gerhardas schroederis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „gerhardas schroederis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „gerhardas schroederis“.
Berlynas ketina persvarstyti Gerhardui Schroederiui suteiktas privilegijas dėl jo ryšių su Rusija
Vokietijos vyriausybė svarstys galimybę atšaukti privilegijas, suteiktas buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui, dėl jo artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, šeštadienį pranešė Vokietijos finansų ministras.
G. Schroederis, kuris yra rusiškų dujų lobistas, pastaruoju metu sukėlė naują pasipiktinimo bangą, nes interviu „New York Times“ pareiškė, kad savo ryšių atsisakytų tik tuo atveju, jei Rusija nustotų tiekti dujas Vokietijai.
Jis taip pat pridūrė netikintis, jog tai įvyks.
Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl ryšių su Rusija
Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, antradienį pranešė vokiečių prokuratūra.
Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį.
Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Kremliui dirbantis Gerhardas Schroederis užsiminė ir apie Baltijos šalis
Gerhardas Schroederis šiuo metu sulaukė kritikos škvalo savo atžvilgiu dėl jo santykių su Rusija. Buvusio kanclerio tai nelabai jaudina, priešingai: interviu leidiniui „Stern“ jis kalba apie NATO klaidas, Krymo ateitį ir savo draugą V. Putiną. Buvęs Vokietijos vyriausybės galva išsakė kritiką bundesvero (Vokietijos kariuomenė) dislokavimui Baltijos šalyse.
G. Schroederis: susitaikymas su Rusija yra gan stebuklingas, rusams patinka vokiečiai
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) sekmadienį pareiškė, jog prieštaringai vertinamas jo susitikimas su Vladimiru Putinu padėjo pasiekti, kad būtų paleisti Rytų Ukrainoje laikyti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) kariniai stebėtojai, ir paragino Vakarus liautis didžiausią dėmesį skyrus sankcijoms Rusijai.
Pradėtas dujų tiekimas antrąja „Šiaurės srauto“ dujotiekio atšaka
Vokietija ir Rusija pirmadienį pradėjo dujų tiekimą antrąja „Šiaurės srauto“ atšaka. Oficialūs pareigūnai tai apibūdino kaip svarbų žingsnį palaikant stabilų energijos tiekimą į Europą.
Buvęs Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis per ceremoniją netoli Sankt Peterburgo sakė, kad 9,6 mlrd. JAV dolerių projektas yra pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos išraiška.
Į V. Putino inauguraciją atskrenda ir A. Schwarzeneggeris
VIP oro uostas „Vnukovo-3“ ruošiasi pasitikti daugiau nei 30 specialių lėktuvų. Jais į Rusiją atskris daugybė žymių ir svarbių asmenų, kurie dalyvaus Vladimiro Putino inauguracijoje. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai pasirodys prezidento inauguracijoje. Pasak jo, dauguma svečių – labai svarbūs asmenys. Kaip teigė „Life News“ šaltinis, inauguracijoje laukiama įvairių verslininkų ir politikų.
„Šiaurės srautas“ paplauna Baltijos šalių pasipriešinimą
Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.
G. Schroederis: Kosovo nepriklausomybės pripažinimas – klaida
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė, kad Kosovo nepriklausomybės pripažinimas buvo didelė klaida. Duodamas interviu serbų savaitraščiui NIN, buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas teigė, kad jo žodžių teisingumą įrodo faktas, kad du trečdaliai tarptautinės bendruomenės narių Kosovo nepripažino.
„Aš kritikavau Kosovo nepriklausomybės pripažinimą, nes jis aspkubintas ir prastumtas pasitelkiant JAV administracijos spaudimą“ - teigė G. Schroederis.
Išversta istorija
Kad paneigtų okupaciją, Rusija sumanė išslaptinti kai kuriuos istorinius dokumentus. Jie interpretuojami kaip gudrus manevras, padėjęs Sovietų Sąjungai nugalėti fašizmą.
Rusija išslaptino kai kuriuos dokumentus, iki šiol saugotus su grifu "visiškai slapta". Britų dienraštis "The Guardian" teigia, jog Maskva nusprendė tai padaryti siekdama "legitimizuoti okupaciją", kuri buvo įvykdyta pagal slaptą Molotovo-Ribbentropo paktą.
