Margarita Starkevičiūtė griauna jau besiformuojantį stereotipą, kad Europos Parlamentas - tai kone “senukų prieglauda”. Ji teigia, kad yra daug galimybių padėti Lietuvai. O apie Rusijos įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui sako: “Jeigu “Financial Times” rašo, kad Ukrainos rinkimams Rusija išleido 600 mln. dolerių - kiek Bushas Amerikos rinkimams, - naivu tikėtis, kad Lietuvos rinkimams taip pat nebuvo išleista kažkiek pinigų”.
Ką gali padaryti europarlamentaras? Kiek jis gali turėti įtakos vienokiems ar kitokiems sprendimams?
Sakykim, Europos Parlamente (EP) bus svarstoma labai svarbi direktyva, reguliuosianti visą Europos Sąjungos (ES) paslaugų rinką - statybas (ir architektūrą), mažmeninę prekybą, kelionių ir pramogų paslaugas, informacinių technologijų paslaugas, reklamą, sveikatos apsaugą, teisines ir finansines konsultacijas. Kaip man sužinoti, kas aktualu verslininkams, kas ne? Lenkų verslininkai savo parlamentarams siunčia tokią informaciją. Aš taip pat dabar bandau išsiųsti mūsų statybininkams užklausimus: pažymiu, kad Europos statybininkai prašo pakeisti kokį nors jiems netinkamą punktą, ir klausiu, ką galvoja apie tai Lietuvos statybininkai. Ilgai nesulaukiu iš jų atsakymų, o paskui jie praneša, kad šiais klausimais rūpinasi Vyriausybės atstovai. Tačiau Vyriausybės nuomonė ne visada sutampa su verslininkų nuomone. Sakykime, ES yra svarstomas pasiūlymas suvienodinti pelno mokesčio skaičiavimo tvarką, verslininkai pritaria šiam pasiūlymui, o Finansų ministerija į mano užklausimą atsakė, kad norėtų išlaikyti lietuvišką tvarką.
Verslininkai nepatikliai žiūri į parlamentarus, nes įdiegta tokia nuomonė, kad Europos parlamentarai nieko negali, kad tai - kažkokia senukų prieglauda. Dabar daug žmonių atvažiuoja - mes kviečiame juos į svečius - ir mato, kad tai didelę įtaką turinti institucija. Visi Europos Komisijos (EK) pateikti projektai yra svarstomi ir dažnai modifikuojami būtent Europos Parlamente.
O kaip būtent lietuvių europarlamentarai gali padėti Lietuvai?
Aš galiu, atsižvelgdama į mūsų verslo įvairių sričių interesus, daryti įtaką įstatymų priėmimui. Tik jokiu būdu nereikia manyti, kad tai kokia nors korupcija ar smulkių interesų paisymas, nes aš negaliu pakeisti įstatymo tiktai Lietuvai. Čia svarstomi visai ES galiosiantys įstatymai ir tenka viską derinti su kitais parlamentarais, atstovaujančiais savo šalių piliečių interesams.
Pavyzdžiui, neseniai Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas priėmė ES direktyvos pataisas, numatančias galimybę naudoti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą darbui imlioms (drabužių ir batų taisymas, senelių ir ligonių priežiūra, kirpyklų darbas, butų remontas) paslaugoms visose ES šalyse, nes anksčiau tokia nuostata buvo taikoma tik kai kurioms šalims. Aš savo frakcijos vardu buvau įgaliota spręsti šį klausimą ir kartu su kitais suinteresuotų šalių parlamentarais siūliau išplėsti eksperimentą visoms šalims ir pratęsti jį dar vieniems metams. Taigi dabar tokia teise eksperimento tvarka 2005 metais gali naudotis ir Lietuva, tik mūsų Finansų ministerija neturi noro tą daryti.
