klimato kaita

Remiantis naujais tyrimais, jūros lygis kyla tris kartus greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Vandenyno lygis mūsų planetoje iki 1990 metų kiekvieną dešimtmetį pakildavo maždaug po 14 cm. Tačiau nuo 1993 metų iki 2012 metų vanduo pakildavo jau po 37 cm kiekvieną dešimtmetį. Naujausiam tyrimui, kuriuo siekta išsiaiškinti jūros lygio kilimo tendencijoms, vadovavo Sönke Dangendorf iš Siegen universiteto Vokietijoje, dalyvavo ir kiti kolegos.

Mokslininkai įspėja, jog milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus visam laikui, nes stipriai pakils jūros lygis. Pakrantėse esančių gyvenviečių tiesiog nebeliks, jas užlies vanduo. Jūros lygis kyla, dėl tirpstančių ledynų. Ledynai visame pasaulyje sparčiai nyksta ir tai turėtų tapti „tarptautiniu interesu“, kaip rašoma žurnale „Science“. Manoma, kad milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio.

Japoniją pažįstame kaip tekančios saulės, samurajų bei, žinoma, sakurų šalį. Beje, įrašus apie sakurų žydėjimą japonai kaupia jau labai seniai. Kioto mieste sakurų žydėjimo pradžia fiksuojama jau 1200 metų. Surinkti duomenys atskleidė faktą, kad nuo 1829 metų, vyšnių žydėjimas kasmet prasideda vis anksčiau. Tokios tendencijos pastebimos ne tik Japonijoje, o ir visame pasaulyje, dėl klimato kaitos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad klimato kaita yra nesustabdomas procesas, lemiamas ne žmogaus veiklos, ir paragino šalis prisitaikyti prie visuotinio atšilimo. Diena anksčiau lankęsis Prano Juozapo Žemės salyne Arktyje V.Putinas pareiškė, kad ledkalniai tirpsta jau kelis dešimtmečius ir kad visuotinis atšilimas vyksta ne dėl žmogaus kaltės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nusitaikęs į taisykles, kuriomis pagrįsti JAV išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo uždaviniai ir šalies dalyvavimas pasaulio kovos su klimato kaita susitarime, paskelbė „karo prieš anglį“ pabaigą. Tesėdamas prieš rinkimus duotą pažadą, D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriame nurodė peržiūrėti tam tikras jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) patvirtintas kovos su klimato kaita priemones.

Šiandien minima pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos kovo 20- tąją paskelbė Pasauline Žemės diena. Šią dieną svarbu pagalvoti apie tai, kas vyksta su mūsų planeta, leisti jai pailsėti ir prisidėti prie jos, o kartu ir savo gerovės. Kodėl kyla klimato kaita? Mokslininkai mano, kad kasmet išmesdami į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Naujas tyrimas rodo, kad šiltakraujai gyvūnai, tokie kaip žinduoliai, gali ženkliai sumažėti, dėl to kad temperatūra Žemėje kyla. Tačiau žmonių, tai nepalies. Remiantis analize, kuri buvo publikuota Science Advances žurnale praėjusį trečiadienį, trijų dabartinių žinduolių protėviai sumažėjo maždaug 54 milijonus metų atgal, kuomet Žėmėje pakilo temperatūra. Vienas šių gyvūnų – arklys, kuris tapo mažesnis 14 %. Jis svėrė apie 7,7 kg, o sumažėjęs tik 6,6 kg.

Sibire esantis Batagaikos krateris, vietinių švelniai vadinamas vartais į požemių karalystę, toliau plečiasi dideliu greičiu. Šį procesą skatina klimato kaita. Didėjanti temperatūra tirpdo amžinojo įšalo žemes, kurios paskui ir prasmenga. Batagaikos krateris yra laikomas vienu iš didžiausių kraterių regione, jis vadinamas mega krateriu. Jo ilgis siekia 1 km, o gylis 86 metrus. Tačiau, dėl spartaus plėtimosi, jo išmatavimai tikrai padidės.

