klimato kaita

Aukščiausios instancijos Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį pradeda nagrinėti didžiausią bylą savo istorijoje – dvi savaites truks posėdžiai, kuriuose bus aiškinamasi, kokių teisinių veiksmų pasaulio šalys privalo imtis kovojant su klimato kaita ir padedant pažeidžiamoms šalims kovoti su jos niokojančiu poveikiu.

Aplinkosaugininkė Jane Goodall ragina imtis skubių veiksmų, kurie yra būtini norint sulėtinti klimato kaitos pokyčius ir išsaugoti gamtos įvairovę. Ji mano, jog sugriežtinus aplinkosaugą ir sumažinus pramoninį ūkininkavimą, klimato kaita sulėtėtų, rašoma BBC.  Viena iš priemonių, kurią aplinkosaugininkė J. Goodall siūlo apsvarstyti, yra medžių sodinimo ir gyvūnų buveinių atkūrimo misija.

Nors finansinė žala, dėl spalio mėnesį įvykusių „Helene“ ir „Milton“ uraganų, yra didelė, tačiau tai tik maža dalis to, kiek klimato kaita kainavo žmonėms visame pasaulyje, rašoma CNN. Tarptautinių prekybos rūmų ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Azerbaidžane, pateikiamas įspėjamasis signalas apie klimato kaitą ir stichines nelaimes. Ataskaitoje teigiama, kad bendra ekonominė žala išaugo iki kelių trilijonų.

Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. Galutiniame susitarime išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2035-ųjų kasmet skirti bent 300 mlrd. dolerių (288 mlrd. eurų), kad padėtų išsivysčiusioms šalims paversti savo ekonomikas žalesnes ir pasirengti skaudesnėms nelaimėms. Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd.

Mažųjų salų ir mažiausiai išsivysčiusių šalių derybininkai šeštadienį pasitraukė iš užsitęsusių konsultacijų dėl klimato kaitos susitarimo su Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos COP 29 pirmininku Azerbaidžanu, sakydami, kad jų interesai finansų srityje buvo ignoruojami. „Ką tik išėjome. Atvykome į šią COP dėl sąžiningo susitarimo.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi iki 300 mlrd. JAV dolerių (288 mlrd. eurų) padidinti klimato kaitos finansavimą skurdesnėms šalims, siekdama išeiti iš aklavietės Azerbaidžane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP 29, pranešė du derybininkai.  Anksčiau turtingos šalys pasiūlė iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims kovai su klimato kaita. Tačiau šį siūlymą sukritikavo besivystančios šalys.

Dėl tirpstančio ledyno, žyminčio Italijos ir Šveicarijos teritorijų ribas, planuojama perbraižyti šią sieną iš naujo. Mokslininkai sako, kad tokie pakitimai gamtoje atsitinka dėl pernelyg didelio iškastinio kuro naudojimo, rašoma CNN. Abi šalys susitarė pakeisti sieną, kurią žymėjo Matterhorno kalno viršūnė. Ji yra viena iš aukščiausių Alpių viršūnių, kurioje ypač populiaru slidinėti.

Kaspijos jūra, kuri yra didžiausia vidinė jūra pasaulyje, šiuo metu itin greitai senka. Ekspertai pasakoja, kodėl vandens telkinys mažėja ir praneša, kokie padariniai grėstų, jei Kaspijos jūra visiškai išnyktų, rašoma CNN.   Pakrantėje yra vieta, iš kurios vietos gyventojas Azamatas Sarsenbajevas įšokdavo į sūrią, melsvai žalią Kaspijos jūrą. Tačiau praėjus dešimtmečiui, vaizdas gerokai pasikeitė. Dabar pakrantė nuklota pilka akmenuota žeme, besitęsiančia link horizonto.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau.

JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo pasaulio vadovus, kad kovoti su klimato kaita lieka vis mažiau laiko. „Skaičiuojame paskutines sekundes, kol dar galime apriboti viso pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 Celsijaus laipsnio, – kalbėdamas Baku surengtoje JT klimato konferencijoje „COP29“ pasakė A. Guterresas.