Viena aš nieko padaryti negalėjau, būtinai turėjau dirbti kartu su kitų šalių parlamentarais - pavyzdžiui, PVM klausimas buvo svarbus anglams ir lenkams. Šitaip susidaro neformalios grupės tų parlamentarų, kurių šalims viena ar kita problema yra aktuali ir mes kartu nagrinėjame naujausius sprendimus ir rūpinamės, kad mūsų šalių piliečių nenuskriaustų. Kiti Lietuvai atstovaujantys parlamentarai man nieko padėti negalėjo, nes šiame komitete balsavimo teisę turiu tik aš viena.
Su kurių šalių parlamentarais labiausiai draugaujate?
Parlamentas yra labai savanaudiška institucija - visi žiūri savo šalies piliečių interesų. Suveda interesai.
Greičiausiai Lietuvos gyventojų siekius supranta lenkų parlamentarai - noriu pabrėžti, kad lenkai užėmė labai įtakingas pozicijas ir veikia dažnai efektyviau nei kitų naujųjų šalių narių parlamentarai. Greitai susitarimai pasiekiami ir su kitų naujųjų narių parlamentarais - vengrams ir slovėnams yra aktualios tos pačios problemos. Iš Vakarų šalių lengviau bendrauti su vokiečiais todėl, kad jie sukaupę nemažą patirtį pertvarkydami Rytų Vokietiją ir labai gerai supranta mūsų rūpesčius. Daug bendrų atskaitos taškų, ypač socialinės politikos srityje, turime su Didžiosios Britanijos ir Suomijos atstovais. Pirmosiomis darbo savaitėmis man labai padėjo Nyderlandų parlamentarai.
Bet iš tiesų daug kas priklauso nuo gebėjimo bendrauti ir surasti bendrą vardiklį sprendžiant vieną ar kitą problemą, paramos ir pritarimo gali sulaukti iš visų ES šalių parlamentarų. Jokio pasidalijimo į senoms ar naujoms šalims atstovaujančius blokus nepastebiu. EP vertinami ne rėksniai, o žmonės, siekiantys ir mokantys išgirsti visų nuomones ir surasti kompromisą.
Kas labiausiai nustebino Europos Parlamente?
Labiausiai nustebino, kad čia iš tikrųjų kiekvienas sau, yra didžiulė konkurencija ir tau niekas nieko neaiškina. Psichologiškai tai labai sunku, jautiesi vienišas ir prislėgtas problemų naštos. Sakykim, parlamentarai turi kažkokius finansinius fondus, skirtus informuoti apie EP ir savo veiklą. Mūsų niekas neinformuoja, kad yra tokie fondai. Jeigu nežinai, neišnaudoti pinigai paprasčiausiai metams pasibaigus įtraukiami į biudžetą, ir viskas. Niekas tau neprimins, jeigu tu ko nors nepadarei.
Antras nustebinęs dalykas - daugybė lobistinių organizacijų. Europarlamentarų prašo visas pasaulis, bet beveik nėra pasiūlymų iš Lietuvos. Atrodytų, kad Lietuvai nieko nereikia. Kaip minėjau, dabar bandau klausti, ar tikrai nieko? Juokingiausia, kad net į Briuselį atvykę žurnalistai daugiausia domisi tuo, kokią sriubą verdu, o ne kaip galiu padėti Lietuvos gyventojams arba bent jau patiems žurnalistams.
Kalbėjote, kad kiekvienas parlamentaras paliktas likimo valiai. Kaip jums pavyko neištirpti minioje?
Man padėjo mano kvalifikacija. Per rinkimus buvo sukurtas mitas, kad ne politikai neturi ten ką veikti. Šiuose žodžiuose yra tiesos. Bet politikas, kad turėtų ką veikti, turi būti labai garsus. Vietiniai politikai ten tikrai neturi ką veikti. Antri po garsių politikų vertinami žmonės yra aukštos kvalifikacijos ekonomistai ir teisininkai. Aš daug dirbu Ekonomikos ir pinigų politikos komitete - ten svarstomi labai sudėtingi ekonominiai įstatymai: sakykim, mano daktaro disertacijos lygio stiprių ekonominių žinių vos užtenka norint tinkamai dalyvauti diskusijose. Bet kai mato, kad gali dalyvauti tokiose diskusijose, automatiškai tave įtraukia į įvairias darbo grupes.
