Dideli tikslai
Panašu, kad ES sustoti nežada – nors būdama tarp pirmaujančių, suvokia, kad klimato kaita – globalus reiškinys ir bendra situacija vis dar prastėja, todėl kova tęsiasi. V. Kisielius pasakojo apie artimiausių metų Europos Sąjungos planus: „ES turi teisiškai įpareigojantį tikslą iki 2020 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., lyginant su 1990 metais. Šis tikslas yra skirtingai diferencijuotas atskiriems šias dujas išmetantiems sektoriams ir atskiroms ES valstybėms narėms”. Tiesa, kai kurie turi ir dar didesnių užmojų: vietos ir regionų valdžios institucijų judėjimas, pasivadinęs „Merų paktu“, siekia ne tik įvykdyti įsipareigojimą, bet ir jį viršyti. Kai kurių didžiųjų, kaip Vilniaus ar Kauno, bei mažesnių, kaip Šilalės ar Akmenės, Lietuvos miestų merai taip pat yra įsijungę į šį judėjimą ir pateikę tvarios energijos veiksmų planus.
Kam skiriama pirmenybė?
Nors darbų sąrašas – begalinis, remiantis mokslininkų stebėjimų ataskaitomis ES valstybės narės nusistatė prioritetus, kad veiktų efektyviai ir tiksliai. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas pasakojo, kam narės šiuo metu teikia pirmenybę: „Mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą (biodegalai ir biokuras, saulės, vėjo, geoterminė, hidroenergija ir kt.) bei didinti energetinį efektyvumą”.
Planai – ne tik artimiausiam laikotarpiui
Kad ES ne šiaip sau pasiraitojo rankoves – aišku iš veiksmų plano. Šis, beje, numatytas ne tik iki 2020-ųjų termino. Iki 2030-ųjų norima keturiasdešimčia procentų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990-aisiais. Taip pat – iki 2030-ųjų pasiekti, kad ne mažiau nei 27 procentai visos sunaudojamos energijos būtų sugeneruota atsinaujinančių energijos šaltinių.
Panašu, kad Europos Sąjungos šalys – rimtas klimato kaitos priešas. Tai įrodo tiek jau nuveikti darbai ir vykdomi užsibrėžti planai, tiek teigiami ženklai, rodantys, kiek pavyko pasiekti pradėjus kovą bei dideli užmojai. Valstybės narės išlaiko lyderiaujančių valstybių pozicijas kovoje su klimato kaita, vykdydamos nusistatytą politiką, kuri reglamentuoja tiek įmonių atsakomybę aplinkosaugos klausimu, tiek transporto išmetamų teršalų kiekį, tiek viską, kas galėtų sukelti pavojų aplinkai.