Azerbaidžano prezidentas, kurio šalyje vyksta klimato kaitos konferencija COP 29, antradienį pareiškė, kad nafta, dujos ir kiti gamtiniai ištekliai yra „Dievo dovana“. „Cituokite mane, kad sakiau, jog tai Dievo dovana“, – Baku delegatams teigė Ilhamas Aliyevas, turėdamas omenyje gamtinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas, taip pat atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šią savaitę labiausiai nukentėjusioje Ispanijos Valensijos dalyje vos per aštuonias valandas iškrito beveik metus trunkantis lietus. Jį sukėlė reiškinys, sutrumpintai vadinamas DANA – kuomet dėl tam tikrų specifinių sąlygų susidaro audros debesys, kurie ilgą laiką išlieka vienoje vietoje, rašo „Sky News“. Smarkus lietus šiuo metų laiku Rytų Ispanijoje yra įprastas reiškinys, kuris vadinamas DANA (isp.

Pasaulio lyderiai –kitą savaitę rinksis į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybas, vyksiančias praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų, kurie gali sukrėsti pasaulio pastangas apriboti pavojingą klimato atšilimą. Azerbaidžane vyksiančioje konferencijoje COP29 valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita.

Pasaulinis klimato atšilimas rodo vis aštresnius nagus. Tokius įspūdžius aplankęs abu Žemės ašigalius į Lietuvą atvežė parodą surengęs belgų fotografas. Vaikinas užfiksavo klimato kaitos padarytus gamtos pokyčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Belgų fotografas Kristianas Klauversas apsilankė Antarktidoje ir labiausiai jį pribloškė įrengta pasaulinė saugykla – giliai išgręžta amžinojo įšalo sluoksnyje. Joje saugomos maistui vartojamų augalų sėklos ateities kartoms.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderiai penktadienį po šią savaitę Vašingtone vykusių derybų patvirtino savo įsipareigojimą atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose, teigiama ministrų pareiškime. Pareiškime prisimenami pernai Dubajuje vykusiame COP28 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimti įsipareigojimai.

Minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, ketvirtadienį trečius metus iš eilės vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas.  Pasak organizatorių, internetu laikomas testas pagal sudėtingumą suskirstytas į keturis tipus – septintų–devintų ir dešimtų–dvyliktų klasių moksleiviams, ekspertams, plačiajai visuomenei.

Pastarąją savaitę nuaidėjus žinioms, kad kaimyninėje Lenkijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse, siaučia galingi potvyniai, privertė nerimauti ir Lietuvą. Kai tokie stichiniai reiškiniai vyksta visai šalia, norisi žinote, ar to sulauksime ir mes. Ekspertai atsako, kodėl susidaro šie potvyniai, ir kaip Lietuvai apsisaugoti nuo jų. Aplinkos ministerijos atstovai papasakojo, kad tokius dažnus klimato kaitos įvykius sukelia intensyvūs krituliai bei kiti aspektai.

Dalyvaudamas LRT Seimo rinkimų debatuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis išreiškė abejones dėl klimato kaitos egzistavimo. „Aš manau, kad klimato kaitos sąvoka yra tam tikra utopija. (...) Manau, kad mes turime kovoti ne su klimato kaita, o daryti realius namų darbus – visų pirmą skatinti ekonomikos augimą Europoje, turime žiūrėti į Europos konkurencingumą“, – LRT televizijos debatuose teigė W. Tomaszewskis.

Vienos šalys kenčia nuo neadekvataus 40-ies laipsnių karščio bei sausrų, kitos stebi, kaip jų namai, automobiliai skęsta prieš akis dėl potvynių pagausėjimo. Apie klimato kaitos padarinius, galimybę ištaisyti situaciją bei, kaip atrodys mūsų ateitis, pasakojo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas. Neišsemiamas klausimas, kuris daugeliui neduoda ramybės, kokią visgi bus mūsų ateitis, kai taip drastiškai vyksta oro kaita.

Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus. Rugpjūtį pasaulyje jau antrus metus iš eilės buvo užfiksuota rekordinė vidutinė temperatūra, rodo preliminarūs ES klimato stebėsenos tarnybos duomenys, kuriuos matė agentūra AFP.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šiemet neįprastai karšta vasara Maskvos regione gali paskatinti bestuburių rūšių populiacijos gausėjimą, šią savaitę pranešė šalies Aplinkos ministerija. Dėl žiemos atšilimų, šiltų pavasarių ir karštų vasarų regione jau susiformavo maldininkų, milžiniškų sraigių ir vapsvavorių populiacijos.

Šiuo metu pietinis poliarinis sūkurys rodo retus ypatingo nestabilumo požymius, todėl baiminamasi, kad jis gali suirti, atnešdamas į pietų pusrutulį ir stingdantį šaltį, ir dideles karščio bangas.

