Kas yra metanas?
Kevinas Schaeferis, mokslininkas tiriantis amžino įšalo žemes ir tai, kas įvyksta joms atitirpstant, teigia, kad metanas yra dujos, kurios yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis. Kadangi metanas yra labai paplitęs ir labai degus, jis plačiai naudojamas kaip kuras. Žemės plutoje slypi dideli metano kiekiai. Taip pat nemaža metano dalis susidaro be oro pūvant augalų ir gyvūnų liekanoms. Tiesa, mūsų atmosferoje metano yra žymiai mažiau, nei anglies dioksido, tačiau pastarasis sulaiko šiluma apie dvidešimčia kartų efektyviau, nei anglies dioksidas.
Arktyje yra du metano šaltiniai
Egzistuoja du metano susidarymo Arktyje būdai. Pirmasis metano šaltinis vadinamas metilo klatratu. Metilo klatratai yra metano molekulės, kurios yra įšalusios į ledo kristalus. Jie gali susidaryti giliai žemėje ar po vandeniu, bet reikalingos ypatingos sąlygos jiems ten išsilaikyti. t.y. aukštas slėgis ir žema temperatūra. Jei temperatūra ar slėgis pasikeičia ledas įkalinęs metaną subyra, ir metanas iškeliauja į atmosferą. Mokslininkai nėra tikri, kiek metano yra įkalinta lede, ar kiek jo gali išsiveržti.
Kitas didžiulis metano šaltinis Arktyje yra organinės medžiagos įšalusios žemėje. Organinės medžiagos įšalo žemėje savyje turi daug anglies. Jos yra sudarytos iš negyvų augalų ir gyvūnų, kurie užšalo prieš tūkstančius metų. Tol, kol ši organinė medžiaga lieka užšalusi, ji lieka žemėje. Tačiau, jei ji atšils, anglies dioksidą arba metanas iškeliaus į atmosferą.
Kaip papildomas metanas iš atšilusios žemės paveiks pasaulinį klimatą?
Yra keliatas prieštaringų procesų, kurie paverčia tai sudėtingu klausimu. Šiltesnė temperatūra lemia, kad įšalusi žemė gali atsileisti ir išleisti metaną į atmosferą. Bet šiltėjimas taip pat lemia ir tai, kad augimo sezonas Arkties platumose truks ilgiau. Kuomet augimo sezonas yra ilgesnis, augalai turi daugiau laiko įsiurbti anglį iš atmosferos. Kol anglis ore yra tai, ką augalai naudoja augimui, tai taip pat yra trąšų rūšis. Kuomet augalai auga greičiau, jie sugeria dar daugiau anglies dioksido. Šiuo metu, Arktis sugeria daugiau anglies dioksido, nei paleidžia.
Bet jei Žemė toliau šils, ir atšils amžino įšalo žemės ne tik Arktyje, bet ir kitose pasaulio vietose. Arktis gali tapti didžiuliu anglies skleidimo į atmosferą šaltiniu.
Tai mokslininkai vadina "lūžio tašku" Jie naudoja šį terminą kalbėdami, apie tai, kuomet kažkas pasiekia lūžio tašką ir iš stabilios būsenos pavirsta nesustabdomu procesu. Šiuo atveju, Arktis pasikeistu iš anglies sugerėjo į anglies šaltinį. Jei Arkties įšalas išleistų daugiau anglies, nei sugertų tai pradėtų ritmą, kai papildomas anglies kiekis atmosferoje lemtų šilumos kilimą. Padidėjęs šilumos kiekis lemtų didesnį žemės atšilimą ir metano išleidimą.
Metano poveikis jau matyti Rusijoje
2014 metais mokslininkai pradėjo pastebėti didžiulius kraterius staiga iššokančius atokiame Rusijos Jamalo pusiasalyje. Paprasčiausias paaiškinimas? Kuomet žemė tampa šiltesne ir drėgnesne, bakterijos gamina daugiau metano (kuris, beje, yra 20 kartų stipresnis, nei anglies dioksidas, kuomet kalba pasisuka apie šilumos sulaikymą atmosferoje).
Lietuvai tai irgi turi įtakos
Rekordiškas ledo ištirpimas Arktyje ir kitose vietose lemia anomalius orus ir Lietuvoje.
„Keli metai iš eilės rekordiškai daug nutirpsta ledo Arktyje, aišku, tada išleidžiamas papildomas energijos kiekis į atmosferą, bet tai nereiškia kad būtinai vidutinės platumos turės sušilti, gali būti atvirkščiai, gali susidaryti kažkokie blokuojantys dariniai, kurie neleis iš Atlanto plūsti į šiaurės Europą tai šilumai, kitur nukreips. Nėra toks vienareikšmis dalykas, kad kyla globali temperatūra ir Lietuvos temperatūra”, – mini klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
„Šiaurės poliarinėje srityje didžiuliai plotai dar nepadengti ledu, tai reiškia, kad šilumos kiekiai, kurie turėtų būti padengti ledu ir saugomi vandenyne dabar išeina į atmosferą, reiškia jie bus panaudojami kažkokiems anomaliems orams formuotis”, – pridūrė klimatologas.