Klimato kaita vyksta visuose pasaulio kampeliuose. Ji turi didelę įtaką ekosistemoms bei fizinei žmonių sveikatai. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad klimato kaita veikia ir žmonių protinę sveikatą. Vasario mėnesį vykusiame susitikime, skirtame aptarti klimato kaitos poveikį sveikatai, dalyvavo ekspertai iš visuomeninių organizacijų, universitetų ir gynimo grupių, jie padarė kelias svarbias išvadas, kaip praneša scienceworldreport. Psichiatrė Dr.

Mokslininkams iškėlus naujas lygtis, paaiškėjo, kad žmonės klimatą veikia žymiai labiau, nei visos kitos natūralios jėgos. Manoma, kad žmonių veikla keičia Žemės klimatą 170 kartų greičiau. Pasak mokslininkų, pasaulinė temperatūra per pastaruosius 7000 metų sumažėdavo po 0,01 °C per amžių — tai buvo norma. Bet per pastaruosius 45 metus ji išaugo 1,7° C, ir nuo 1998 metų fiksuojami 12 šilčiausių, kada nors užfiksuotų metų.

Kinijos sostinė, Pekinas, šios žiemos metu dienų dienas skendėjo tiršto smogo debesyje. Todėl valdžia ėmėsi veiksmų. Siekiama sumažinti anglies vartojimą 30 procentų. Valdžios manymų, tai pagerintų oro kokybę Pekine. Panašių užmojų turi ir Europos šalys.   Pekine siekiama sumažinti oro taršą, todėl norima anglies naudojimą nukirsti 30 procentų. Apie šiuos planus kalbėjo Pekino meras Cai Qi, kaip skelbia independent. Nepaisant nuolatinių pažadų, tai padaryti sunku.

Įmantrūs raštai puošinatys paukščių plunksnas, ne tik džiugindavo ornitologų akį, bet ir pranešdavo apie gerą fizinę ir seksualinę būklę patelėms. Dėja, margos plunksnos gali išnykti, nes gyvūnai susiduria su neišvengiamais klimato kaitos iššūkiais, kaip praneša Independent. Vyriškos lyties baltakaklės musinukės daugybę metų, kiekvieną veisimosi sezoną, pasipuošdavo kaktą didele balta dėme, taip jie parodydavo savo, kaip patino, patrauklumą ir įspėdavo konkurentus.

Panašu, kad Žemės temperatūra kasmet kyla ir siunčia mums žinią, jog reikia tuo rūpintis. Naujausi klimatologų duomenys rodo, kad 2016 metai pralenkė 2015 metus ir tapo karščiausiais, kada nors Žemėje buvusiais metais. Nasa ir Didžiosios Britanijos Met tarnybos duomenys rodo, kad globali Žemės temperatūra buvo maždaug 0,07 laipsnių didesnė, nei 2015 metais, kaip praneša BBC. Nasa mokslininkai mini, kad 2016 metai buvo treti metai iš eilės, kurie viršijo rekordą.

Vandenynų temperatūra kyla greičiau, nei buvo galvota iki šiol. Nors tai yra bloga žinia planetai, tai yra gera žinia klimato kaitos mokslininkams, kurie pastaraisiais dešimtmečiais, buvo suglumę dėl lėtai kylančios vandenyno paviršiaus temperatūros. Remiantis didele informacijos, kuri buvo užfiksuojama valtimis dalimi, vandenynas nešilo taip greitai kaip likusi planetos dalis.

Šylant žemei, mokslininkai vis labiau nerimauja, kad amžino įšalo žemėse esančios dujos gali patekti į atmosferą. Tai yra ne tik anglies dioksidas, bet ir metanas.

Klimato kaita nestipriai jaučiama visame pasaulyje, temperatūra po truputį kyla, daugėja klimato ekstremalumų, kurie sukelia nesklandumų, tačiau yra išgyvenami. Žinoma, ne visiems taip pasisekė, kai kuriuose pasaulio kraštuose nuo klimato kaitos jau reikia bėgti, nes žmonių namus suniokoja gamtos reiškiniai. Taip atsiranda nauja žmonių grupė – klimato pabėgėliai. Klimato pabėgėliai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių.

Tradicinis britų patiekalas – tešloje kepta menkė su keptomis bulvėmis – artimiausiu metu gali išnykti. Dėl kylančios jūrų temperatūros britams menkes gali tekti pakeisti ... kalmarais, skelbia BBC. Šiaurės jūroje vis dažniau pastebima kalmarų, sardinių ir ančiuvių, kurie labiau mėgsta šiltesnius vandenis. Pavyzdžiui, kalmarus Šiaurės jūroje yra užfiksavusios 60 proc. čia veikiančių tyrimų stočių. Palyginimui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis skaičius siekė tik 20 proc.

