Vokietija pasipriešino istoriniam susitarimui, kuriuo siekiama reformuoti Europos Parlamento nariams mokamų atlyginimų ir priedų sistemą, skelbia interneto tinklapis "EU Observer".
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) leido suprasti, kad vetuos gruodį deputatų patvirtintą projektą, pagal kurį atlyginimas buvo susietas su esminiu išlaidų kompensavimo tvarkos peržiūrėjimu.
Todėl dabar ore pakibo susitarimas, kurį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai turėjo svarstyti sausio 26 dieną Briuselyje vyksiančiame susitikime. Jei susitarti nepavyktų, žlugtų viltis iki birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų reformuoti kritikuojamą deputatų atlyginimų ir priedų sistemą.
Vienas Vokietijos diplomatas patvirtino, kad jo šalis yra nusiteikusi susitarimą blokuoti dėl Vokietijoje "sudėtingo politinio klimato". Vokietija, kurios ekonomiką yra apėmęs sąstingis, vykdo skausmingas socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų reformas. Berlynas neseniai piktinosi didelėmis savo įmokomis į ES biudžetą.
"Per didelis yra pats atlyginimo lygis", - sakė vienas aukštas pareigas einantis Vokietijos šaltinis. Pasak jo, tokius atlyginimus prieš Europos Parlamento rinkimus neteisingai suprastų Vokietijos rinkėjai. "Beveik provokacija tokią reformą vykdyti prieš naujųjų narių įstojimą", - teigė šaltinis.
Vokietija yra nepatenkinta tuo, kad pagal naująją tvarką Europos Parlamento nariai turės pensijų teises, neatitinkančias Vokietijoje galiojančios sistemos. Tačiau vokiečiai labiausiai priešinasi siūlymams, kad visiems 732 deputatams būtų mokami 8,6 tūkst. eurų mėnesio atlyginimai, kurie ES biudžeto išlaidas kasmet padidintų papildomais 82-100 mln. eurų.
Gruodžio mėnesį deputatai išsprendė kelis dešimtmečius trukusius nesutarimus dėl atlyginimų ir priedų sistemos, kuri būtų grindžiama realiomis išlaidomis ir jas įrodančiais kvitais. Be to, Europos Parlamentas sutiko nusileisti nacionalinėms vyriausybėms dėl apmokestinimo, pensinio amžiaus ir lengvatų.
Nors deputatai ir gali būti kritikuojami už nepagrįstą atlyginimų didinimą (pagal naująją tvarką Europos Parlamento nariai uždirbs tik perpus mažiau už Europos teisingumo teismo teisėjus), jie tvirtina, kad didinimą kompensuos išlaidų kompensavimo sistemos peržiūrėjimas.
Reformos yra laikomos žingsniu, padėsiančiu pagerinti Europos Parlamento įvaizdį. Dabartinė išlaidų kompensavimo sistema, dažnai kritikuojama dėl neskaidrumo ir piktnaudžiavimui palankių spragų, buvo sukurta siekiant sumažinti atotrūkį tarp atlyginimų, kuriuos gauna skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys deputatai.
Dabar Europos Parlamento nariai uždirba tiek pat, kiek ir jų atstovaujamų šalių nacionalinių parlamentų deputatai. Todėl geriausiai - 12 tūkst. eurų per mėnesį - apmokami italai gauna keturiskart daugiau už savo kolegas ispanus. ES narių skaičiui padidėjus iki 25, šis atotrūkis išaugtų dar labiau, nes Vengrijai atstovaujantys deputatai uždirbtų vos 800 eurų per mėnesį.
Vokietija aiškina, esą kyla daug neaiškumų dėl naujos tvarkos finansavimo, nors ir pripažįsta, kad tariamas 82-100 mln. eurų išlaidų padidėjimas gali būti netikslus.
Vis dėlto Europos Parlamento atstovas Davidas Harley (Deividas Harlis) sakė tikįs, kad sausio 26 dieną ES ministrams pavyks susitarti. "Turime išlaikyti proporcijas, - teigė atstovas. - Tai - teisingas susitarimas dėl vienodo atlygio už tą patį darbą. Europos visuomenė pagaliau galės aiškiai suprasti, kiek uždirba jų deputatai - ant kortos pastatyta būtent tai".
Airijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, ministras pirmininkas Bertie Ahernas (Bertis Ahernas) trečiadienį Europos Parlamento nariams sakė, kad gruodį jų pasiektas susitarimas yra geras pagrindas eiti toliau.
Tačiau net jei susitarimui priešinsis viena Vokietija, ji gali susitarimą blokuoti. Tai taptų smūgiu Europos Parlamento pirmininkui Patui Coxui (Patui Koksui), į šį postą išrinktam dėl reformų programos. Gruodį P. Coxas paragino ES šalių lyderius nepraleisti "progos išspręsti šį klausimą, kuris pernelyg ilgai buvo neišspręstas".
ELTA