Sinoptikų duomenimis, artimiausios dienos bus šiltos, su vietomis pasitaikančiu trumpu lietumi, o savaitgalį orai bus vėsesni, daugiau palis. Kur kas labiau nei trumpalaikės prognozės stebinai rekordai – liepos 22-oji užfiksuota šilčiausia diena pasaulyje, o tai didina tikimybę, kad 2024 m. bus dar šiltesni nei 2023 m. TREČIADIENIO DIENĄ vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Apie 100 tūkst. vartotojų iki šiol neturi elektros. Žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošlaiužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Mažiau nei po 60 metų Vilniaus klimatas bus panašus į Serbijos miesto Surčino – taip rodo mokslininkų prognozės. Nors tai tik ateities projekcija, klimatologai pastebi, kad jau dabar orai Lietuvoje yra tokie, kokie prieš 30 metų buvo Vidurio Europoje. JAV mokslininkas, Merilendo universiteto erdvinės ekologijos specialistas Matthew Fitzpatrickas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikia informacija apie tai, koks klimatas 2080 m. galėtų būti skirtinguose pasaulio miestuose.

Viešosioms konsultacijoms pateikus Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, laukiama visuomenės pastabų jam, teigia Aplinkos ministerijos patarėja. Kaip LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ penktadienį pažymėjo ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė, šiuo metu Lietuva neturi rekomendacijų verslininkams, tačiau daromi tam tikri žingsniai prisitaikymui prie kintančio klimato.

Lietuvos gyventojai puikiai supranta klimato kaitos pasekmes, bet jiems trūksta žinių apie šios problemos sprendimus, rodo pirmadienį paskelbtos Europos investicijų banko (EIB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Lietuvos gyventojai užima 13 vietą tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių – 6,45 iš 10 balų – ir šiek tiek viršija 6,37 balų siekiantį ES vidurkį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Klimato kaitos valdymo įstatymą, numatantį, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus išplėsta – joje turės dalyvauti kelių, jūrų ir oro transporto, dujų tiekimo ir šilumos sektoriai. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tai reiškia, kad po dvejų-trejų metų kiekvienas kuro tiekėjas – degalų, dujų ar šilumos tiekėjai – turės pirkti apyvartinius taršos leidimus.

2024-ųjų metų vasara tapo tikru iššūkiu meteorologams, siekiantiems nuspėti orų kaitą. Daugelis žmonių klausia – kodėl tampa sunku prognozuoti šiuos orus? Atsakymų galima ieškoti įvairiuose reiškiniuose, kurie pastaruoju metu žymiai sustiprėjo. Šiuos svarbius pastebėjimus pateikė profesorius, etnologas Libertas Klimka. Saulės aktyvumas, ledynų tirpsmas ir magnetinio lauko susilpnėjimas Saulės aktyvumas pasiekė maksimumą, kas 11 metų padidėjus saulės dėmių ir žybsnių skaičiui.

Baltijos jūroje užfiksuotas žadą atimantis reiškinys – iš žydinčių cianobakterijų susidaręs sūkurys. Šis įspūdingas žalias sūkurys Baltijos jūroje susidarė dar 2018 m., prasidėjus masiniam dumblių žydėjimui.

Europa ruošiasi pirmajam šios vasaros karščiui, o Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę termometrų stulpeliai šoks neįprastai aukštai. Tarptautinės orų tarnybos duomenimis, gegužės 30 d. Berlyne aukščiausia temperatūra pakils iki 28 laipsnių. Tai reiškia, kad Vokietijos sostinėje biurų ir namų vėsinimo poreikis atsiras gerokai anksčiau nei paprastai įjungiami oro kondicionieriai.

Nevyriausybinės organizacijos antradienį Paryžiuje iškėlė bylą Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ ir jos pagrindiniams akcininkams už klimato kaitos sukeltus padarinius. Ieškinys nukreiptas prieš bendrovės valdybą, įskaitant generalinį direktorių Patricką Pouyanne'ą (Patriką Pujaną), ir pagrindinius akcininkus, kurie palaikė jos klimato strategiją.

Globalinis atšilimas gali viršyti tarptautiniu mastu sutartas ribas, o tai sukels katastrofiškas karščio bangas, potvynius ir audras, rodo „The Guardian“ atlikta šimtų klimato ekspertų apklausa. Tik 6 proc. respondentų mano, kad galima pasiekti 1,5 laipsnio ribą, o tam reikėtų imtis nepaprastai greitų ir radikalių veiksmų, kad būtų sustabdytas pasaulyje didėjantis iškastinio kuro deginimo išmetamų teršalų kiekis.

