Pasak tinklapio "European Voice", ketvirtadienį (02.05) Europos Sąjungos (ES) šalys bandys susitarti dėl prieštaringai vertinamų branduolinio saugumo taisyklių, tačiau išeiti iš aklavietės dėl nacionalinių įgaliojimų perdavimo Briuseliui tikriausiai nepavyks.
Šią savaitę iš nacionalinių vyriausybių atstovų sudarytas komitetas svarstys kompromisinius sprendimus dėl trijų Europos Komisijos pasiūlymų, dar vadinamų "branduoliniu paketu". Kovą šiems pasiūlymams turėtų pritarti ES šalių ambasadoriai.
Anot šaltinių, kompromisiniame tekste pirminiai pasiūlymai yra gerokai patobulinti. Pavyzdžiui, vietoj dviejų branduolinį saugumą prižiūrėsiančių tarnybų siūlomas vienas komitetas.
Dokumento nenuoseklumą galima paaiškinti tuo, kad jis buvo daugybę kartų taisytas siekiant visų šalių pritarimo. Vis dėlto kai kurios valstybės narės turėtų likti nepatenkintos tuo, jog paketas bus teisiškai įpareigojantis.
Paketui priešinasi Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija ir Suomija, kurių nuomone, dokumentas kelia grėsmę nacionalinių tarnybų įgaliojimams. Šios šalys taip pat tvirtina, kad nėra reikalo keisti Tarptautinės atminės energijos agentūros (TATENA), kuri jau ne vieną dešimtmetį tikrina Europos atominių jėgainių saugumą.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Airija siekia kovo mėnesį dokumentą perduoti valstybių narių ambasadorių institucijai COREPER, kad vėliau jį galutinai patvirtintų ministrai. Todėl ketvirtadienį vyksiantis branduolinius klausimus svarstančios techninės grupės susitikimas yra paskutinė galimybė rasti sprendimą prieš perkeliant svarstymą į oficialesnį lygmenį. Sektoriaus šaltiniai pripažįsta, kad šalys tikriausiai nekeis savo nuomonės, kai paketas bus perduotas COREPER.
Pasiūlymų nepriėmus per šios Europos Komisijos kadenciją (ji baigsis lapkritį), skaudų asmeninį pralaimėjimą patirtų ES energetikos komisarė Loyola de Palacio (Lojola de Palasijo), kuri yra viena iš aktyviausių paketo rėmėjų.
Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija ir Suomija mano, kad geriau būtų priimti ne naują teisės aktą, o neprivalomą susitarimą. Tačiau ir šios šalys gali norėti kompromisą pasiekti iki gegužės 1 dienos, kai į ES įstos dešimt naujų valstybių. Tikėtina, kad naujosios valstybės narės prieštaraujančiųjų pozicijos neparems, todėl britai, vokiečiai, švedai ir suomiai nebegalės pasiūlymų blokuoti.
Jei paketas būtų atmestas, Europos Komisija tikriausiai pasiūlytų naują ir dar nepriimtinesnį teisės aktą. Tokie nauji pasiūlymai gali nesiremti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartimi. Taigi tvirtinimas dar labiau užtruktų, nes teisės aktui turėtų pritarti ne tik ministrų taryba, bet ir Europos Parlamentas.
"Branduolinį paketą" sudaro trys pasiūlymai - dėl branduolinio saugumo (dėl jo labiausiai nesutariama), branduolinių atliekų ir atominių jėgainių finansavimo.
ELTA