Ne tik poliarinės meškos kenčia dėl to, kad tirpsta Arkties ledynai. Dešimtys tūkstančių šiaurinių elnių Arktinėje Rusijos dalyje taip pat alksta iki mirties. 2006 ir 2013 metais neįprastas, klimato kaitos paveiktas oras  pražudė didžiulius kiekius elnių. Tokios pačios oro sąlygos užfiksuotos ir šį lapkritį, todėl baiminamasi, kad badmetis pasikartos. Kaip mini newscientist, mokslininkai yra pastebėję tendenciją, kad Arktyje intensyviai tirpsta ledynai.

Per pastarąjį šimtmetį klimatas sparčiai atšilo. Žinoma, skirtingose pasaulio vietose tai vyksta nevienodu greičiu. Temperatūra Arktyje auga daug greičiau nei likusioje planetos dalyje, tačiau ištirpę Arkties ledynai gali paveikti ir visą likusį pasaulį, žinoma, ir Lietuvą. Pagal klimatologus, šiaurės poliarinėje srityje jau dabar yra žiema, bet didžiuliai plotai dar nėra padengti ledu.

Klimato kaita jaučiama visame pasaulyje, tačiau yra tokių valstybių ir kraštų, kuriuose padėtis yra kritinė. Kai kurias vietas žmonės jau turi palikti, nes neaišku, kiek laiko jų namai dar galės čia stovėti.   1. Majamis, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos Vienas iš miestų, kuriame stipriai jaučiama klimato kaita yra Majamis. Majamio paplūdimiai daugelyje vietų yra susiaurėję. Kasmet, atėjus rudens ir pavasario potvyniams, vandenyno bangos pakrantei pridaro daug žalos.

Baltieji lokiai patenka į sąrašą gyvūnų, kuriuos labiausiai veikia klimato kaita. Ledo Arktyje kasmet lieka vis mažiau, o tai yra esminė sąlyga jų išlikimui. Nuo ledo storio priklauso lokių gyvenimas: medžioklė, migravimas, partnerio susiradimas.

Šį saulėtą rudenį Tv3 redakciją aplankė netikėtas svečias – vabzdys maldininkas. Tai pietų kraštų vabzdys, dėl klimato kaitos atkeliavęs paviešėti ir į Lietuvą. Šią vasarą šių vabzdžių buvo rasta daugiausiai per visą jų migravimo į Lietuvą laikotarpį. Tikėtina, kad esant vis šiltėjančiam klimatui jie čia įsikurs ilgam.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija šeštadienį oficialiai prisijungė prie pernai pasiektos Paryžiaus klimato sutarties – JAV ir Kinijos prezidentai Barackas Obama (Barakas Obama) ir Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) įteikė dokumentus, reiškiančius svarbų žingsnį pasaulinio susitarimo link.

Grupė protestuotojų baidarėmis atplaukė į nedidelį paplūdimį prie Australijos ministro pirmininko Malcolmo Turnbullo namų netoli Sidnėjaus uosto, kad paragintų jį imtis kovos su klimato kaita veiksmų prieš kitą savaitgalį vyksiančius rinkimus. Vienas iš protestuotojų – Josephas Sikulu – sakė jaučiąs, jog šis klausimas dingo iš darbotvarkės prieš liepos 2 d. rinkimus, kuriuose konservatorius premjeras stos į kovą su leiboristu Billu Shortenu.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias sausis per visą meteorologinių matavimų istoriją, rodo JAV meteorologų paskelbti duomenys, papildantys virtinę pastarųjų šilumos rekordų, kurie didina susirūpinimą dėl klimato pokyčių spartos.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Derybos Paryžiuje, kurias šeštadienį vainikavo 195 šalių priimta istorinė sutartis, turinti apriboti pasaulinio klimato atšilimą, turėjo tapti 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos klimato konferencijos priešingybe: nepriekaištingai organizuotu renginiu ir sėkme, o ne skaudžiu smūgiu tarptautinėms aplinkosaugos diplomatinėms pastangoms. Daugumos nuomone, Prancūzija su šiuo uždaviniu susidorojo beveik nepriekaištingai.

Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis. „Šis susitarimas, kurį pasiekė visos šalys, dalyvavusios konferencijoje Paryžiuje, aišku yra istorinis įvykis, jo reikšmė didžiulė, kadangi klimato kaitos aktualumas yra neabejotinas.

Po dvi savaites trukusių derybų buvo pritarta 195 valstybių sutarties tekstui apie pasaulio ryžtą kovoti su pasauliniu šiltėjimu, kuris kelia grėsmę žmonijai ir reikalauja energetikos revoliucijos. Susitarimas bus dalinai teisiškai privalomas ir dalinai savanoriškas.

Naujas, tikėtina galutinis, svarbios pasaulinės sutarties dėl veiksmų prieš klimato kaitą variantas baigtas rengti ir netrukus bus pateiktas derybininkams Paryžiuje, pranešė vienas prancūzų pareigūnas. Pasak jo, šis tekstas dabar verčiamas į kitas kalbas, prieš pateikiant jį specialiame posėdyje Paryžiaus klimato konferencijoje apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Pasaulio lyderiai pirmadienį pradės įtemptą derybų maratoną Prancūzijos sostinėje, per kurį bus siekiama sudaryti tarptautinė sutartį, numatančią veiksmus, turinčius apsaugoti nuo pragaištingo klimato atšilimo. Renginyje taip pat dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prancūzijos diplomatijos vadovas, vėliau šiais metais pirmininkausiantis Paryžiuje vyksiančiai konferencijai, kurioje bus siekiama pasirašyti pasaulinę kovos su klimato pokyčiais sutartį, sekmadienį perspėjo dėl mūsų planetai gresiančios „katastrofos“, jeigu derybos žlugs.

Per vieno žmogaus gyvenimą negalima matyti klimato kaitos, nes klimatas keisdavosi per tūkstančius, milijonus metų. Dabar, kada mes labai smarkiai pradėjome lemti klimatą, klimato kaitą mes galime matyti jau vieno žmogaus gyvenime ir netgi vaiko gyvenime, „Žinių radijui“ sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.   „Labai dažnai mes supainiojame du dalykus: klimatą ir orus. Sako, koks čia klimato šiltėjimas, jeigu vasarą šaltą arba naktys šaltos. Tai yra orai, tai yra dinamika.

 Baigėsi 3 dienų JAV Prezidento Obamos kelionė į Aliaską. O kelionės metu Obama ne tik daug kalbėjo apie klimato kaitą. Skelbiama, kad Obama su Bearu Gryllsu, visame pasaulyje žinomu išgyvenimo ekspertu, nusifilmavo ir vienoje išgyvenimo laidos serijų. Bet kelionės tikslas – ne šiemet pasirodysianti laida. „Taigi visi matėte žymes, kur anksčiau dar buvo ledynas: 1917, 1951. Šis ledynas sumažėjo kone pusantros mylios per kelis šimtmečius, bet procesas vis greitėja.

 Barackas Obama tapo pirmuoju valdančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Aliaskoje. Šiomis dienomis Arktyje vyksta tarptautinė klimato kaitos konferencija, kurios metu Amerikos vadovas ragino viso pasaulio šalis pagaliau mažinti teršalų išmetimą į atmosferą, kol to padaryti dar nevėlu. „Mes negalime padaryti to vieni. Net Kinija su Amerika negali vienos to padaryti. Čia esančios šalys negali to padaryti vienos, reikia veikti kartu.

Prancūzija antradienį pasiuntė signalą apie „proveržį“ Paryžiuje vykstančiose 46 šalių derybose, turinčiose pakloti pamatus nekantriai laukiamam klimato veiksmų planui, kuris turėtų būti pasirašytas gruodį. Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Laurence Tubiana.

 „Lietuvoje, pagal paskelbtą 2012-ųjų metų statistiką, didžiausias teršėjas yra pramonė. Po to eina transportas, tačiau riba tarp jų nėra labai didelė“, – apie didžiausius klimato kaitos sukėlėjus įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys. Iš tiesų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininio transporto ir kitų išmetamos dujos bei jų poveikis gamtai verčia sunerimti.