Pavyzdžiui, dabar gavau pasiūlymą savo grupėje dalyvauti ruošiant ES naujos 2007-2013 metų finansinės perspektyvos mokslo tyrimo darbų strategiją. Vasario mėnesį EP turėtų priimti mano paruoštą statistikos rodiklių, reikalingų įgyvendinti pinigų politiką, įstatymo pataisas. Būsiu pirma Lietuvos atstovė, kurios paruoštas įstatymas bus priimtas Europos mastu. Turiu ir kitus svarbius postus, Europos Parlamente esu atsakinga už energetikos ir transporto lėšų audito priežiūrą. Be abejo, bet kurio Lietuvos politiko į tokį postą nekviestų. Pakvietė ekonomistą. Man leido įsitvirtinti, kadangi aš profesionaliai dirbu. Ir taip užsimezga geri santykiai.
Ar jau pripratote prie frankofoniško gyvenimo?
Po truputį bandau atgaivinti savo prancūzų kalbos žinias, juk kažkada lankiau šios kalbos kursus. Bandau dabar šiek tiek kalbėti. Bet dar esu nepripratusi prie lėtumo ir sprendimų priėmimo ilgai kalbant, svarstant. Iš tiesų draugystei su prancūzų, italų, ispanų parlamentarais trukdo tai, kad jie mažiau kalba anglų kalba.
Stengiuosi pažinti ir kultūrines tradicijas. Suomiai man iš karto išaiškino, kad nesinervinčiau, kai pietiečiai ilgai kalba, nes tokia yra jų politinė tradicija: jeigu klausimas svarbus, reikia kalbėti ilgai, antraip nepabrėši klausimo svarbumo.
Ar per kitus rinkimus į Europos Parlamentą išrinktiems lietuviams jau bus lengviau dirbti negu dabartiniams lietuvių europarlamentarams?
Manau, bus lengviau. Aišku, tai priklausys ir nuo mūsų darbo rezultatų. Čia iš tiesų mes kuriame ne tiek kiekvienas savo, kiek Lietuvos vardą. Jeigu, sakykim, koks nors latvis Biudžeto komitetui teikia solidžius pasiūlymus, tai apie Latviją galvojama kaip apie šalį, turinčią gerų specialistų.
Noriu pasakyti, kad tie nauji europarlamentarai ateis ne iš kažkokios nežinomos Europos pakraščio šalies. Apie Lietuvą jau bus žinoma.
Deja, pastaruoju metu kelia nerimą, kad kai kam Lietuvos vardas asocijuojasi ir su neigiamais reiškiniais. Beje, sakoma, kad tai būdinga dar ir Latvijos politinei sistemai. Parlamento kuluaruose dažnai pažymima, kad kažkas negerai su mūsų žiniasklaida ir teisine sistema - ji efektyviai neveikia arba, matyt, yra kažkokių korupcijos elementų, nes politikoje didelę karjerą per trumpą laiką gali padaryti visiškai niekam nežinomi ir neturintys patirties žmonės arba žmonės, turintys asmeninių verslo interesų.
Per kokią nors viešųjų ryšių kompaniją galima staiga iškelti paprastą darbininką į ministrus. Vakaruose, kad kandidatas būtų iškeltas į ministrus, jis turi įgyti didžiulės patirties. Ir tik Latvijoje ir Lietuvoje šitai padaroma per pusę metų, per metus.
Tai visi pastebi ir paprastai mano, kad tai Rusijos įtaka: manoma, kad mūsų institucinė sistema yra pažeista ir ją reikia stiprinti. Apie tai yra kalbama gana atvirai.
Kaip būtų galima spręsti šią problemą?
