vyriausybė

Vyriausybės rūmuose Vilniuje penktadienį bus iškilmingai paminėtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis. Renginyje dalyvaus buvę euroderybininkai Antanas Valionis ir Petras Auštrevičius, taip pat anuometiniai politikai, diplomatai, valstybės tarnautojai, ekspertai ir kiti prie šio žingsnio reikšmingai prisidėję asmenys. Minėjimo metu bus aptarta Lietuvos narystės ES reikšmė ir perspektyvos, taip pat įvyks šiai datai skirto muzikos kūrinio premjera.

Prokuratūros ir Informacijos ir saugumo tarnybos darbuotojai trečiadienį atliko kratą Moldovos užsienio reikalų ministerijoje, susijusią su tiriama baudžiamąja byla. Tai pranešė Moldovos leidinys „Jurnal“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Prokuratūros atstovai teigia, kad niekas nebuvo sulaikytas, o detalės bus paskelbtos vėliau, kai leis tyrimas. „Ministerija bendradarbiauja su tyrėjais“, – pareiškė Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai`us Popșoi`us.

Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąlygomis, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. eurų.

Vyriausybė pritaria, kad elektros gamybos įmokos turi būti nustatytos visiems savarankiškai ją gaminantiems vartotojams. Tačiau, anot ministrų kabineto, leidimą gaminti elektros energiją iki 2023 metų liepos 1 dienos gavę vartotojai turėtų pradėti mokėti po 10 metų. Šios Vyriausybės išvados Seimas prašė dėl „demokratų“ frakcijos atstovų Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zigmanto Balčyčio teikiamų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų.

Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamentas. „Šiandien 9 val. 50 min. įvyko Informacinės visuomenės plėtros komiteto Valstybės IT paslaugų departamento platformos tinklo įrangos veikimo sutrikimas dėl gedimo, kuris buvo pašalintas 10 val. 10 min.

Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. Tokiam Užsienio reikalų ministerijos teikimui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. V. Sarapiną iš pareigų atšaukti ketinama nuo birželio 17 dienos. Diplomatas į šias pareigas buvo paskirtas 2020 metais. BNS žiniomis, jį svarstoma skirti ambasadoriumi Lenkijoje. Nuo 1994-ųjų.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.  Pritarus gairėms, ministerija iki spalio 9 dienos turės parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Seimui siūlyti Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvos rinką siekiama apsaugoti nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų augalų apsaugos produktų. Tokią iniciatyvą Ministrų kabinetui parengė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl Mindaugo Kairio skyrimo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. Vyriausybei pritarus, šiuo metu tarnybos direktoriaus pavaduotoju dirbantis M. Kairys veiklą naujose pareigose pradėtų gegužės 10 d. Kartu jam būtų suteiktas ir vidaus tarnybos generolo laipsnis. Naujasis įstaigos vadovas penkerių metų kadencijai skiriamas ne konkurso būdu. Nuo 2019 metų Kalėjimų tarnybos vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu.

Vyriausybė planuoja skirti per 445 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio gaisro padarinių šalinimui bei žalos atlyginimui. Tai numatyta antradienį Finansų ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Dokumente teigiama, jog šiek kiek daugiau nei 445 tūkst. eurų siekianti suma bus skiriama iš valstybės rezervo lėšų.

Penktadienį prie Vyriausybės maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą dėl šiuo metu esančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Nuo naujųjų metų grąžinus 21 proc. PVM sektoriui, protestuotojai reikalauja vėl pereiti prie 9 proc. tarifo. Į protestą atvyko kelios dešimtys dalyvių, jie būriavosi prie Vyriausybės. Susirinkusieji turėjo plakatus su užrašais „1 cento pietūs mokyklose – tai metų afera“, „Naikinkit PVM vaikų maitinimui.

Penktadienį šalia Vyriausybės pastato Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės, protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tris kartus kvietėsi politinių partijų lyderius, profsąjungų, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad šie išreikštų nuomonę, kaip surasti papildomus apytiksliai 400 mln. eurų kasmet šalies gynybai, kad mūsų skiriama dalis nuo bendrojo vidaus produkto siektų apie 3 procentus.

