Už vidaus rinką atsakingas T. Bretonas su premjere aptarė ir Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo įgyvendinimo, ilgalaikių vakcinų tiekimo, vakcinavimo, ES vidaus rinkos klausimus. Vizito metu eurokomisaras susitiko su šalies biotechnologijų kompanijomis.
Aptarė sankcijas Baltarusijai
T. Bretonas pasakojo, kad susitiko su dalimi praėjusį savaitgalį Baltarusijoje priverstinai nutupdyto lėktuvo keleiviais.
„Noriu jus patikinti, kad mes esame Europoje ir tai, kas įvyko praėjusią savaitę, yra europinio lėktuvo pagrobimas“, – tikino eurokomisaras.
Pasak I. Šimonytės, toks susitikimas negali palikti abejingų. I. Šimonytės teigimu, su T. Bretonu aptartos ir naujos sankcijos Baltarusijai.
„Ta tema, be jokios abejonės, bus diskutuojama. Aš nenorėčiau išskirti vienos konkrečios veiklos rūšies, nes, nemanau, kad atskirai paimtos veiklos rūšys turėtų būti svarstomos.
Turėtų būti svarstomi kompleksiniai sprendimai, kurie turi poveikį režimo finansiniams ištekliams. Niekas negali būti išbraukta, bet niekas vienas neturėtų būti išrinktas. Turėtų būti labai nuosekli analizė visų veiklų ir tų veiklų sankcionavimo pasekmių įvertinimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, be ekonominių sankcijų, taip pat reikia svarstyti Europos Sąjungos kompanijų dalyvavimą Baltarusijos projektuose ar juos finansuojant.
„Jeigu jūs manęs klausiate, ar mes esame pasiryžę svarstyti viską, tai mes esame pasiryžę svarstyti viską, tačiau kontekste“, – teigė I. Šimonytė.
Eurokomisaras: Lietuva galėtų gaminti COVID-19 vakcinas
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad T. Bretoną į Lietuvą pakvietė atsižvelgdama ne tik į vakcinų gamybos plėtrą Europos Sąjungoje, bet ir platesniame kontekste.
„Norėdama pristatyti mūsų gyvybės mokslo pasiekimus tiek mokslo srityje, tiek pramonės srityje. Kaip žinia, turime žaidėjų, kurie per pastarąjį laikotarpį ženkliai išplėtė savo pajėgumus ir yra didelių globalių grandinių valdant COVID-19 situaciją sudėtinė dalis“, – spaudos konferencijos metu teigė ministrė pirmininkė.
T. Bretonas teigė su I. Šimonytę kalbėjęs apie bendradarbiavimo galimybes.
„Grįžtant prie vakcinų, noriu pasidalinti žinia, kad man paliko didžiulį įspūdį, kokia kokybiška yra Lietuvos farmacijos sistema. Šiandien susitikau su farmacijos pramonės atstovais, jų veikla yra įspūdinga“, – kalbėjo eurokomisaras.
T. Bretono teigimu, Lietuvos įmonės, kuriose jis lankėsi jam padarė didžiulį įspūdį dėl kokybės, aktyvaus vaidmens.
„Šiandien, kaip europiečiai, galime didžiuotis, kad tokios įmonės yra Lietuvoje, kad jos yra Europoje, kad jos yra gamybos grandinės dalis“, – džiaugėsi Europos Komisijos narys.
T. Bretonas teigė, kad siekiama didinti vakcinų gamybos autonomiškumą, o Lietuva bus šios grandinės dalis. Jis teigė, kad jam įspūdį padarė ir tai, kaip sparčiai vyksta vakcinavimo kampanija Lietuvoje.
„Mes teiksime visoms ES valstybėms šią vasarą pagalbą ir galimybę paskiepyti bet 70 proc. gyventojų. Galime didžiuotis, kad Europoje vystome 50 įmonių, kurios suteiks mūsų žemynui pirmajam per metus pagaminti tiek vakcinų, kiek reikia mūsų piliečiams, ir tie, kiek reikia daugeliui kitų valstybių“, – kalbėjo T. Bretonas.
