Pasak mokslininkų, pasaulinė temperatūra per pastaruosius 7000 metų sumažėdavo po 0,01 °C per amžių — tai buvo norma. Bet per pastaruosius 45 metus ji išaugo 1,7° C, ir nuo 1998 metų fiksuojami 12 šilčiausių, kada nors užfiksuotų metų.
Per keturis milijardus Žemės egzistavimo metų, jos sistemai pokyčius skatino astronominės ir geofizinės bei biosferos jėgos. Tačiau pastaraisiais metais žmonių veiklą lėmė itin didelį kaitos pagreitį, kaip rašoma independent.
Naujo tyrimo autoriai naudojosi antropoceno lygtimi
Antropocenu yra siūloma pavadinti naują geologinę erą, kurioje žmogaus veiklos įtaka pradeda turėti ypač didelį poveikį aplinkai.
Rašydamas New Scientist, tyrimo bendraautorius Owen Gaffney sakė, kad anglies dvideginio norma atmosferoje yra neabejotinai didžiausia per pastaruosius 66 milijonus metų, kuomet dinozaurai išnyko nuo Žemės paviršiaus.
Stulbinantis biologinės įvairovės nykimas pastaraisiais dešimtmečiais paskatino mokslininkus 2015 metais įrodinėti, kad nauja era, antropocenas, žymi trečiąjį Žemės biosferos evoliucijos etapą, prasidėjusį nuo mikrobų etapo prieš 3,5 milijardų metų ir kambro sprogimo prieš 650 milijonų metų.
„Lygtyje, astronominių ir geofizinių jėgų įtaka artima 0, nes jų įtakos pobūdis lėtas ir jie įvyksta retai. Žinoma, visos šios pajėgos vis dar daro spaudimą, tačiau, šiuo metu, žymiai mažesnę, nei žmogaus veikla“, – kalbėjo O.Gaffney.
Mokslininkas minėjo, kad žmogaus veiklos sukeliamas poveikis kenkia biosferai, tai apima užterštą vandenį ir dirvožemį taip pat šylantį klimatą.