Molotovo–Ribbentropo paktas: tada ir šiandien
Prieš beveik 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų.
REKLAMA
REKLAMA
Sunkus išėjimas iš dujų nelaisvės
Dujotiekio "Nabucco" projektas nėra pakankamai ambicingas, kad užkirstų kelią energetiniam Rusijos įsigalėjimui Europos Sąjungoje (ES). Buvę ir esami Bendrijos politikai, dažnai valgantys iš Kremliaus rankų, turi rasti būdų, kaip neutralizuoti rusiškų dujų kortą.
Pasak šveicarų dienraščio "Neue Zuercher Zeitung" žurnalistų, "Nabucco" projektas savo dramatiškais pakilimais ir nuopuoliais primena italų muzikos genijaus Giuseppe Verdi operą, kurios garbei buvo pavadintas.
"Rusijos Davose" verslą nustelbė kalbos
Virš Rusijos pakibę krizės debesys aptemdė ir Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą. Maskvos pareigūnai neįprastai daug kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti ir plėtoti inovatyvią ekonomiką.
Sankt Peterburge praėjusios savaitės pabaigoje vykusio tarptautinio forumo įžanginėje kalboje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį pasaulyje palygino su buvusią Rusijos imperatorių sostinę tomis dienomis prislėgusiais lietaus debesimis. "Šiais metais, deja, ir oras nuvylė.
Merkel ir Medvedevas G-20 išvakarėse aptars energetikos saugumo reikalus
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Berlyne apsvarstyti energetikos saugumo reikalų, savo naujienų svetainėje rašo BBC.
Kaip Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" sakė šaltiniai Kremliuje, D.Medvedevas, kuris atvyks į Berlyną kanclerės kvietimu, su Vokietijos vyriausybės vadove būtinai aptars Ukrainos ir Europos Komisijos deklaraciją dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizavimo.
Nepatenkintųjų maištas prieš dolerį
Kaip ir galima buvo tikėtis, kuo ilgiau trunka finansų krizė, tuo daugiau atsiranda ne tik nukentėjusiųjų nuo jos, bet ir norinčiųjų pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis pakoreguoti pasaulinės politikos taisykles.
Sėkmės istorija.
JAV istorija nelabai įdomi, nes primena stebuklinę pasaką, kur trečias brolis kvailelis nei iš šio, nei iš to išgalabija visus slibinus ir ilgai bei laimingai gyvena. Palyginti su Europa, ten viskas buvo labai paprasta ir lengva.
Buvęs Vokietijos kancleris tęsia karjerą Rusijoje
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis bus priimtas į naftos kompanijos TNK-BP valdybą ir dirbs nepriklausomu direktoriumi, skelbia „RIA Novosti“.
„TNK-BP akcininkai sutiko į restruktūrizuotą valdybą patvirtinti 3 nepriklausomus direktorius, tarp jų ir buvusį Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerį G. Schroederį“, - teigiama kompanijos pranešime.
Europa Pekine kalba 28 balsais
Europa ne visada kalba vienu balsu. Tai pasakytina ir apie jos santykius su Kinija.
Kai kovą Tibete įsiplieskė neramumai, Europos Parlamento vadovas vokietis Hansas Gertas Potteringas paskubėjo tarti žodį. Daugelyje interviu jis ragino pamąstyti apie galimybę boikotuoti vasaros olimpiadą Pekine, jei Kinijos valdžia nesušvelnins savo veiksmų prieš protestuotojus Himalajų rajone.
Po poros savaičių Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso jau buvo Pekine.
A. Merkel pažadėjo ginti „Nord Stream“ projektą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo ginti dujotiekio, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, projektą; tą patį, kuris sukėlė Rytų Europos valstybių ir aplinkos apsaugos organizacijų pasipiktinimą.
„Aš ginsiu šį projektą, nes juo suinteresuotos daugelis valstybių, - sakė A.Merkel po derybų su Vokietijoje besilankančiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
V. Novodvorskaja: Sovietų Sąjungos indėlis į pergalę prieš fašizmą – menkavertis
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė Valerija Novodvorskaja, galimas dalykas, yra viena nekenčiamiausių politikių Rusijoje. Ji pripažįsta, kad dėstydama savo tiesas kur nors Kalugoje ar Vologdoje gali net gauti mušti. Bet vis tiek jas dėsto.