„Mūsų draugams ir kaimynams nepritruks vakcinų“, – pridūrė T. Bretonas.
Jo tvirtinimu, jei nutiktų dar viena pandemija, Europa tam bus pasiruošusi.
Eurokomisaras teigė, kad apsilankęs Lietuvos gamyklose, pakalbėjęs su jų vadovais, jis įsitikino, kad Lietuvoje gaminami koronaviruso vakcinų komponentai yra itin aukštos kokybės.
„Jeigu manęs klausiate, ar jie turi gebėjimą žengti toliau ir gaminti vakciną, mano atsakymas, apsilankius gamykloje, yra taip. <...> Jie turi gebėjimus, jie turi technines žinias. Mes tai atidžiai stebime. Manau, kad tai būtų gera idėja, bet tai ne man spręsti“, – tvirtino T. Bretonas.
Kaip nurodo Vyriausybė, Lietuvos biotechnologijų, farmacijos kompanijos jau dabar tiekia komponentus vakcinų kūrėjams visame pasaulyje. Dalis jų planuoja plėstis, tad Lietuva gali pasiūlyti papildomus gamybos pajėgumų didinimo sprendimus.
Gegužės pradžioje galimybę vakcinas gaminti Lietuvoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų. Pasak V. Bumelio, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami vakcinų nuo koronaviruso gamyboje.
Šimonytė sako, kad abiem dozėmis paskiepyti 70 proc. visuomenės pavyks per vasarą
Abiem dozėmis paskiepyti nuo COVID-19 70 proc. visuomenės iki vasaros vidurio nepavyks, tačiau šį tikslą turėtų pavykti pasiekti per vasarą, sako premjerė.
„Tikrai aš matau logistinių ir tokių praktinių sunkumų turėti 70 proc. žmonių, paskiepytų pilnai vasaros viduryje, bet kad per vasarą tiek žmonių gali būti paskiepyta, tai tuo aš visiškai neabejoju“, – teigė I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad „nebuvo didelių skirtumų“ su prezidento G. Nausėdos iškeltu tikslu pasiekti visuotinį imunitetą iki vasaros vidurio, tačiau aplinkybės to padaryti neleis.
„Turbūt nebuvo kažkokių labai didelių skirtumų su tais ambicingais tikslais, kuriuos sau kėlė prezidentas, bet yra labai objektyvios aplinkybės, nuo kurių priklauso galimybės pasiekti vieną ar kitą rezultatą“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Ir tai yra vakcinų tiekimas. Mes jau šiandien galime pasakyti, kad vakcinų tiekimas ženkliai paspartėja, tuo pačiu atsivėrė galimybės iš esmės visiems registruotis skiepui“, – pridūrė ji.
Premjerė žada, kad artimiausiu metu Lietuvą pasieks dar didesni vakcinos nuo COVID-19 kiekiai nei anksčiau.
„Žinoma, visų per savaitę nepaskiepysime, bet dabar jau kiekvieną savaitę gaunami „Pfizer“ vakcinos kiekiai bus pusantro karto didesni negu balandį, kuris jau buvo didesnis nei šių metų pradžioje“, – sakė I. Šimonytė.
„Tikrai manau, kad Vyriausybės interesas yra pasiekti kaip įmanoma didesnį imunizacijos lygį. Dalis tos imunizacijos, deja, ateina per ligą, nes yra žmonių, kurie užsikrėtė, persirgo ir tokiu būdu įgijo imunitetą. Tokių žmonių dabar yra apie 7 proc., tačiau mes norime kuo greičiau papildyti tą likusią dalį, kad turėtume kuo daugiau paskiepytų žmonių“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad 70 proc. suaugusių šalies gyventojų turėtų būti paskiepyta iki vasaros vidurio.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 11 tūkst. 343 asmenys, abiem – 574 tūkst. 25.
Susitiko ir su Nausėda
„Ypatingai svarbu, kad radome labai puikių sutarimo taškų bendradarbiauti tose srityse, kur Lietuva yra stipri ir gali ženkliai prisidėti ne tik prie technologinių pokyčių Europos Sąjungoje, bet taip pat labai konkrečiai prisidėti prie vakcinų gamybos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.