Tik vis dar keista, kai žiemos nebūna tokios, kokias prisimena mūsų senoliai, o vasaros orai dažnai primena tropinį klimatą.
Mokslininkai teigia, kad pastaruoju metu mūsų planetoje vyksta didžiausi klimato pokyčių procesai nuo pat to laiko, kai išnyko dinozaurai.
Todėl natūralu, kad žmonės tikrai jaučia klimato kaitą. Tik ar dažnai susimąstoma, kaip šiuo, didžiųjų pokyčių metu, išgyvena įvairios gyvūnų rūšys? Ko gero, jiems visa tai išgyventi kur kas sunkiau, nei gali atrodyti.
Klimato kaita daro stiprų poveikį gyvūnų migracijai, o ypač paukščių. Ryškus klimato kaitos padarinys – pakitęs paukščių migracijos laikas.
Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys teigia, kad klimato kaitos poveikį paukščių migracijai nesudėtinga pastebėti: „Mūsų švelnios žiemos skatina paukščius pasilikti žiemoti Lietuvoje arba išskristi į šiltuosius kraštus vėliau. Jei lapkričio, gruodžio mėnesiais nebūna šalčių, tai šimtus, kartais net tūkstančius, paukščių galima pamatyti“.
Ornitologas teigia, kad dažnai gruodžio mėnesį ir pempių, ir dervinių sėjikų, ir ančių galima rasti. „Lietuvoje paukščiai išbūna iki tol, kol viskas užšąla.
Vėliau jie, žinoma, priversti pasitraukti“, – pasakoja V. Jusys. Šiltesnė žiema ir ankstyvesnis nei įprastas pavasaris keičia paukščių migracijos tvarką.
„Migracija prasideda vėliau ir jeigu pavasaris ankstyvas, kaip šiemet ar pernai, tai paukščiai ir sugrįžta anksčiau“, – pastebėjimais dalijasi V. Jusys.
Žmonės pastebi, kad seniau dažnai matytos paukščių rūšys dabar užfiksuojamos labai retai arba išvis jau nefiksuojamos. Paukščių rūšių pokyčiai yra taip pat klimato kaitos padarinys.
Pavyzdžiui, žvyrė, arba kitaip vadinamas baltasis tetervinas, Lietuvoje dažnai perėdavo tundrose arba aukštapelkėse, tačiau ornitologas V. Jusys teigia, kad „Lietuvoje baltojo tetervino jau daug metų niekas nematė. Tai yra natūralu, paukštis, kuris žiemą būna baltas, ten, kur nėra sniego, yra labai lengvai pastebimas ir pagaunamas plėšrūno“.
Vis dėlto klimato kaitos pokyčių padarinių esama ir teigiamų – Lietuvoje galima išvysti tokių paukščių rūšių, kurios dar nebuvo aptiktos.
„Klimato pokyčiai į Lietuvą pamažu atneša nemažai naujų paukščių rūšių. Prieš keletą metų Vilniaus ir Švenčionių rajonuose aptikta perinti europinė juodgalvė kiauliukė, o ji Lietuvoje gal tik 20 kartų buvo stebėta. Bitininkai pradėjo reguliariai Lietuvoje perėti, ypač Trakų rajone. Taip pat kojūkas tilvikas prieš porą metų Klaipėdoje perėjo, o prieš tai gal tik 2 ar 3 kartus buvo stebėtas Lietuvoje. Daugiausiai aptinkamos naujos Pietų paukščių rūšys“, – pastebėjimus dėsto V. Jusys.
Nepaisant teigiamų klimato kaitos rezultatų, būtų keista manyti, kad klimato pokyčiai gali būti naudingi paukščiams. Tačiau ornitologas patikina, kad vis dėlto naudą įžvelgti galima.
„Paukščiams nereikia toli skirsti žiemoti. Taip jie sutaupo savo energijos. Kai kurie paukščiai net žiemoti lieka“, – teigia jau daug metų paukščius stebintis V. Jusys.
Tačiau pastebima, kad likę žiemoti paukščiai labai rizikuoja. Užtenka tik kelių dienų didesnio šalčio ir sniego ir dalis paukščių gali žūti.
Visgi V. Jusys pastebi, kad ir likę žiemoti, ir išskrendantys į šiltus kraštus, paukščiai susiduria su pavojais: „Kol pasiekia Afriką, paukščiams reikia nuskristi tūkstančius kilometrų. Šio atstumo be poilsio juk neįveiksi. O pakeliui migruojančius paukščius naikina, šaudo. Ypač pavojinga migruojantiems paukščiams yra Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje“.
Nors klimato pokyčiai ir veikia paukščius, bet V. Jusys sako, kad paukščiai – labai lankstūs gyvūnai, jiems nėra sunku prisitaikyti prie pokyčių.
„Jei jiems kas nors netinka, užtenka tik pakelti sparnus ir kitą dieną jie jau gali būti už 200 – 300 km ar dar toliau“, – paaiškina ornitologas.