Jungtinės Tautos (JT), reaguodamos į dienraščio „The Guardian“ tyrimą, kuriame geriausi pasaulio klimato mokslininkai pateikia niūrias prognozes dėl klimato kaitos, įspėjo, kad pasaulis atsidūrė ant klimato bedugnės krašto. Tyrime mokslininkų išreikšta neviltis turi būti naujas raginimas šalių lyderiams nedelsiant imtis skubių ir radikalių veiksmų nutraukti iškastinio kuro deginimą bei išsaugoti milijonų žmonių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, pabrėžia specialistai.

„Masinė migracija bus neišvengiama“, – sako mokslininkas Andrejus Spiridonovas. Taip jis kalba apie vis labiau šylantį klimatą, kuris tampa nebepakeliamas subtropinėse ir tropinėse šalyse. Jau dabar matome, kad geresnio gyvenimo bei vėsesnio oro ieškoti į Europą kasmet atvyksta tūkstančiai migrantų.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių aplinkos ministrai pirmadienį Turine dalyvauja aplinkosaugos ir klimato kaitos derybose, ekspertams raginant labiau išsivysčiusias pramonines šalis pasinaudoti savo politine įtaka, turtu ir technologijomis, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro naudojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Mokslininkai ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulinis atšilimas dėl iškastinio kuro emisijų greičiausiai sustiprino intensyvias liūtis, kurios praėjusią savaitę nusiaubė Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną, pareikalavo žmonių gyvybių ir sukėlė didelius potvynius. Mokslininkų iš instituto „World Weather Attribution“ (WWA) atliktame tyrime teigiama, kad dėl meteorologinio reiškinio „El Nino“ ekstremalių kritulių kiekis nukentėjusiame regione padidėja 10–40 proc.

Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Jungtinių Tautų kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas trečiadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nares susivienyti kovojant su visuotiniu atšilimu ir pabrėžė, kad dėl geopolitinių nesutarimų nereaguojant į šią grėsmę gali žlugti šių valstybių ekonomika.

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg antradienį pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, jog Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita, yra tik pradžia. „Tai tik bylinėjimosi dėl klimato kaitos klausimų pradžia, – sakė ji Prancūzijos mieste Strasbūre, kur įsikūręs Teismas. – Visame pasaulyje vis daugiau žmonių kreipiasi į teismą, reikalaudami, kad jų vyriausybės prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita. Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu. EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

Nyderlandų policija šeštadienį sulaikė aplinkosaugos aktyvistę Gretai Thunberg po to, kai ji su kitais kovotojais prieš klimato kaitą užblokavo pagrindinį kelią Hagoje, protestuodami prieš subsidijas iškastiniam kurui. G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Lietuvą užklupus staigiai orų permainai, kuomet įvyko didesnis nei 20 laipsnių temperatūros pokytis, daugelis marškinėlius trumpomis rankovėmis vėl iškeitė į striukes. Dėl kokių priežasčių taip greitai keičiasi termometro stulpeliai bei kokių anomalijų galime tikėtis ateityje dalinasi klimatologas Egidijus Rimkus. Ekspertas paaiškina, kad staigi orų kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacija ir oro masių judėjimais.

Nauji tyrimai rodo, kad klimato kaita keičia sezoninius upių srautus tolimuose šiauriniuose Amerikos, Rusijos ir Europos regionuose ir kelia pavojų vandens saugumui ir natūralioms ekosistemoms. Lidso universiteto (Didžioji Britanija) vadovaujama mokslininkų grupė išanalizavo istorinius duomenis iš viso pasaulio upių matavimo stočių ir nustatė, kad 21 proc.

Šaltojo karo metais, kai buvo labai populiaru žaisti su branduoline energija, JAV kariuomenė paliko radioaktyvių nuolaužų keliose skirtingose pasaulio vietose. Dauguma radioaktyviųjų atliekų buvo likviduotos.

Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Lietuviai pastebi, kad šiemet labai anksti pasirodė pirmieji pavasario ženklai. Miškuose jau galima aptikti žibuoklių, o ir iš klevų jau gaunama sula. Apie ankstyvo pavasario ženklus, jų reikšmes ir senolių išmintį papasakojo etnologas Libertas Klimka. Etnologas patvirtino, kad šiemet pirmųjų pavasario ženklų sulaukėme anksčiau nei įprastai. Ankstyvas pavasaris gali atnešti žalos Pokalbio metu L. Klimka pažymėjo, kad pavasaris šiemet išties ankstyvas.