Gėdos šventė
- Šią savaitę - dvi svarbios Rusijai dienos: naujojo prezidento inauguracija ir gegužės 9-oji, per kurią vėl bus demonstruojama karinė galia.
„Gazprom“ – būsimasis Europos energetikos valdovas?
Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos ir užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Tokios politikos nebuvimas labai skaudžiai gali atsiliepti ateityje.
ES, kaip ir visas Vakarų pasaulis, priklauso nuo dujų ir naftos tiekimų. Šiais energijos šaltiniais grindžiama transporto sistema, ekonomika ir, apskritai visa civilizuoto XXI amžiaus žmogaus buitis.
Nemačiom tirpstanti nepriklausomybė: kylanti Rusija verčia pabaltijiečius gūžtis
Neseniai į atsargą išėjęs Lietuvos generolas Jonas Kronkaitis žvelgia į savo sostinę Vilnių ir džiaugiasi: kažkada pilkas sovietinis miestas tapo Naujosios Europos dalimi, teigiama JAV dienraščio „The New York Times“ sekmadienio numeryje paskelbtame straipsnyje „Stiprėjanti Rusija pažadino Baltijos šalių baimes“. Tačiau jį vis dėlto slegia nerimas: į Baltijos šalis sparčiai grįžta Rusijos galybė, tik šį kartą jos ginklai – ne tankai, o nafta ir pinigai.
Rytų Europoje nebeliko stiprių lyderių
Optimistai tikisi, kad chirurgas ortopedas Valdis Zatleris galės tinkamai eiti Latvijos prezidento pareigas, tačiau net patys aktyviausi jo šalininkai abejoja, ar jam pavyks priartėti prie tų aukštumų, kurias pasiekė Vaira Vīkė – Freiberga – „geležinė ledi“, emigrantė ir poliglotė.
G.Schroederis: priešraketinė gynyba Europoje yra "pavojinga ir absurdiška"
Amerikos planai dėl šiuolaikinės priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje yra absurdiški ir pavojingi, pareiškė buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis). "JAV planuojama priešraketinė sistema, kurią ketinama dislokuoti Rytų Europoje, politine prasme labai pavojinga", - sakė politikas Drezdene.
Šiaurės šalys reikalauja ištirti Baltijos dujotiekio poveikį aplinkai
Šiaurės šalys nesutiks su Rusijos ir Vokietijos dujotiekio tiesimu Baltijos jūros dugnu, kol nebus ištirtas šio projekto poveikis aplinkai."Žinau, kad tai gali užtrukti.
V. Putinas Vokietijai pažadėjo daugiau aiškumo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad Maskva neketina vengti aiškių ir suprantamų santykių energetikos srityje su visais partneriais, taip pat ir Europoje. Tai jis pareiškė spaudos konferencijoje, pasibaigus deryboms su Vokietijos kanclere Angela Merkel."Tai skonio reikalas, kur mes įtrauksime atitinkamus susitarimus, - pažymėjo prezidentas, turėdamas omenyje kanclerės teiginį, kad būtina įtraukti atitinkamą straipsnį į naują Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimą.
A. Merkel nemano, kad Putinas - "nepriekaištingas demokratas"
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra "nepriekaištingas demokratas", mano Vokietijos kanclerė Angela Merkel, laikydamasi kitokios nei jos pirmtakas Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) nuomonės.
A. Merkel sieks glaudesnio ES ir JAV ekonominio bendradarbiavimo
Vokietijos kanclerė Amgela Merkel komentaruose, kurie skelbiami trečiadienį, sakė, kad Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos turėtų labiau suderinti savo finansų rinkų taisykles, patentų įstatymus ir kitus ekonomikos mechanizmus. Interviu britų verslo dienraščiui "Financial Times", kurį davė prieš vizitą į Vašingtoną, A.Merkel pristatė Vokietijos pirmininkavimo ES ir Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei prioritetus. Vokietijos pirmininkavimas ES truks pusmetį, o G-8 - vienerius metus.
