klimato kaita

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė besitikinti nuvykti į COP26 klimato konferenciją, nors prieš keletą mėnesių grasino boikotuoti šį renginį dėl nesąžiningo vakcinų skirstymo pasaulyje. „Girdėjau, kad visiems delegatams bus siūloma vakcina, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg. – Jei bus nustatyta, kad bus saugu, tikiuosi sudalyvauti.

Jei civilizacija žlunga dėl klimato kaitos ar mirtinos pandemijos, vieta, kuri turi didžiausią tikimybę išlikti nepažeista, yra Naujoji Zelandija. Tačiau, jei sužinoję šią informaciją, bandysite ten nusipirkti žemės lopinėlį, o ne pirmiausia bandysite padėti išvengti žlugimo, tam gali būti per vėlu. Daugelis civilizacijų yra žlugusios dėl karo, vidinio konflikto ar per didelio išteklių naudojimo.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Įvairiose pasaulio vietose siaučiant pražūtingiems gaisrams, potvyniams ir karščio bangoms, Jungtinių Tautų (JT) klimatologai savo ataskaitoje skelbia niūrias klimato kaitos prognozes. Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, kada dėl žmonijos sukeltos taršos ištirps Arkties ledas ir kokios stichinės nelaimės taps daug dažnesnės nei iki šiol. Dar viena pragariška diena antroje pagal dydį Graikijos Evijos saloje.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį buvo prisaikdintas aštuntuoju šalies prezidentu per ceremoniją parlamente, tiesiogiai transliuojamą valstybinės televizijos. „Pasišvęsiu tarnybai žmonėms, šalies garbei, tikėjimo ir moralės skleidimui, taip pat tiesos ir teisingumo palaikymui“, – per ceremoniją sakė E. Raisi.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Didžiausias klimato įstatymų rinkinys sulaukė Briuselio reakcijos. Kas yra „Fit for 55“ (liet. „Tinkamas 55“)? Užmiestyje įsikūrusios jogos studijos pavadinimas? Koketiška programėlė suaugusiems? Ne, tai tik Europos Sąjungos (ES) keistai pavadintas bandymas pakeisti viso žemyno ekonomiką, praneša „politico.

Lietuvoje dėl karščio vietomis jau lydosi asfaltas, Kanadoje temperatūra siekia 50 laipsnių, Kuveitas praneša apie net 70 laipsnių karštį. Ši vasara yra tik dar sykį praktiškai patvirtina globalaus atšilimo teoriją, o klimatologai perspėja – net jeigu per dieną pašalintume visus teršimo šaltinius, panašūs kataklizmai tęstųsi dar mažiausiai 30 metų. Birželį Lietuvoje buvo vienas po kito fiksuojami dienos karščio rekordai – dažnai ankstesnįjį pagerinant visu laipsniu ar daugiau.

Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą.

Du dalykai, dėl kurių mokslo bendruomenė sutaria, kalbėdami apie klimato kaitą, yra tai, kad ji yra tikra ir yra sukurta žmogaus. Dažniausiai cituojamas skaičius yra tas, kad 97,1 proc. mokslinių tyrimų patvirtina nuomonę, jog klimato kaitą sukelia žmonės. Nors tai yra vieningas sutarimas, klimato kaitos neigėjai vis tiek mano, kad galbūt teisūs yra tie likę 2,9 proc. „Šiandien globalinio atšilimo panikos kėlėjai yra plokščiažemininkų atitikmuo, – prieš keletą metų sakė Tedas Cruzas.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Tarptautinė energijos agentūra teigia, kad norint dar iki šio amžiaus vidurio neutralizuoti išmetamo anglies dioksido poveikį, jau nuo 2025 m. reiktų uždrausti visų iškastinio kuro boilerių pardavinėjimą. Tai vienas iš 400 agentūros pasiūlytų žingsnių, kurie padėtų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Gražuolis baltųjų rifų ryklys, plaukiojantis vandenyje, jūrų biologams užminė mįslę – kokia paslapinta odos liga puola šiuos gyvūnus? Dar balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vieno iš baltais pelekų antgaliais išsiskiriančių ryklių nuotrauka, kurioje matyti dėmės ir pakitimai ant gyvūnų galvos. „Susidūrę su nukentėjusiais rykliais, pastebėjome baltas dėmes, pakitimus ant galvos. Dauguma turėjo vieną dėmę, o keli dar daugiau.

Seniausiam pasaulyje piešinui urve Indonezijoje iškilo pavojus – dėl klimato pokyčių jis ėmė sparčiai nykti. Ekspertai tarsi lenktyniauja su laiku ieškodami būdų, kaip išsaugoti neįkainojamus priešistorinius kūrinius. „Paėmėme keletą pigmento mėginių ir išanalizavome juos laboratorijoje. Galiausiai priėjome prie išvados, kad dėl klimato pokyčių greičiau lupasi pati siena“, – sako Indonezijos archeologas Basran Burhan.

Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus kurti švaresnę, saugesnę aplinką: nešiukšlinti, tausoti gamtą, rūšiuoti atliekas, padėti tvarkyti apleistas vietas. Šios idėjos šiandien skambėjo Prezidentūros „Žalių idėjų festivalyje“, kuriame valdžios atstovai užsimena ir apie taršos mokesčius, tačiau žada, kad jie bus nedideli. Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra pasirengusios ir turi visas galimybes įgyvendinti ambicingus ekonomikos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo tikslus, po šeštadienį vykusio „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pasirašymo teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Seimui teikti Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Šis planas numato tikslus, kokius iki 2050 m. Lietuva turės įgyvendinti kovoje su klimato krize. Po šio Vyriausybės pritarimo, planas bus teikiamas Seimui patvirtinti. Parlamentui priėmus šį planą, Vyriausybė patvirtins galutines priemones ir jos įsigalios visos jame numatytos klimato kaitos mažinimo priemonės.

