Po šio Vyriausybės pritarimo, planas bus teikiamas Seimui patvirtinti. Parlamentui priėmus šį planą, Vyriausybė patvirtins galutines priemones ir jos įsigalios visos jame numatytos klimato kaitos mažinimo priemonės.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dėkojo kolegoms Vyriausybėje, kad per rekordiškai trumpą laiką – tris mėnesius – buvo atnaujinta Lietuvos ambicija kovoje su klimato kaita. Pasak ministro, po Paryžiaus klimato kaitos susitarimo daugelis valstybių įsipareigojo siekti ambicingų tikslų, tačiau daugumoje šalių tai nevirto realiais įstatymais.
„Mes su šitu dokumentu irgi vėluojame gerus metus“, – pripažino S. Gentvilas.
S. Gentvilas teigė, kad Vyriausybės priimtas nutarimo projektas dar bus diskutuojamas Seime, dėl jo virs diskusijos, tačiau priemonių planą Vyriausybė tvirtins jau savo nutarimu šių metų antroje pusėje arba kitų metų pavasarį.
Kaip teigia projekto autoriai, darbotvarkės tikslas – suformuoti ilgalaikę Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos viziją iki 2050 m. pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis, ir kt.).
Darbotvarkėje įtvirtinti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai visuose ūkio sektoriuose.
Šiuo planu Lietuva siekia įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išsaugoti ES lyderystę tarptautiniu lygiu kovos su klimato kaita srityje.
Įgyvendindama darbotvarkėje numatytas priemones, Lietuva sieks sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Iki 2030 m. planuojama sumažinti iki 55 proc., iki 2040 m. sumažinti 85 proc., o iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginus su 1990 m. lygiu.
Bene daugiausiai ŠESD dujų išmeta transporto sektorius. Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas priemones.
Plane numatyta, kad iki 2023 m. visos šalies savivaldybės miestuose turės nusistatyti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas. Taip pat planuojama, kad iki 2027 m. visas viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius.
Ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke. Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu dyzelinu ir benzinu varomų automobilių Lietuvoje yra daugiau kaip 1,3 mln.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos. Dar po penkerių metų tikimąsi pasiekti dar ambicingesnį tikslą – elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės iki 2035 m. turėtų sudaryti 100 proc. šalies automobilių parko.
Tai reiškia, kad ministerija sieks, kad per artimiausius penkiolika metų šalies miestuose neliktų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2040 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
Nors Vyriausybė pritarė Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei, ji dar nėra įsigaliojusi, kadangi už ją dar turės balsuoti Seimas.