Didysis gegužės 16-osios praregėjimas – euras ir Lietuva
Atsibudome gegužės 16-ąją ir praregėjome – Lietuva, bent jau kol kas, liko stovėti prieš panosėje užtrenktas duris. Akimirksniu dar sykį didelė Lietuvos visuomenės dalis „ir vėl praregėjo“, kokia netikusi ta Lietuvos valdžia. Tačiau, mano manymu, bent dalis visuomenės po truputį pradeda praregėti ir visai kita prasme. Tai praregėjimas Europos ir Europos Sąjungos atžvilgiu.
Darius Varanavičius: ES energetikos politika ir Rusija: priklausomybė ar partnerystė?
Šį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy ), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palankiai.
Irano istorija Europai baigsis blogai?
Kai kas Europos Sąjungos politiką Irano atžvilgiu laiko pamatuota ir atsargia. Su tuo griežtai nesutinka apžvalgininkas Charles’as Krauthammeris, už gerus politinius komentarus gavęs prestižinę Pulitzerio premiją ir rašantis „Washington Post“ bei kitiems laikraščiams.
Jis mano visiškai kitaip. Ir pranašauja Europai – bet ne tik jai – liūdną ateitį. Tikėkime, kad jis klysta. Deja, jo samprotavimai rimti.
Mykolas Drunga
Charles Krauthammer: Irano šarada
Būtent tai sukūrė ES.
Michael Mandelbaum: Galijotas - Dovydo draugas
Michaelas Mandelbaumas yra Johno Hopkinso universiteto Amerikos užsienio politikos profesorius ir knygos „Galijoto pateisinimas: kaip Amerika atlieka pasaulio valdymo vaidmenį XXI amžiuje“ autorius. Pagal šią knygą buvo parengtas šis „Foreign Policy“ straipsnis.
Pasaulis skundžiasi, kad Amerikos dominavimas yra beatodairiškas, arogantiškas ir nejautrus. Tačiau nesitikėkite, kad pasaulis ką nors dėl to darytų.
Dešinėjimo tendencijos ES viduje
Vokietijoje ir Lenkijoje po ilgo kairiųjų dominavimo valdžią ryžtingai perėmė dešiniosios partijos ir jų lyderiai. Tačiau, nepaisant akivaizdžių šių tendencijų bendrumų, pasireiškiančių per tvirtą Vokietijos ir Lenkijos politikų posūkį dešinėn, ES gali pajusti anaiptol nevienodus minėtų dviejų šalių politinių kursų pasikeitimo padarinius.
Jonas Čičinskas: Geoenergetikos "Vilma" Baltijos jūroje
Vokietijos pramonės koncerno BASF vienos iš antrinių įmonių ir Rusijos gamtinių dujų monopolininko "Gazprom" pasirašytas susitarimas Baltijos dugnu nutiesti vadinamąjį Šiaurės Europos dujotiekį įrodė esąs anaiptol ne vien techninis projektas.
Jau nuo šių metų pradžios projektas buvo vis aktyviau aptarinėjamas politinėse diskusijose ir žiniasklaidoje.
Saulius Spurga: Savaitės dangus. Paveikslėliai "skandalizacijos" galerijoje
Algirdo Brazausko era baigiasi. Nežinau, kiek ji tęsis fiziškai ir juridiškai, bet šio politiko mitas ir vadinamoji "charizma" žlunga ir eižėja tiesiog akyse. Prieš mus jau - ne patriarchas, ne archetipinis lietuvis iš stuomens ir iš liemens marmuriniais veido bruožais, ne gaspadorius, globėjas ir guodėjas, o besiblaškantis žmogutis, besikabarojantis iš duobės, bet tik dar labiau jon grimztantis.
Virgis Valentinavičius: Ar Vokietijos kursas Rytuose keisis?
Paaiškėjus, kad naujai vaivorykštės koalicijos vyriausybei vadovaus krikščionė demokratė Angela Merkel, atgimė Lietuvos viltys, jog Berlyno laikysena Rytuose bus priimtinesnė. Prezidentas Valdas Adamkus vyks į Vokietiją ir galės pasidalyti lietuviškomis godomis dėl vokiečių ostpolitik.