Pliaupiant lietui, su megafonu rankose, keturiolikmetė Izzy vadovauja tūkstančių moksleivių protestui Sidnėjuje. Paaugliai Australijos valdžios reikalauja imtis priemonių, kad būtų stabdomas klimato atšilimas. „Išėjome iš pamokų protestuoti prieš dujų, anglies ir naftos išteklių naudojimą Australijos energetikos pramonėje. Kalbame apie tai, kaip mūsų šalis galėtų pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Norime investuoti į savo ateitį, ne dujas.

Paskelbti tyrimai vėl įrodė, kad pasaulio valstybės turi rimtai žiūrėti į Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus. Modeliai parodė, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą nesumažės, o pasaulio temperatūros nepavyks išlaikyti žemiau sutarto rodiklio, dėl tirpstančių Antarktidos ledynų kylančio jūros lygio sustabdyti nebepavyks. Du modeliai šią problemą vertino iš dviejų skirtingų pusių. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, kuriam vadovavo dr.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė, jog šalis kovodama su klimato kaita „privalo padaryti daugiau“ ir sumažinti krūvį ateities kartoms. Kanclerė kalbėjo po istorinio teismo sprendimo, privertusio vyriausybę nustatyti ambicingesnius taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslus. „[Konstitucinis Teismas] pasakė mums, kad negali būti laisvių vien tik šiandienos kartoms, kad privalome galvoti apie ateities kartų laisves“, – sakė A. Merkel.

Klimato aktyvistė Greta Thunberg sakė, kad valdžios žmonės „gal ir pasidavė“ dėl 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo tikslo pasaulinį šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikais iki pramonės revoliucijos, bet jaunesnioji karta su tuo nesutiks. „Mes su tuo nesutiksime... Mes, jaunesnioji karta“, – antradienį virtualioje spaudos konferencijoje pasakė švedų paauglė.

Klimato aktyvistė Greta Thunberg planuoja nedalyvauti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26), kuri, kaip tikimasi, lapkričio mėnesį vyks Glazge, Škotijoje. BBC pranešė, kad G. Thunberg įsitikinimu, konferencija turi būti atidėta dėl Covid-19 pandemijos. Jungtinės Karalystės organizuojama COP26 bus pirmoji didelė klimato kaitos konferencija, kurioje G. Thunberg nedalyvaus, po to, kai 2018 m. surengė pirmąjį savo protestą prie Švedijos parlamento.

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas. Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo, kad jo šalis, pasaulio viena pagrindinių naftos ir dujų tiekėjų, aktyviai prisidės prie kovos su klimato kaita. „Turime atsakyti į klimato kaitos iššūkius“, – skaitydamas metinį pranešimą įstatymų leidėjams ir regionų gubernatoriams pabrėžė V. Putinas.

Ruošiantis pirmajam Nobelio premijos viršūnių susitikimui, Švedijos mokslų akademija paskelbė „Planetos padėties“ ataskaitą. Susitikimas buvo sušauktas, siekiant skatinti imtis veiksmų, sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susidūrė pasaulis. Balandžio 26–28 dienomis vyksiantį susitikimą rengia Nobelio fondas. Jį internetu galės stebėti visi norintieji. Šį renginį taip pat palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė mokslų akademija ir didžiosios Europos tyrimų institucijos.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms. Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.

Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį, kuris dreifuoja Pietų Atlanto vandenyne. A68a pavadintas ledkalnis atsiskyrė nuo Antarktidos ledynų 2017-aisiais. Darinys tuomet siekė beveik dešimtadalį Lietuvos arba 15 Vilniaus miestų ploto.  Ekspertų nuostabai dreifuodamas A68a nesubyrėjo į tūkstančius dalių ir tik šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu jo plotas siekia 4,2 tūkst. kv. km. Atsiskyrimo metu jo plotas sudarė beveik 6 tūkst.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje – pagrindinis klimato kaitos veiksnys – pernai pasiekė rekordinę koncentraciją, kuri šiemet toliau didėjo nepaisant pandemijos stabdymo priemonių, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Naujausias tyrimas rodo, kad iki 2050-ųjų daugiau nei milijardo žmonių gyvenamoji erdvė gali atsidurti pavojuje. Klimato kaita, konfliktai ir neramumai gali priversti daugelį žmonių palikti savo tėvynę, prognozuojama Ekonomikos ir taikos instituto ataskaitoje, pristatytoje Londone. Ypatingoje pavojaus zonoje, anot tyrimo, atsidurs Sahelio regionas Afrikoje (teritorija virš Sacharos dykumos, – red. past.

Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai. Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.

Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius. „Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį. G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Arktyje esančiame Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne šeštadienį buvo užfiksuota aukščiausia istorijoje oro temperatūra, pranešė šalies meteorologijos institutas. Mokslininkų duomenys rodo, jog pasaulinis atšilimas Arktyje vyksta dvigubai sparčiau nei likusioje planetos dalyje.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

„Amazon“ antradienį pažadėjo investuoti 2 mlrd. JAV dolerių į projektus, skirtus kovai su klimato kaita, stiprindama pastangas mažinti technologijų milžinės ir kitų paliekamą anglies pėdsaką. Klimato apsaugos fondas rems startuolių ir kitų bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, pastangas „pereiti prie ekonomikos be anglies dvideginio“, sakoma „Amazon“ pranešime.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Ryškėjant klimato kaitos padariniams, gamtą tausojantis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis – tai skatina verslus žengti tvarumo linkme. Modernių technologijų vystymas ir ekologiškų produktų gamyba ne tik gerina aplinkos kokybę, bet ir atveria duris į Vakarų rinkas.