Reikia vis dėlto pradėti viešiau kalbėti apie problemas, apie Rusijos įtaką. Jeigu “Financial Times” rašo, kad Ukrainos rinkimams Rusija išleido 600 mln. dolerių - kiek Bushas Amerikos rinkimams, - naivu tikėtis, kad Lietuvos rinkimams taip pat nebuvo išleista kažkiek pinigų. Apie tai reikėtų kalbėti. Ypač apie Rusijos bandymus perimti mūsų strateginius ekonominius objektus, kurių tikslas akivaizdus - išlaikyti glaudžią mūsų ūkio priklausomybę nuo Rusijos ekonomikos.
Bet kas apie tai turėtų kalbėti? Vytautas Landsbergis visada apie tai kalba.
Prof. Landsbergio žodžiai daugiau skirti vyresnei kartai ir jie jį supranta, tačiau jaunesnė karta jau neįsivaizduoja, kas yra Rusija, jie nebežino tų metodų, kurie yra naudojami.
Aš, pavyzdžiui, matau didžiules pastangas diskredituoti europarlamentarus. Iš kur tie gandai apie kažkokias rietenas? Visi dirba pagal savo norą ir galimybes, o šalies dailininkų parodos atidarymas Parlamente puikiai parodė, kad Lietuva yra gerbiama. Bet kas savaitę perskaitai ką nors tokio apie europarlamentarus. Kodėl nerašo apie naujus Seimo narius - kokią užuolaidą jie pasikabino, kur Vilniuje butą išsinuomojo?…
Labai aiškiai matyti: pirmiausia bandoma parodyti žmonėms, kad mes nieko negalime; po to, kad mes daugiausia užsiėmę savo pačių reikalais, ir taip atskiria mus nuo žmonių; ir trečia, brukama mintis, kad mes turime būti labai vieningi, kad atstovautume Lietuvai, suprask, Lietuvos Vyriausybės pozicijai. O jeigu Vyriausybėje įtakos turės prorusiškos jėgos, mes visada būsime spaudžiami atstovauti jų pozicijai. Matau šį didelį žaidimą.
O ar patys parlamentarai savo pareiškimais neteikia peno tokiems straipsniams?
Be abejo, kad tokia nuomonė formuojama, kalti ir kai kurie parlamentarai. Žinodama lietuviškos politikos taisykles nesistebiu, kad dalis tiek vietinio, tiek Europos Parlamento narių nežino ką daryti ir nesupranta paprasčiausių dalykų. Jie mano, kad kai juos išrinks, tai daugiau nieko galvoti nereikės, nes visi specialistai subėgs ir jiems sakys ką daryti, o jie tik nurodymus dalins. Iš tiesų reikia viską spręsti patiems, o nurodymus, ką kalbėti ir kaip balsuoti, jie turi gauti iš savo rinkėjų, o ne iš kokių nors valdžios institucijų. O pas mus įprasta: keli politikai susirinko, dar pasikvietė kokį ministerijos atstovą ir nusprendė už visą Lietuvą, žmonėms net nežinant.
Lietuvos pozicija yra tokia, kokia naudinga jų rinkėjams, tik reikia dažniau su jais susitikti. Koks triukšmas kilo, kai aš pasakiau abėcėlinę demokratijos nuostatą, kad Parlamento narys atstovauja ne abstrakčiai šaliai, o konkretiems savo rinkėjų interesams ES. Vos ne išdavike pavadino, o Europos Parlamente niekaip negali suprasti, kodėl kai kurių lietuvių parlamentarų kalbose žmogaus teisės, piliečių interesai nėra svarbiausias dalykas. Tokiu požiūriu jie labai skiriasi nuo kitų šalių parlamentarų. Todėl labai dažnai EP girdžiu klausiant: “Kas su jumis darosi, lietuviai”? Linkėdama visiems gerų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų norėčiau palinkėti surasti atsakymą į šį nepaprastai paprastą klausimą.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
