Kodėl kyla klimato kaita?
Mokslininkai mano, kad kasmet išmesdami į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui ir taip sustiprinamas šiltnamio efektas. Kiti mokslininkai mano, kad klimato kaitą lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir kiti, ne visada mums suprantami veiksniai.
Ledynai nenumaldomai tirpsta
Stiprus ledynų tirpimas yra vienas labiausiai pastebimų klimato kaitos įrodymų. Arktyje ledas tirpsta dideliu greičiu. Remiantis Nasa mokslininko Richard Cullather analizėmis, 2015 - 2016 metų žiema Arktyje buvo šilčiausia, kada nors užfiksuota žiema, tačiau šie metai taip pat buvo itin šilti.
Štai Antarktida ilgą laiką buvo laikyta klimato sistemos stabilumo garantu, nes temperatūra ten stabiliai laikėsi, tačiau praėjusių metų lapkritį Antarktidoje ištirpo 2 mln. km², ledo, tai kelia mokslininkams nerimą.
Tendencingai didėja temperatūra
Ledynų tirpimas glaudžiai susijęs su didėjančia temperatūra, tiek oro, tiek vandenynų.
Klimatologų duomenys rodo, kad 2016 metai pralenkė 2015 metus ir tapo karščiausiais, kada nors Žemėje buvusiais metais. Nasa mokslininkai mini, kad 2016 metai buvo treti metai iš eilės, kurie viršijo rekordą. Prie kylančios temperatūros taip pat prisidėjo ir El Niño orų fenomenas, bet pagrindinis faktorius visgi buvo žmonių tarša CO2 dujomis.
Skęstantys miestai
Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, kurie apsemia gyvenamąsias vietas. Tokių vietų yra visame pasaulyje.
Vienas iš tokių miestų yra Majamis. Majamio paplūdimiai jau dabar daugelyje vietų yra susiaurėję. Kasmet, atėjus rudens ir pavasario potvyniams, vandenyno bangos atsimuša į krantą ir pridaro daug žalos. Patenka į kanalizaciją, naikina automobilius, daro nuostolius namams ir verslui.
Panašių problemų turi ir Bankoko gyventojai, jie yra vieni iš tų, kurie jau dabar patiria dramatiškos klimato kaitos poveikį. Ekspertai tiki, kad iki 2050 metų 250 miljonų žmonių visame pasaulyje paliks savo gimtuosius miestus dėl klimato kaitos padarinių. Didelę dalį jų – 20 - 30 milijonų sudarys Bangladešo gyventojai, tikėtina, jų procentas bus didžiausias.
Klimato pabėgėliai
Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Tiesa, jie labiau išvarytieji, o ne pabėgėliai, nes jiems tenka palikti namus po stiprios klimato arba biologinės anomalijos.
Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų sudaro hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, nuošliaužos.
Gyvūnai netenka maisto
Dėl klimato kaitos paveikiami ir gyvūnai. Baltieji lokiai patenka į labiausiai klimato kaitos paveikiamų gyvūnų sąrašą gyvūnų. Kasmet ledo Arktyje lieka vis mažiau, o tai yra esminė sąlyga jų išlikimui. Nuo ledo storio priklauso lokių gyvenimas: medžioklė, migravimas, partnerio susiradimas.
Tiesa, paveikiami ir kiti gyvūnai: briedžiai, delfinai, primatai.
Dėl klimato kaitos gyvūnai ėmė labiau migruoti, tai reiškia, kad įsikurdami naujose vietose jie ėmė užimti senųjų vietą, sukelti kitas problemas žmonėms, kurie nepratę susitvarkyti su, tarkim, skorpionais Anglijoje.
Oro tarša
Oro tarša apsunkina žmonių gyvenimą. Dažnai ne vieną dieną didmiesčius apgaubiantis smogas sutrikdo skrydžius, uostų bei mokyklų veiklą. Maždaug 1,7 milijonų vaikų, iki penkerių metų, kasmet miršta, dėl kvėpavimo takų infekcijų sukeltų oro taršos, pasyvaus rūkymo, prastos prieigos prie švaraus vandens, apsinuodijimų ir kitų aplinkosaugos problemų.
Britanijos ekologiškos energijos šalininkai, Eco Experts surinko duomenis ir išrikiavo 135 šalis pagal didžiausią taršą. Buvo atsižvelgiama į penkis aplinkosaugos veiksnius: energijos vartojimo kiekį vienam gyventojui, kuro deginimo metu išmetamą CO2 kiekį, oro taršos lygį, mirtis, kurias lėmė oro tarša bei atsinaujinančios energijos gamybą.
10 labiausiai teršiančių šalių buvo:
Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Turkmėnistanas, Libija, Kazachstanas, Trinidadas ir Tobagas.
Daugelis šalių imasi įvairių priemonių, tam, kad sumažintų teršalų kiekį. Kinijos sostinėje, Pekine, siekiama sumažinti anglies vartojimą 30 procentų. Valdžios manymu, tai pagerintų oro kokybę. Panašių užmojų turi ir Europos šalys.
Lietuvoje klimatas taip pat kinta
Gali pasirodyti, kad Lietuvos pasikeitimai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja.
Klimatologai pastebi, kad vyrauja tendencija, jog pavasariai ateina vis anksčiau. Žiema trumpėja, o pavasaris ilgėja žiemos sąskaita. Lietuvoje taip pat yra nuolat potvyių kamuojamų vietų, tai: Smeltalės baseino žemupys, Pamarys ties Rusne, Pakruojo dvaras. Daugėja ir ekstremalumų, netikėtų karščio, šalčio bangų, liūčių ir pan.