Saulius Spurga: Savaitės dangus. Niekada nebūsime "tikri" europiečiai
Emocijų netrūko: Lietuvos prokurorai Maskvoje tyrė V. Uspaskicho diplomo autentiškumą, paleistas namo Rusijos pilotas, V. Martišauskas už reikalavimą duoti kyšį nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, o A. Zuokas smogė dar vieną smūgį savo partijai.
Emocijų netrūko: Lietuvos prokurorai, kurie buvo nuvykę į Rusiją tirti V. Uspaskicho diplomo autentiškumo, grįžo nieko nepešę (http://www.omni.lt/index.
A. Palubinskas: Prancūzijos ir Olandijos referendumų rezultatas - "dviejų greičių" Europa?
Kai 2003 metų gale pasibaigė Europos Sąjungos tarpvyriausybinė konferencija, nepasiekusi savo pagrindinio tikslo - susitarti dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis pareiškė, kad konstitucinės sutarties žlugimas iškelia grėsmę, kad atsiras „dviejų greičių“ Europa.
L. Ulevičius: Lietuvos va(l)dovų keliai į Maskvą ir takeliai Maskvoje
Istorija kaip nė vienas kitas klasikinis mokslas yra stipriai ideologizuota. Mūšiai gali būti ne „triuškinamai pralaimimi“, o „garbingai paliekamas kovos laukas“. Sutartys gali „nebeatitikti laikmečio sąlygų“, o ne tiesiog būti „sulaužomos“. Palikuonys ir pasekėjai gali „klaidingai interpretuoti istoriją“, o ne „ginti protėvių atmintį“.
Pretenduodami į senųjų LDK tradicijų legitimių tęsėjų vaidmenį šiandienos pasaulyje, privalome ir deramai formuluoti istorinius argumentus.
Audronius Ažubalis: Apie istorinę Europos atmintį, jos bendrąją užsienio ir saugumo politiką
Manau, kiekvienas bent kiek ilgiau Lietuvai įvairiuose europiniuose ir transatlantiniuose forumuose atstovavęs politikas turėjo pastebėti vieną įdomią tokių forumų „tradiciją“. Nesvarbu, ką ir kaip pasiūlytų JAV delegacijos, didžiausias ir nuolatinis oponavimas ir, liaudiškai kalbant, „špilkos“ ateina iš Prancūzijai atstovaujančių politikų.
Tai tapo lyg ir tokių renginių tradicija.
Socialdemokratai ruošiasi politikų kartų kaitai
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ruošiasi politikų kartų kaitai - ji delegavo savo atstovą į savaitgalį Londone vykusį Europos Sąjungos (ES) šalių centro-kairės partijų jaunosios kartos politikų susitikimą, kuriame buvo įkurtas judėjimas "Progresyvioji karta". Manoma, kad kartų kaita LSDP įvyks po 10-15 metų.
Vytautas Rubavičius: JAV ir ES - ar pavyks suremti pečius?
Praeitą savaitę (21-25 dieną) pasaulio žiniasklaidos dėmesys buvo prikaustytas prie JAV prezidento George’o W. Busho vizito Europon. Vizito metu siekta susilpninti išryškėjusias Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykių įtampas, nustatyti NATO veiklos gaires, suderinti požiūrius į esmines grėsmes globaliniam stabilumui, aptarti naują Ukrainos vaidmenį ir patvirtinti strateginę partnerystę su Rusija.
Kęstutis Girnius: Ar Vašingtonas vertina partnerius Europoje?
Kitą savaitę Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas lankysis Europoje. Jis susitiks su NATO ir Europos Sąjungos vadovais Briuselyje, Bratislavoje tarsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pagrindinis kelionės tikslas - skatinti transatlantinį bendradarbiavimą ir pataisyti pašlijusius ryšius su Europos Sąjungos šalimis.
Bus stengiamasi parodyti, kad Vašingtonas vertina savo partnerius Europoje ir kad linki jiems tapti stipriems ir vieningiems.
Mykolas Drunga: Ar Vokietija nusmuks iki Lietuvos lygio?
Vokietijoje krizę išgyvena vadinamoji “socialinės gerovės valstybė” - vienas iš pokario Europos santvarkos pagrindinių ramsčių. Jeigu šis ramstis sugriūtų (Vokietijoje jis jau kliba), tai Europa pasikeistų iš esmės.