 Yra sakoma, kad turėtume susimąstyti kokia ateitis laukia mūsų vaikų, koks bus pasaulis, jei dabar nesaugosime gamtos. Naujosios technologijos, sparčiai įsiveržusios į mūsų kasdienį gyvenimą, keičia mūsų gyvenimo būdą. Drauge su technologijų galimybėmis gauname ir aplinkos užterštumo „gėrybes“. Pasaulis keičiasi, ir vieną dieną mūsų vaikai savo rankomis šį pasaulį pakeis dar labiau. Tad yra dalykų, kuriuos mes galime padaryti dar šiandien.

 Klimato kaitai įtaką daro nemažai veiksnių. Vieni iš jų – globalūs ir jų vienas žmogus nepajėgus suvaldyti. Tačiau kiti veiksniai yra nereikalaujantys daug fizinių pastangų ir individas tikrai puikiai su jais susidorotų. Šios smulkmenos dažnai sudaro įprastą žmogaus dieną, tačiau verta susimąstyti, kad pakeitus savo įpročius, dienos režimą ir gyvenant ekologišką gyvenimo būdą galima prisidėti prie tikrai svarbios problemos suvaldymo – klimato kaitos.

 Pastaruoju metu randasi vis daugiau informacijos apie tai, kad prasta kelių būklė ne tik trukdo vairuoti ekologiškai, bet ir turi įtakos klimato kaitai. Kaip tai vyksta? Ko gero, daugelis išgirdęs, kad mieste siūloma važiuoti pastoviu greičiu ir kuo aukštesnėmis pavaromos pagalvoja, kad dauguma mūsų miestų gatvių tiesiog nepritaikytos ekologiškam vairavimui, o gatvių būklė net ir norintiems vairuoti ekologiškai, ne visada yra palanki.

 Tai, kad automobilių gamintojai neabejingi klimato kaitai ir jai progresuoti padedančiai oro taršai, galima suprasti vos tik išvydus, kiek jau sukurta ir vis dar kuriama hibridinių automobilių. Šie automobiliai sparčiai populiarėja ir tikimasi, kad ateityje bus vieni iš labiausiai naudojamų automobilių. Vis dėlto kol hibridiniai automobiliai neužima didžiosios rinkos dalies, automobilių dalių gamintojai taip pat stengiasi prisidėti prie aplinkos tausojimo ir mažesnės oro taršos.

Pasaulyje pastaruoju metu netyla diskusijos apie tai, kaip pažangių informacinių technologijų plėtra keičia pasaulio veidą klimato kaitos atžvilgiu. Išmaniųjų sprendimų šalininkai tikina, kad pažangūs duomenų centrai, aptarnaujantys didžiulius kiekius žmonių ir organizacijų, sutaupo ne tik laiko, bet ir leidžia kuo mažiau teršti aplinką, nepaisant to, kad sunaudoja daug energijos.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Klimato kaita – tai terminas, šiuo metu vis dažniau girdimas ir žiniasklaidoje, ir kasdieninėje kalboje. Jau ir maži vaikai suklūsta išgirdę šį žodį – jie žino, kad tai nėra džiugus reiškinys. Šiais laikais nieko nebestebina žurnalistų pranešimai apie tirpstančius ledynus, šylantį klimatą. Tik vis dar keista, kai žiemos nebūna tokios, kokias prisimena mūsų senoliai, o vasaros orai dažnai primena tropinį klimatą.

Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad klimato kaitos pokyčius turime reaguoti vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“  pažymima, kad būtent miestuose  pastebimas didžiausias  klimato kaitos poveikis, todėl tenka ieškoti būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti, ir ieškoma prisitaikymo galimybių.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Iki 2020 metų Europos sąjungos valstybės įsipareigojo sumažinti CO2 išmetimą iki 20 procentų, ir tai skatina imtis atitinkamų veiksmų. Paskaičiuota, kad net keturiasdešimt procentų visoje Europoje suvartojamos energijos yra sunaudojama pastatuose, todėl labai svarbu  didinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, kuris turi didelę įtaką klimato kaitai.

Degalinės vairuotojus vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis. Jose užkalbinti vairuotojai atvirai prisipažįsta: negalvoja nei apie aplinkos taršą, nei apie klimato kaitą. Svarbiausia – degalų kaina. Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.