Seime aistrų netrūksta – ketvirtadienį Seimo nariui Aurelijui Verygai užklausus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio apie jo užsienyje deklaruotą didelės vertės nekilnojamąjį turtą ir išparduodamą šeimos ugdymo įstaigų tinklą Lietuvoje, ministras atkirto, kad A. Veryga platina prorusiškų puslapių informaciją. „Ministre, daug kalbate apie karo grėsmes ir tuo pačiu metu jūsų šeima uždeklaruoja užsienyje įsigytą didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Vyriausybėje susitiko su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu. Susitikime ministrė pirmininkė užtikrino, kad Lietuva palaiko Armėnijos pastangas normalizuoti santykius su kaimynėmis, siekiant užtikrinti taiką Armėnijoje bei visame regione. „Su tvarios taikos viltimi stebime saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione ir teigiamai vertiname Armėnijos pastangas ją pasiekti.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti šešis ambasadorius, taip pat pritarė Nerijaus Aleksiejūno skyrimui ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). „2010–2014 metai mano buvimas Briuselyje buvo tiesiogiai susijęs su mūsų pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. Taip susiklostė, kad buvau tas žmogus, kuris iš arčiausiai mačiau, ką reiškia nuolatinio atstovo darbas, nes buvau turbūt dešinioji ranka nuolatinio atstovo.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuris leidžia pradėti elektroninių ryšių infrastruktūros vystymą Lietuvoje, prioritetą teikiant 5G ryšiui. Susisiekimo ministerija organizuos paslaugos teikėjo atranką specialiesiems planams parengti. Iki šiol nebuvo teisinio pagrindo pradėti rengti elektroninių ryšių infrastruktūros, prioritetą teikiant 5G ryšiui, vystymą visoje Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį turėtų galutinai įtvirtinti, kad plėtojant ryšių infrastruktūrą prioritetas būtų teikiamas itin sparčiam 5G ryšiui. Susiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, pagal kurį bus galima pradėti rengti specialiuosius plėtros planus orientuojantis būtent į 5G plėtrą. Ministrų kabinetas dar 2023 metų birželį valstybei svarbiu pripažino projektą, pagal kurį 2030 metų visoje Lietuvoje turėtų veikti itin spartus mobilusis 5G ryšys, bei tam skyrė 5 mln. eurų.

Kovo mėnesį labiausiai, 4 ir 3 procentiniais punktais, smuko visuomenės pasitikėjimas policija ir Vyriausybe. Tuo metu antrą mėnesį iš eilės augo visuomenės pasitikėjimas bažnyčia. Šių metų kovo 15–25 dienomis. ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Darbą ambasadoje Paryžiuje baigiantį diplomatą Nerijų Aleksiejūną Vyriausybė svarstys skirti Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje – jis pakeis dabartinį atstovybės vadovą, buvusį užsienio reikalų viceministrą Arnoldą Pranckevičių. N. Aleksiejūno skyrimo ambasadoriumi prie ES klausimas įtrauktas į kitos savaitės Ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę.

Su triukšmu ir skambiais pareiškimais vakar ministerijos durimis trenkęs švietimo ministras Gintautas Jakštas, nors ir buvo suplanavęs, šiandien nė nepasirodė Vyriausybės posėdyje. Jo kaltinimų dėl primetamų nelogiškų sprendimų sulaukusi Šimonytė ir feisbuke, ir viešai toliau teisinasi, kad jokio diktato ministrams neprimetinėja.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projektui. Jis numato, kad Lietuva kasmet Ukrainai teiktų saugumo ir gynybos paramą, siekiančią 0,25 metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot Vyriausybės, Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

Vyriausybė siūlys Seimui statybų užsakovus bausti už darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų pažeidimus statybvietėse. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės ir apsaugos ministerijos (SADM) parengtoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurioms už netinkamą darbo saugą statytojams siūloma įteisinti baudas nuo 240 iki 3 tūkst. eurų. Už šiuos pažeidimus dabar atsako tik fiziniai asmenys, o statytojų atsakomybė nėra numatyta.

Vyriausybė pritarė Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjus bei Rimvydo Norkaus kandidatūrai į šio teismo generalinius advokatus. Trečiadienį patvirtintu nutarimo projektu Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesta pranešti atitinkamoms ES institucijoms apie šiuos Lietuvos siūlomus pretendentu į ESTT.

Vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 m. spalio 1 d. Kultūros ministerijos inicijuotais įstatymų pakeitimais siūloma pratęsti draudimą neribotam laikui ir numatyti, jog šie ribojimai galios tol, kol Rusija ir Baltarusija Nacionalinėje saugumo strategijoje bus laikomos kaip pavojų ir grėsmę Lietuvai keliančios šalys.

Siekiant stiprinti kariuomenės kibernetinės gynybos pajėgumus, Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui steigti Kibernetinės gynybos valdybą.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar beveik 0,7 mln. eurų (beveik 6 proc.) padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo kapitalą padidinti pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguoti kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) ir kitų įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo Teisingumo ministerija (TM) tęsia baudžiamosios politikos pertvarką. Šiais pakeitimais, kurie keliaus į Seimą, siūloma subalansuoti bausmių sistemą, taip pat griežtinti atsakomybę už pavojingiausius nusikaltimus.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam projektui „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“, kuriuo numatoma perkelti į elektroninę erdvę paskirtų baudų, priteistų sumų administravimą bei suvienodinti visų Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) administruojamų prievolių išieškojimo procesą.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Seimui siūlyti į nacionalinę teisę perkelti Europos institucijų direktyvos dėl atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojimo skatinimo nuostatas. Jose pabrėžiama netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika, keliama dėl žaliavų naudojimo biodegalų gamybai. Tokią iniciatyvą Ministrų kabinetui parengė Energetikos ministerija.

