Į darbą – dviračiu
Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 500-600 automobilių, ir statistika rodo, kad automobiliais naudojamasi net ir tada, kuomet per dieną tenka įveikti mažesnius nei dešimties kilometrų atstumus. Neretai teisinamasi, kad nėra pakankamai laiko į darbą važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, tačiau nuolatinės kelionės automobiliu ne tik teršia aplinką, bet ir turi neigiamą poveikį sveikatai: šiandien tikrai nemažai žmonių dirba sėdimą darbą, ir dėl per mažo fizinio aktyvumo kyla įvairių sveikatos problemų.
Šiukšlių rūšiavimas – būtinybė
Šiukšlių rūšiavimas yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų prisidėti prie aplinkos saugojimo ir tausojimo. Rūšiuodami kiekvienas iš mūsų prisidedame prie sveikos ir švarią aplinkos išsaugojimo, taupome vis labiau senkančius gamtos išteklius ir energiją, kaupiame žaliavas naujų produktų gamybai, saugome nuo pavojų gyvūnus, ribojame miškų kirtimą, vandens bei oro taršą, mažiname sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.
Nors šiandien vis daugiau žmonių nusprendžia rūšiuoti šiukšles, tačiau čia kartais neišvengiama klaidų. Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė teigia, kad „Pagrindinės rūšiavimo klaidos – nežinojimas, kokios atliekos į kurį spalvotąjį rūšiuotų atliekų konteinerį turėtų keliauti.
Dažniausiai kylantis klausimas – kur mesti tetrapakus (pakuotes nuo sulčių, pieno), metalinę pakuotę, bulvių traškučių ar ledų pakuotes, tačiau viskas labai paprasta: visos šios atliekos turi keliauti į geltonąjį, plastmasei skirtą konteinerį.
Taip pat vis dar pamirštama, kad metant plastikinius butelius nuo gėrimų (PET pakuotę) juos derėtų sulankstyti, kad konteineryje užimtų kuo mažiau vietos ir nereikėtų vežioti tuščio oro bei papildomai teršti aplinkos“.
Elektros taupymas – naudingas įprotis
Nors dauguma mūsų yra pratę palikti įjungtą šviesą išėjus iš kambario, tačiau pagalvokite apie tai, kad atsikračius šio įpročio per metus galite sutaupyti apie 60 €. Daugiausiai elektros energijos namuose sunaudoja šaldytuvas, todėl renkantis naują buitinę techniką vertėtų įsigyti A klasės buitinius prietaisus.
Taip pat palanku rinktis elektros energiją tausojančias lemputes, o nenaudojami prietaisai, ištraukti iš elektros lizdo, gali padėti sutaupyti apie dešimt procentų elektros energijos.
Vandens taupymas – sąmoningas pasirinkimas
Net 1,2 milijardo pasaulio žmonių neturi pakankamai geriamo vandens, ir už tai esame atsakingas kiekvienas. Tik 7 procentai geriamo vandens yra suvartojama troškuliui numalšinti ir gaminti maistą, 22 proc. sunaudojama indams plauti ir skalbti, 39 proc. prausimuisi vonioje bei duše, 20 proc. sanitarinėms sistemoms, ir 6 proc. automobiliams plauti bei sodams laistyti.
Galimybių, kaip galima būtų taupyti vandenį, yra tikrai nemažai, ir viena jų – tai lietaus vandens rinkimas, kuris gali būti naudojamas plauti automobilį ar laistyti sodą. Taip pat visada yra svarbu užsukti čiaupą, kada nesinaudojama vandeniu: kasdien tai gali padėti sutaupyti apie 15 litrų vandens.
Ką dar galime padaryti?
Lėktuvu importuojamos prekės taip pat turi neigiamą poveikį aplinkai: lėktuvu gabenant produkciją išsiskiria net 200-400 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vežant prekes sunkvežimiu ne ilgesnį nei 50 kilometrų atstumą.
Taip pat visada yra palanku rinktis ekologiškus produktus, kurie yra užauginti tausojant aplinką. Jie yra ženklinami specialiu ženkliuku, kurį atpažinti nėra sudėtinga. Apsiperkant parduotuvėje palanku rinktis nepakuotus produktus ir rinktis daugkartinio naudojimo maišelius.
Perkant sveriamus produktus, plastikinius maišelius galima panaudoti dar kartą įvairių daiktų laikymui. Visa tai yra gana paprasti dalykai, tačiau naudingų įpročių ugdymas tikrai visada gali padėti pasiekti puikių rezultatų kovoje su klimato kaita.