vyriausybė

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. „2025 metų biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą.

Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai, bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Už šias Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 115 Seimo narių, susilaikiusių ar balsavusių prieš nebuvo.

Praėjusią savaitę darbą pradėjo naujasis Ministrų kabinetas. Ekspertų akimis, dabartinė Vyriausybė – chaotiška, kai kurie ministrai esą nejaukiai jausis posėdžiuose, kiti į savo darbą nežiūrės rimtai, o politinės patirties neturintys komunikuos taip, kaip išeina.

Ministrų kabinetas darbo vizitu atvyko į Ukrainą. Tai Eltai patvirtino premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas. Vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių susitikimas, o taip pat dvišaliai premjero susitikimai su Ukrainos vadovais.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo bus palengvintos sąlygas pradedantiems ūkininkams, perimantiems ūkius iš tėvų. Nuo šiol, teikiant finansinę paramą ūkiams, tėvai ir vaikai nebus laikomi susijusiais asmenimis. Už Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimus balsavo 78, prieš – 1, susilaikė – 13 parlamentarų. Įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 1 d. Priėmus pataisas nustatyta, kad susijusiais asmenimis bus laikomi tik sutuoktiniai.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) naujai Vyriausybei išsiuntė lūkesčių laiškus. Tarp juose išdėstytų prioritetų – saugumas, prognozuojama verslo aplinka ir socialinė partnerystė. „Verslas kaip ir kiti visuomenės dalyviai yra valstybė dalininkas, todėl turi savo lūkesčius – juos šiandien perdavėme Vyriausybės nariams asmeniniuose lūkesčių laiškuose“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Trečiadienį Ministrų kabinetas Seimui pateikė galutinę išvadą dėl parlamentarų siūlymų 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerija biudžeto projektui pritarė iš dalies – pagal parlamentarų siūlymus pritarta asignavimų Seimo kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai didinimui virš 700 tūkst. eurų. Kaip rašoma Vyriausybės nutarime, pritarta premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė ketina apsvarstyti parlamentarų siūlymus ir Seimui pateikti galutinę išvadą dėl 2025-2027 metų valstybės biudžeto projekto. Antradienį Seime įvyko antrasis 2025 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas. Galutinis sprendimas dėl projekto bus priimtas gruodžio 19 d. Šioje stadijoje balsavimas buvo dėl biudžeto projekto priėmimo datos – už tai, kad galutinis sprendimas būtų priimtas gruodžio 19 d., balsavo 96, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo.

Paskelbus faktus, kad dabartinis teisingumo ministras Rimantas Mockus prieš beveik 20 metų dalyvavo pikantiškame vakarėlyje, ekspertai tai vertina nevienareikšmiškai.

Pirmuoju Vyriausybės vicekancleriu paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas. Jis taip pat eina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario pareigas. J. Pankauskas turi tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnį, yra ėjęs teisingumo ir vidaus reikalų viceministrų pareigas, buvo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju turizmui, jaunimui, migracijai ir investicijoms bei nevyriausybinių organizacijų klausimais.

Nepaisant į koaliciją įtrauktos „Nemuno aušros“, kompensacijas už nusavintą žydų asmeninį turtą administruojančio Geros valios fondo pirmininkas Andrew Bakeris iš naujosios Vyriausybės tikisi politikos tęstinumo, akcentuoja tokios krypties svarbą tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. „Rekomenduočiau tęsti įgyvendinimą tų procesų, dėl kurių reikėjo ilgai diskutuoti, dėl kurių buvo susitarta ir kurie buvo įtvirtinti praeitos Vyriausybės.

Naujausių apklausų duomenimis, lapkritį nežymiai augo gyventojų pasitikėjimas šalies parlamentu ir Vyriausybe. Paskutinį rudens mėnesį Ministrų kabinetu teigė pasitikintys 38 proc. gyventojų – tai 7 procentiniais punktais daugiau nei pastarąjį kartą. Tuo metu pasitikėjimas šalies parlamentu išaugo 6 procentiniais punktais – šia institucija pasikliauja 30 proc. visuomenės.