Bet ar iš tikrųjų jis griūva? O jei taip, ar tai būtų blogai? Čia nuomonės pasidalijusios.
Kas bus Lietuva artimiausią dešimtmetį
Jau esame Europos Sąjungoje, bet, regis, gyvename tą patį pokomunistinės visuomenės gyvenimą. Mūsų viešoji erdvė, bendruomenių gyvenimai, atrodo, tebėra veikiami stiprios Vakarų ir Rytų įtampos. Dalis mūsų visuomenės kaip savas išpažįsta Vakarų demokratijos vertybes, dalis ilgisi rytietiškos tvarkos ir kietos rankos.
Arminas Višinskis: Palaidūno kronikos. Ant sofos sėdėk atsainiai
Praeitą ketvirtadienį man zvimbia, ot ir neatspėjot, abiejose europietiškose ausyse ir dar pačioje galvoje, nes pati pikčiausia Lietuvos frekenbok - kultūrinis teroristas Lašiša - klube “Intro:” aiškina, kad mažyliams nedera klausyti hauso. Jis atbogino į Lietuvą kažkokį muzikinį inkvizitorių Michaela Nine’ą (MK9), nuo kurio garsų rankos pačios išsisukioja ir dar vidurius paleidžia. O žmonės pinigus už tai moka.
Irena Vaišvilaitė: Prancūziškas balsas
Per Europos politikos apžvalgas dar visai neseniai nušnarėjo “didžiųjų trijulės” - Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų - susitikimo sukeltas nerimas dėl galimos stipriųjų valstybių “direktorijos” Europos Sąjungoje.
Vertindami tą susitikimą apžvalgininkai sutarė, kad trys didžiosios valstybės vargu ar pajėgs veikti ES vidaus politiką, tačiau jos gali daryti įtaką užsienio politikai ir gynybai. Galima pridurti, kad iš “trijų didžiųjų” tokios įtakos itin siekia Prancūzija.
G. Schroederis pripažįsta "skausmingą" pralaimėjimą Hamburgo žemės rinkimuose
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) pirmadienį pažadėjo tęsti savo ekonomikos reformų programą, nepaisydamas "skausmingo" pralaimėjimo žemės rinkimuose.
Žurnalistas jis teigė, jog alternatyvų reformoms nėra, tačiau pažymėjo, kad būtina geriau išaiškinti žmonėms jų esmę ir svarbą.
"Tai skausmingas rezultatas", - teigė jis komentuodamas balsavimą, kuris vertinamas kaip rinkėjų nepritarimas reformoms.
Schroederis remia Turkijos narystę ES
Prieš pat kelionę į Turkiją Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) Ankarą patikino, kad remia jos pastangas įstoti į Europos Sąjungą.
Kartu jis kritikavo opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos poziciją. Šios partijos frakcijos parlamente vadovė Angela Merkel Turkijai žada tik "priveligijuotą partnerystę" ES.
Vokietijos kancleris remia Turkijos narystę ES
Prieš pat kelionę į Turkiją Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) Ankarą patikino, kad remia jos pastangas įstoti į Europos Sąjungą (ES), pranešė televizija "Deutsche Welle".
Interviu laikraščiui "Hürriyet" jis teigė, jog Turkijai išpildžius politines stojimo į bloką sąlygas, būtų galima pradėti derybas.
Kartu jis kritikavo opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos poziciją.
J. Chiracas: istorinė patirtis leidžia prognozuoti, kad ES įveiks nesutarimus dėl Konstitucijos
Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas (Žakas Širakas) šiomis dienomis labai optimistiškai kalba apie Europos Sąjungos (ES) ateitį galbūt todėl, kad prieš pusę amžiaus pradėtas Jungtinių Europos Valstijų - galbūt kitu pavadinimu ir su kitokia politine struktūra - kūrimo projektas, atrodo, sparčiai ir pačiu laiku įgauna krizės formas.
Prancūzija ir Vokietija norėtų, kad dėl ES Konstitucijos būtų susitarta iki birželio
Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) pirmadienį pareiškė abejojąs, ar dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos pavyks susitarti iki birželio pabaigos per Airijos pirmininkavimo kadenciją.