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui teikti ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją, dar kitaip vadinamą Makolino, dėl manipuliavimo sporto varžybomis. „Bus sukurtas centrinis mechanizmas, kuris koordinuos gaunamą informaciją apie pažeidimus, operatyviai spręs kylančius klausimus, nes šiuo metu Lietuvoje atsakingos institucijos veikia tik savo kompetencijų ribose.

Pernai gruodį įstatymu įteisinus komercinių saulės parkų plėtrą su kai kuriais ribojimais jų galiai viršijus 2 gigavatus (GW), Energetikos ministerija siūlo naikinti tai numačiusį anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą. Dėl jo pripažinimo netekusiu galios ministrų kabinetas spręs trečiadienį.  Pasak Energetikos ministerijos, komercinių saulės parkų plėtrai taikyto galios ribojimo iki 2 GW klausimą išsprendė Seime priimtos pataisos.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,522 proc. Per biržą pranešta, kad 35 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 9 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 103,315 mln. eurų.

Likus vos pusmečiui iki rinkimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė atsistatydinantis. Kadenciją jis baigė atskleisdamas, kad viešieji pirkimai gynybos srityje gali būti neskaidrūs. O dabar politikas teigia, kad savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigose nemato.

Trečiadienio vakarą dėl gedimo buvo sutrikusi dalies valstybės institucijų interneto svetainių veikla. Kelias valandas buvo nepasiekiami Vyriausybės, Prezidentūros, dalies ministerijų ir kai kurių valstybės įstaigų puslapiai. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, sutriko duomenų centro, kur patalpinta prezidento svetainė, veikla, specialistai aiškinasi gedimo priežastis.

Likus vos pusmečiui iki rinkimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė atsistatydinantis. Kadenciją jis baigė atskleisdamas, kad viešieji pirkimai gynybos srityje gali būti neskaidrūs. O dabar politikas teigia, kad savęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigose nemato. Apie tai, kokie politiko ateities planai ir kodėl neįtiko valdantiesiems, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – interviu su Arvydu Anušausku.

Vyriausybė ketina skirti 320 tūkst. eurų advokatų paslaugoms arbitražiniame ginče su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Vyriausybei jame atstovauja advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“.  Dėl to trečiadienį Vyriausybė spręs posėdyje. Kaip rašoma Finansų ministerijos parengtame nutarime, lėšos būtų skiriamos pagal pernai lapkritį pasirašytą sutartį už trijų mėnesių paslaugas.

Šiais metais pirmą kartą įvykę vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai sukėlė dideles audras, o pasirodžius užduotims – raginimus šiuos patikrinimus stabdyti. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, visi vienuoliktokai, kurių netenkina tarpinių patikrinimų rezultatai, galės perlaikyti kitais metais.

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė komisija penktadienį aptars pasirengimą 2025-ųjų vasarį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimus, kuriuose nustatomas siekis, kad Lietuvos energetikos sistema būtų parengta jungtis su Europos tinklais iki 2024 m. pabaigos.

Vyriausybė siūlys prezidentui skirti Dainių Petrą Kamaitį Lietuvos ambasadoriumi Alžyrui. Ambasadoriaus pareigas Belgijoje ir Liuksemburge einantį D. P. Kamaitį Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai siūloma paskirti nuo šių metų kovo 27 dienos. Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Vyriausybė trečiadienį trims Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Vyriausybės nutarimu, nuo balandžio 1-osios pensijos skiriamos fotomenininkei Violetai Bubelytei, poetei Violetai Palčinskaitei ir kompozitoriui Mindaugui Urbaičiui. Nacionalinės premijos laureatai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, ji šiuo metu siekia 289,4 euro.

Trečiadienį Ministrų kabinetas susipažino su artėjančiam dešimtmečiui planuojama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategija. Vyriausybei pateiktame dokumento projekte brėžiama LŠS strategija artėjantiems dešimčiai metų, formuojant aiškią veiklos viziją ir misiją, pagrindines darbo kryptis. Organizacijos vizija – patriotiška, savarankiška, sukarinta organizacija, vienijanti ne mažiau kaip 50 tūkst. piliečių.

Siekiant sumažinti aplinkosaugos pažeidimų skaičių Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui padidinti baudas. Pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos, jiems dar turės pritarti Seimas. Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus.  Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.

Lietuvos ambasadoriumi Alžyrui Vyriausybė trečiadienį svarstys skirti Dainių Petrą Kamaitį. Ambasadoriaus pareigas Belgijoje ir Liuksemburge einantį D. P. Kamaitį Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai siūloma paskirti nuo šių metų kovo 27 dienos. Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Siekiant sumažinti aplinkosaugos pažeidimų skaičių Aplinkos ministerija siūlo padidinti baudas. Dėl to trečiadienį posėdyje spręs Vyriausybė. Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus.  Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.

Vyriausybė trečiadienį svarstys papildytą projektų, būtinų sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, taip pat spręs dėl vieno jų – Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Be to, ministrų kabinetas trečiadienį svarstys 2019 metais Vyriausybės patvirtinto ir 2021-ųjų gruodį pakoreguoto sinchronizavimo veiksmų bei priemonių plano pakeitimus.