Naujieji ministrai jau mina Vyriausybės slenkstį – renkasi į pirmą posėdį. Kai kuriems apsilankymas Vyriausybės rūmuose pirmas, tad ir koridoriai, pasak ministrų, dar klaidūs. Vis dėlto naujieji ministerijų vadovai vardija, kaip įvyko valdžios perdavimas. Vieni dovanų iš buvusių ministrų gavo portfelį, kiti – lentelę su užrašu netrukdyti. O po pirmo posėdžio finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad kitąmet Lietuva galės pasiskolinti beveik 6 milijardus eurų.

Lietuvos kardiologus vienijančios asociacijos Vyriausybės programoje teigia pasigendančios dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Todėl, norėdamos valdžios atstovus paraginti imtis skubių veiksmų, atviru laišku žada kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, lapkritį darbą pradėjusį Seimą bei naujuosius Ministrų kabineto narius.

Penktadienį Vyriausybei pritarus patikslintam 2025 m. valstybės biudžetui, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad atsiradus poreikiui biudžetas bus koreguojamas ir kitais metais. Jis pabrėžė, kad jau dabar kalbama su ministerijomis apie tai, iš kur būtų galima paimti lėšų tenkinant būtiniausius poreikius. „Metu eigoje finansavimo peržiūra įmanomas. Ir dabar kalbame su ministrais dėl vidinių rezervų ieškojimo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad patikslinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, išlaidos auga 40 mln. eurų. Anot jo, šie milijonai eurų atsirado patikslinant lėšų skaičiavimą, kurios numatytos skolai aptarnauti. „Tos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į mūsų fiskalinį balansą, papildomai išauga apie 40 mln. eurų. Tai nėra didelis dydis. Tie milijonai atsirado patikslinant skaičiavimą lėšų, kurios yra numatytos skolai aptarnauti.

Nuo penktadienio Vyriausybės kanclerio pareigas pradeda eiti Laimonas Rudys. Potvarkį dėl jo paskyrimo premjeras Gintautas Paluckas pasirašė ketvirtadienį. Nuo 2005-ųjų iki šiol L. Rudys buvo „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas, yra dirbęs teisininku, Mykolo Romerio universitete įgijęs teisės bakalauro bei magistro laipsnius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako prisiimantis bendrą atsakomybę už sėkmingą Vyriausybės veiklą. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad už jo partijos deleguotus ministrus atsakomybę turės prisiimti šalies vadovas, į šias pareigas neleidęs siūlyti partiečių. „Pirmiausia, atsakomybę prisiėmė tos partijos, kurios delegavo.

Lietuva turi naują Vyriausybę – premjero Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas pradeda darbą. Nors ir kilo trikdžių bei skandalų siūlant Prezidentui kandidatus į ministrus, naujasis premjeras sako, kad čia jokios problemos nemato. Jo vertinimu, Vyriausybės formavimas buvo sklandus. O Žemaitaitis aiškina, kad, nors trys ministrų pavardės atkeliavo iš jo partijos, už jų ateities klaidas bus atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuva turi naują Vyriausybę – premjero Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas pradeda darbą. Nors ir kilo trikdžių bei skandalų siūlant prezidentui kandidatus į ministrus, naujasis premjeras sako, kad čia jokios problemos nemato. Jo vertinimu, Vyriausybės formavimas buvo sklandus. O Žemaitaitis aiškina, kad, nors trys ministrų pavardės atkeliavo iš jo partijos, už jų ateities klaidas bus atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda.

Daugybė pažadų gyventojams, milžiniškos išlaidos, tačiau nė žodžiu neužsiminta apie tai, iš kur naujoji valdžia gaus pinigų – taip opozicija apibūdina Palucko vadovaujamos Vyriausybės programą. Socialdemokratai atšauna – pažadus gyventojams įgyvendins pakeldami mokesčius turtingiesiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ambicingu tikslu į valdžią besiveržę socialdemokratai kartu su lydere Vilija Blinkevičiūte savo pasiekė – tauta juos išrinko.

Seimas sudarė naujos sudėties Laisvės premijų komisiją. Į šią 11 narių turinčią komisiją savo atstovus delegavo Seimo frakcijos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.

Vadovavimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM) perėmus Dovilei Šakalienei, ketvirtadienį įvyko simbolinė ministrų pasikeitimo ceremonija. Aikštėje prie KAM vykusioje ceremonijoje buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas ministerijos vėliavą ir skeptrą perdavė naujajai jos vadovei D. Šakalienei. Ceremonijos metu ministrai taip pat pasveikino karius ir kitus krašto apsaugos sistemos bendruomenės narius.

Europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė tylą – socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino sveikinimu naujajai Vyriausybei. Ketvirtadienį darbą pradėjus premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, ministro pirmininko posto atsisakiusi V. Blinkevičiūtė pasveikino naująjį premjerą ir Ministrų kabinetą. „Sveikinu Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką ir devynioliktąją Vyriausybę pradėjus darbą. Linkiu kuo geriausios kloties Gintautui ir visam ministrų kabinetui.

Seime ketvirtadienį prisiekė centro kairės Ministrų kabineto nariai – premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas ir 14 ministrų. Priesaikas davė aplinkos ministru paskirtas Povilas Poderskis, energetikos – Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų – Lukas Savickas, finansų – Rimantas Šadžius, krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė, kultūros – Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, susiekimo – Eugenijus Sabutis, sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, švietimo, mok...

Prezidentas Gitanas Nausėda, patvirtinęs būsimąją Vyriausybę be dviejų ministrų, ją vis tiek apipylė pagyromis – sako, kad naujoji Vyriausybė atrodo pajėgesnė nei buvusi. Išgirdusi tai, Šimonytė Nausėdą pavadino ketvirtuoju koalicijos nariu. Kiti konservatoriai sako, kad reikia sulaukti pirmųjų darbų, o Vyriausybės programa rodo, kad darbai bus panašūs, kaip ir dešiniųjų.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti dar ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Bet galiausiai jų darbas baigtas su plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Seimas patvirtino 19-osios Vyriausybės programą, kurią praėjusią savaitę parlamentui pateikė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Ketvirtadienį taip pat įvyko Vyriausybės narių prisaikdinimas, po kurio naujasis Ministrų kabinetas oficialiai pradėjo darbą. Už Vyriausybės programą balsavo 85, prieš – 14, susilaikė 28 Seimo nariai.

Paskutinę dieną Vyriausybėje skaičiuojanti laikinoji premjerė Ingrida Šimonytė neslepia jaučianti, jog tais atvejais, kai koaliciją formuoja bei daugiau atsakomybės už valdžią neša moterys, joms yra keliami aukštesni standartai nei vyrams.

Kadenciją baigianti premjerė sako, kad per ketverių metų kadenciją pavyko išlaikyti supratimą, jog Vyriausybė dirba viešam interesui. „Man atrodo, labiausiai pavyko išlaikyti per visą šitą kadenciją supratimą, kad mes čia esame pašaukti dirbti viešam interesui, ne privačiam interesui“, – trečiadienį paskutinio Vyriausybės posėdžio metu sakė kadenciją baigianti premjerė. „Tikrai buvo intensyvūs ir turiningi ketveri metai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui apriboti teisę laikyti ar nešiotis ginklus žmonėms, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. „Projektu siūloma, kad jeigu įvyksta smurtas artimoje aplinkoje ir yra taikoma priemonė smurto orderis, kad asmuo netektų galimybės turėti leidimą ginklui“, – anksčiau BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pagrindinius finansinės veiklos rodiklius 2025–2027 metų laikotarpiui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė 31 iš 33 šiuo metu veikiančių VVĮ siektinus pelningumo, dividendų ir pelno įmokų rodiklius, atsižvelgdama į Valdymo koordinavimo centro parengtus individualius vertinimus.

„Nemuno aušros“ kandidatas į aplinkos ministrus – prieš 23-ejus metus teisėsaugos akiratyje dėl jaunos moters mirties atsidūręs Tomas Kovėra. 2001-ųjų spalį jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kai tuometinė širdies draugė bendrabučio kambaryje nusišovė, prieš tai patyrusi sužalojimus konflikto metu. Nors teismas versiją dėl nužudymo atmetė, T. Kovėrai buvo pateikti kaltinimai dėl lengvo kūno sužalojimo ir netinkamo šaunamojo ginklo laikymo.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas užsimanė padidinti išmoką gimus vaikui – kone dvigubai, nuo dabar esančių 600 iki 1100 eurų „į rankas“. Tačiau toks įstatymo projektas sulaukė opozicijos kritikos, mat tai kainuos valstybei kone 12 milijonų eurų kasmet ir neskatins gimstamumo. Lietuvos demografinius procesus nagrinėjantys sociologai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau siūlo skirti daug didesnes lėšas gimstamumui didinti. Tačiau dalis tėvų atkerta, kad gimdo vaikus ne dėl pinigų.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Patvirtino nepilną vyriausybę su dvylika likusių kandidatų. Žemaitaitis stebisi tokiu sprendimu, o Nausėda sako, kad atmestieji nesugebėjo atsakyti į svarbų klausimą.

Būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės programa per mažai ambicinga, neturinti konkretumo ir per abstrakti, mano Seimo opozicijos atstovai. Anot jų, būsimas Ministrų kabinetas „žarsto pažadus“, tačiau nenumato finansavimo šaltinių. „Pati programa nėra ambicinga, visi tikslai galėtų tikti bet kuriuo laikotarpiu praeityje ar ateityje (...) Tie tikslai yra geri, bet jei nėra keliamas tikslas laike, tai suprantame, kad sunku ir pamatuoti ar pavyko ar nepavyko.

Paskirtasis premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateiks 19-osios Vyriausybės programą. Joje numatomi progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams, spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda paaiškino, kodėl atmetė du „Nemuno aušros“ siūlytus kandidatus į ministrus. Šalies vadovas jiems uždavė svarbų klausimą, į kurį jie nesugebėjo atsakyti. „Vienas iš svarbiausių klausimų buvo – kokie kandidato prioritetai, atsižvelgiant į tai, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai. Šiems dviem kandidatams į šį klausimą nepavyko atsakyti.

Ekspertai įvertino prezidento Gitano Nausėdos patvirtintą nepilnos sudėties Vyriausybę. Politologams į akis krenta ne tik išspirti du „Nemuno aušros“ kandidatai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus vertinimu, prezidento patvirtinta Vyriausybė yra „vidutiniškų gebėjimų“, o jos narių kompetencijų lygį nulėmė tai, kiek kandidatai įvairiais klausimais sutiko su prezidento nuomone.

Naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą. „Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti.

Būsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventojų, todėl į pensijų fondą nebūtų surenkama pakankamai lėšų.

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako gerbiantis prezidento Gitano Nausėdos sprendimą patvirtinti nepilną Vyriausybės kabinetą. Politikas nemano, kad tai susiję su asmeniais šalies vadovo nusistatymais prieš jo vadovaujamą partiją. Anot jo, dekrete nepristatytos dviejų „aušriečių“ pavardės bus pakeistos iki tol viceministrais planuotais politikais. „Natūralu, kai susitiko premjeras su prezidentu ir buvo išsakyti klausimai, ar visose srityse ministrai yra stiprūs.

Žmonių socialinė gerovė, investicijos į saugumą ir viešųjų paslaugų stiprinimas yra pagrindiniai artimiausių ketverių metų prioritetai, sako 19-osios Vyriausybės programą pateikę valdantieji. Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“ trečiadienį registruotame dokumente numatyti svarbiausi darbai bei įsipareigojimai prasidėjusiai kadencijai.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas patvirtino – prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė tvirtinti tik 12 kandidatų į naująjį Ministrų kabinetą. Socialdemokratas nurodė, jog šalies vadovui nebuvo pristatytos į aplinkos ministrus teikto Sigito Podėno ir vadovauti Teisingumo ministerijai siūlyto Virginijaus Kulikausko pavardės.

Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA). „Spartinsime senatvės pensijų didinimą.

Nors įsipareigojimai, susiję su žmogaus teisių politika, naujosios Vyriausybės programoje atsidūrė tik antrojoje dokumento dalyje, socialdemokrato Gintauto Palucko kabinetas žada kovoti su antisemitizmu, spręsti lyčių lygybės, smurto prieš moteris problemas. Tiesa, konkretūs sprendiniai kaip Stambulo konvencija ar partnerystė dokumente nėra minimi. „Žmogaus teisių gynimas ir jų įgyvendinimas taps efektyvesnis.

Paskirtojo premjero Gintauto Palucko Ministrų kabinetas planuoja skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks įsipareigojimas numatytas trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.