - lapkričio 11 dieną. Konstituciją taip pat yra ratifikavusios Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas.
Pirmoji ES Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jei iki to laiko ją ratifikuos visos 25 organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus dokumentus deponuos paskutinė ES narė.
ELTA
