Ko gero, daugelis išgirdęs, kad mieste siūloma važiuoti pastoviu greičiu ir kuo aukštesnėmis pavaromos pagalvoja, kad dauguma mūsų miestų gatvių tiesiog nepritaikytos ekologiškam vairavimui, o gatvių būklė net ir norintiems vairuoti ekologiškai, ne visada yra palanki. Jonas Vailaitis, vienos iš ekologiško vairavimo mokančių mokyklų mokytojas-instruktorius, pritaria, kad prasta kelių būklė tikrai sunkina ekologišką vairavimą. „Juk kas kartą prieš duobę reikia pristabdyti, mažinti pavarą, o kuo mažesnė pavara, tuo didesnės kuro sąnaudos ir gamtos tarša. Duobės keliuose – tai sunkiai suvaldoma problema ir, kad ir kaip bebūtų liūdna, daranti realią žalą aplinkai, skatinanti klimato kaitą“, – teigia J. Vailaitis.
Tenka sutikti, kad duobės tikrai kelia sunkumų vairuotojams, tačiau ir kelininkai, kasmet taisydami duobes, kartais nemato reikalo dirbti kokybiškai, juk tuoj pat atsiras vėl. O nekokybiškas kelininkų darbas žalingas aplikai beveik tiek pat, kiek ir pačios duobės keliuose. Tačiau išeitis, rodos, jau netolimoje ateityje. Užsienio mikrobiologai padarė reikšmingą atradimą, kuris po kelerių metų gali tapti išsigelbėjimu vairuotojams. Mikrobiologai atrado bakterijas, kurios, reaguodamos su vandeniu, išlygina kelio duobes ar įtrūkimus. Ateityje planuojama šių bakterijų pagrindu sukurti specialias priemones, kuriomis kelininkai galės lengviau taisyti kelius. Taigi, ekologiškam vairavimui užsidegs žalia šviesa.
J. Vailaitis pastebi, kad ne tik prasti keliai trukdo vairuojant mažinti taršą. Vairavimo mokytojo-instruktoriaus nuomone, naujos kelių eismo taisyklės taip pat kartais prasilenkia su ekologija ir kaip pavyzdį pateikia naująją eismo taisyklę, kuri nurodo, kad sukant į dešinę, kai dega raudonas šviesoforo signalas, bet yra lentelė su žalia rodykle, privaloma visiškai sustoti ir tik tada važiuoti, įsitikinus, kad yra saugu. „Mažam automobiliui sustoti ir pajudėti iš vietos nėra labai sudėtinga, aišku, sunaudojama daugiau degalų, bet tai nėra didelė problema. Visai kas kita, jei tai bus sunkvežimis ir dar su kroviniu. Jam pradėjus judėti iš vietos, susidarys didžiausias išmetamųjų dujų debesis, jis sunaudos labai daug degalų ir, žinoma, tikrai stipriai prisidės prie taršos“, – įsitikinęs J. Vailaitis.
Visgi susidaro įspūdis, kad ekologiškai vairuoti, nesudarant sąlygų taršai ir klimato kaitai, gali tik tie vairuotojai, kurie vairuoja lengvuosius automobilius su mechaninėmis greičių dėžėmis. Tačiau J. Vailaičio nuomone, tai nėra visiška tiesa, iš tiesų, bet kuri transporto priemonė gali būti vairuojama ekologiškai: „Galima ir sunkvežimį stengtis naudoti ekologiškiau, ir lengvąją mašiną. Svarbiausia pasirinkti kiek įmanoma vienodą greitį, palaikyti kuo mažesnes variklio apsukas. Taip pat stebėti, prognozuoti eismą, transporto srautą ir kitų dalyvių veiksmus. Tai yra pagrindiniai ir dažniausiai akcentuojami ekologiško vairavimo principai, kuriuos svarbu įsidėmėti. Jie tikrai padės mažiau teršti aplinką“. Tačiau automatinės automobilių greičių dėžės ekologiškumu negali nudžiuginti vairuotojų. Jonas Vailaitis teigia, kad automatinės greičių dėžės sunaudoja tikrai daugiau kuro ir taip labiau prisideda prie oro taršos, nes pavaros yra parenkamos automatiškai, važiuojama pakankamai aukštomis variklio apsukomis, o tai reiškia ir didesnį išmetamųjų dujų kiekį.
Atrodo, kad kasdieną atsiranda vis naujų idėjų, orientuotų į užterštumo ir klimato kaitos slopinimą. Visų žmonių pareiga pasirinkti nors vieną būdą, kuriuo galėtų prisidėti prie gamtos tausojimo, užtektų visai ne daug, o rezultatai neabejotinai būtų palankūs ekosistemai.
