Anykščių rajono meras Darius Gudelis, dabar vadovaujantis kandidato į Prezidentus Valdo Adamkus rinkimų štabui, prieš savaitę šventė 30-ąjį gimtadienį. Vis dar jauniausias šalies meras atsakė į keletą “Anykštos” klausimų.
Pretenduoti į šalies vadovus galima tik sulaukus 40-ies. Ar būdamas 30-ies jaučiatės subrendęs vadovauti rajonui?
Į šį klausimą per praėjusius savivaldybių rinkimus, palaikę liberalus, atsakė Anykščių rajono gyventojai. Manau, užimant vieną ar kitą postą ne amžius yra svarbiausias dalykas.
Politikuojate bene tik trejetą metų. Per tą laiką spėjote tapti rajono vadovu, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu, Liberalų ir centro sąjungos valdybos nariu. Ar politikavimo pradžioje tikėjotės tokio staigaus kilimo karjeros laiptais?
Prieš trejetą metų mano politikos supratimas buvo visai kitoks – viską mačiau rožinėmis spalvomis. Pasirodo, taip nėra. Tačiau mano paties požiūris nepasikeitė. Man politika nėra tikslas, o tik įrankis įgyvendinti toms vertybėms, kurias aš pripažįstu, padaryti darbams, kuriuos esu numatęs atlikti. Kaip rajono vadovas, turiu pripažinti, kad savivaldybių teisės yra ribotos ir visa veikla atsimuša į biurokratinę sieną. Kad beprasmiškai nedaužytum tos sienos, reikia surasti vartus ir pro juos praeiti.
Kuo bus D.Gudelis po dešimties metų, būdamas 40-ies, taigi tokio amžiaus, kai jau galima kandidatuoti į Prezidentus?
Būdamas 40-ies norėčiau būti šeimos tėvas, patenkintas savo asmeniniu ir valstybės gyvenimu. O kuo aš dirbsiu – būsiu versle ar politikoje – nėra taip svarbu.
Tarp galimų Valdo Adamkaus patarėjų yra ir jūsų pavardė. Ar V.Adamkaus sėkmės prezidento rinkimuose atveju išvažiuosite į Vilnių?
Dar per anksti užduoti šį klausimą. Pirma, V.Adamkus turi laimėti rinkimus. Antra, priklausys nuo to, kas man bus pasiūlyta. Bet jei ir išvažiuosiu iš Anykščių, mano gimtasis miestas nenukentės, o gaus tam tikrų privalumų. Už Anykščius aš jaučiu ne tik atsakomybę, bet ir gilesnius, nuoširdesnius jausmus.
Per Europarlamento rinkimus liberalcentristų sąraše iš 26 vietos pakilote į 5-ąją. Nedaug trūko, kad būtumėte išrinktas į Europarlamentą. Ar nesigraužiate, kad netapote europarlamentaru?
Nė kiek. Atvirkščiai, džiaugiuosi, kad išvengiau dar vienos problemos, kurią būtų reikėję spręsti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad Anykščių ir Lietuvos žmonės mane palaikė ir reitingavo.
V.Adamkus laimėjo pirmąjį Prezidento rinkimų turą. Ar negąsdina ankstesniųjų rinkimų patirtis, kuomet pirmojo turo nugalėtojas tradiciškai antrajame ture pralaimi?
Kai dalyvauji Prezidento rinkimuose žodis “baimė” negali būti vartojamas. Svarbiausi yra kiti žodžiai: “tikėjimas”, “darbas”, “tikslas”.Tai, kad V.Adamkus pirmajame ture gavo daugiausiai balsų, rodo, jog jis yra rimčiausias, stipriausiai Lietuvos žmonių palaikomas kandidatas.
Anykščiuose liberalcentristai per rinkimus į Europos parlamentą surinko tik 9 proc. balsų, taigi mažiau nei šalies vidurkis. Kuo tai galėtumėte paaiškinti?
Tai yra natūralu. Liberalcentristų elektoratas koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. O lyginant su kitais mažais rajonais Anykščiuose liberalcentristai turėjo didesnį palaikymą. Kita vertus, ne visai suvokė, kas yra tas Europos Parlamentas, nes trūko informacijos.
Ar Darbo partijos sėkmė per Europarlamento rinkimus reiškia, kad po Seimo rinkimų premjeru taps Viktoras Uspaskichas?
Nemanau. Darbo partijai sėkmę garantavo tai, jog ji dar niekada nebuvo valdžioje. Juk žmonės paprastai balsuoja prieš valdžią. Manau, jog Darbo partija yra paprasta partija, su kuria reikia bendrauti.
Baigėsi “Anykštos” ir savivaldybės projektas “Seniūnijų žinios”. Ar, Jūsų nuomone, šis projektas buvo naudingas?
Gerai jau ir tai, kad svėdasiškiai sužinojo, kuo gyvena traupiečiai ir atvirkščiai.Gerai, kad kaimo gyventojai daugiau sužino apie administracijos darbą, o valdininkai apie tai, kuo gyvena seniūnijos. Manau, jog šis projektas tikslą pasiekė ir ateityje jį reikėtų tęsti.
Kiek provincijos miestai skiriasi nuo Vilniaus, tiek seniūnijos nuo rajono centro. Ar realu, kad kaimai kada nors atsigaus?
Kaimui tikrai reikia skirti didesnį dėmesį. Užtenka tik būti susirūpinusiais – reikia imtis konkrečių veiksmų. Pirmiausia, seniūnijos turi turėti daugiau teisių nei dabar leidžia savivaldos įstatymas. Seniūnijoms reikia perduoti daugiau funkcijų, didinti galimybes teikti komunalines paslaugas. Tam reikia Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Reikia panaikinti apskritis ir apskričių funkcijas bei finansavimą perduoti savivaldybėms, o dalį savivaldybių funkcijų perleisti seniūnijoms. Iš kitos pusės, turi būti aktyvinama bendruomenių veikla, o jos bus aktyvios, kai turės sprendžiamąją galią. Tačiau kol kas tik kalbama, kad bendruomenių stiprinimas yra valstybės reikalas. Iš rajono biudžeto šiemet bendruomenėms skirsime 30 tūkst.Lt, lyginant su pernai metais, kai buvo skirti tik 7 tūkst.Lt, parama išaugo daugiau nei keturis kartus ir ateityje ši parama turi didėti. Valstybės parama turi būti ne tik deklaratyvi, bet ir reali. Šiandien iš visų valstybės lėšų, skiriamų kaimui, bendruomenėms atitenka tik 2 proc. Dabar, kai deklaruojami pasėliai, apeliuojama į bendruomenes, tačiau norint kažką iš bendruomenių gauti, joms reikia ir duoti.
Kalbėjosi Vidmantas Šmigelskas
“Anykšta” (http://www.anyksta.lt)
