Yra sakoma, kad turėtume susimąstyti kokia ateitis laukia mūsų vaikų, koks bus pasaulis, jei dabar nesaugosime gamtos. Naujosios technologijos, sparčiai įsiveržusios į mūsų kasdienį gyvenimą, keičia mūsų gyvenimo būdą. Drauge su technologijų galimybėmis gauname ir aplinkos užterštumo „gėrybes“. Pasaulis keičiasi, ir vieną dieną mūsų vaikai savo rankomis šį pasaulį pakeis dar labiau. Tad yra dalykų, kuriuos mes galime padaryti dar šiandien.
„Atgal į gamtą“
Šią frazę kartą ištarė žinomiausia prancūzų Švietimo epochos asmenybių – Žanas Žakas Ruso, vis primindamas, jog kadaise mes, žmonės, gyvenome gamtoje ir su gamta. Žemė turi ribotus gamtos išteklius – miškai, kalnai, vandenynai ir ledynai – reikalauja mūsų rūpesčio ir apgalvotų veiksmų. Anuomet jie dar nežinojo apie biosferą (išorinį planetos apvalkalą), kurį ypač paveikė šiandieninė žmogaus veikla. Augant technologijos mastams, gamtos teršimas tapo viena didžiausia šių dienų planetos problemų. Nesunku pastebėti, kaip pasikeitė mūsų technologijos per paskutiniuosius 30 metų. Daug išradimų, palengvinančių buitį, atvėrė visiškai naują kompiuterinį pasaulį. Mūsų atžalos auga prisitaikydamos prie juos supančios aplinkos, todėl jų kasdienybėje kompiuteris yra būtinas dalykas.
Realybė praktikoje
Keletą metų biologijos mokytoja dirbanti Rasa, teigia, kad mokyti vaikus apie klimato kaitą reikia pradėti nuo mažens. „Tik rodydami tinkamą pavyzdį galime tikėtis, jog mūsų vaikai elgsis taip pačiai“, – teigia Rasa. Jau dabar didelę dalį mokinių kasdienybės užima kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Reikia pripažinti, jog dažnai tėvai būna labai užsiėmę ir duoda vaikams kompiuterinius žaidimus, kad galėtų ramiai valandų valandas užsiimti savais reikalais. Toks jų suformuotas įprotis vėliau atsiliepia ir paauglystėje.
Turime begalę ir kitų ekologinių problemų, kaip įvairios cheminės medžiagos, produktai naudojami buityje, vaistai ir nenatūralus maistas. Visa tai teršia aplinką ir daro poveikį sveikatai. „Ir jei mokykloje mokiniams aiškiname kaip svarbu rūšiuoti šiukšles, maitintis šviežiais produktais bei sportuoti, jie nesusiduria su tuo praktiškai, nes to nedaro namuose“, – teigia pedagogė.
Susirūpinti prevencija
Tačiau kalbėti apie problemas, kaip klimato kaita, aktualu net su pačiais mažiausiais. Svarbu padėti jiems suprasti ir surasti įdomių būdų, kaip jie gali prisidėti ir sumažinti anglies dioksido pėdsaką aplinkoje.
Keletas patarimų:
- Naudokite jiems suprantamą kalbą. Paaiškinkite apie problemas pagal vaiko supratimo lygį;
- Supažindinkite su realiais informaciniais šaltiniais, leidžiančiais sužinoti apie klimato kaitą;
- Klauskite savo vaiko nuomonės, parodykite savo susirūpinimo jausmą;
- Tiesiog pradėkite nuo dalykų, kuriuos galite pakeisti savo kasdienėje aplinkoje jau dabar. Mokydami rodykite kaip daryti. Stebėkite kaip jūsų vaikas stengiasi ir įvertinkite jį;
- Imkitės paprasčiausių veiksmų su šeima ar net bendruomene, pavyzdžiui, talkos, norit sutvarkyti aplinką. Taip ugdysite ir bendruomeniškumo jausmą.
Reikia atsiminti, kad mes visi galime daryti pokytį ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Kiekviena šeima yra atsakinga už vaikų auklėjimą, o ypač šiais laikais, kuomet technologijos sparčiai veikia mūsų aplinką, palengvina bei daro patogesnį mūsų gyvenimą. Rekomenduojama pagalvoti ne tik kuo ir kaip leisime naudotis vaikui, bet ar jis žinos kokius padarinius – pėdsakus palieka įvairūs jo veiksmai.
