vyriausybė

Dėl klimato kaitos dažnėjant sausroms ir stiprioms liūtims, Žemės ūkio ministerija skatins pasėlių draudimo plėtrą, o įmones – aktyviau drausti augalus nuo tokių reiškinių, ūkininkams siūlant priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamojo ploto apimtis.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimti vidutiniškai 7,2 teisės aktai per posėdį. Tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 63,61 proc. Tai nurodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apžvelgęs 2020–2024 m. kadencijos Seimo veiklą teisėkūros srityje.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,323 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 7 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 200,7 mln. eurų.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su vyriausiuoju prezidento patarėju Frederiku Jansonu – apie „valstybininkus“ ir prezidento nesutarimus su konservatorių lyderiais.

Prezidentūra teigia, kad nuo šių metų smarkiai padidinusi suskystintų naftos dujų (SND) akcizą Vyriausybė klydo vartotojų atžvilgiu, todėl ragina šį sprendimą nedelsiant peržiūrėti. Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

Neseniai valdžią praradusi Lenkijos dešiniųjų opozicija paragino savo šalininkus ketvirtadienį protestuoti prieš naujosios centristų vyriausybės veiksmus siekiant perimti visuomeninių transliuotojų ir naujienų agentūros kontrolę.

Įsiplieskus dar vienam konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos nesutarimui dėl ambasadorių skyrimo, buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad prezidentas per šį konfliktą rodo nepagarbą žmonėms ir dirbtinai sureikšmina save. Pasak Kubiliaus, prezidentas per kadenciją esą nieko nenuveikė, tad bando girtis Vyriausybės darbais.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iniciatyvai ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto pakeitimus, kuriais siekiama veiksmingiau kovoti su grėsmę taikai ir saugumui keliančiais nusikaltimais. Vienu pakeitimų būtų papildytas draudžiamų naudoti ginklų sąrašas, karo nusikaltimams priskiriant ginklų, kuriuose naudojami mikrobiniai ar kiti biologiniai agentai arba toksinai, naudojimas.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Lietuvos savivaldybėms perduoti patikėjimo teise valdyti jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus. Sprendimo reikėjo įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą.

Trečiadienį Vyriausybė palaikė parlamentaro Jono Varkalio siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Tačiau Seimui siūloma toliau projekto nesvarstyti, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepriėmė nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. planą. Jo įgyvendinimui ir pačiam pirmininkavimui 2024-2027 m. laikotarpyje numatyta skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Rengiant pastarąjį planą remtasi ankstesne Lietuvos patirtimi pirmininkaujant ES Tarybai 2013 m. bei kitų valstybių praktikomis.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) planą, pasiruošimas ir pats pirmininkavimas turėtų atsieiti apie 100 mln. eurų. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmą pusmetį, nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos, o bendrą pirmininkavimo programą ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo paskirstyti šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje. Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln.

Trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, pianistei Mūzai Rubackytei-Golay. Valstybinę pensiją laureatei gaus jau nuo šių metų vasario 1 d. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija siekia keturių valstybinių pensijų bazių dydį – 289,4 eurus.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų didinimai. Taip pat tvarkos apraše įtvirtintas didesnių lėšų skyrimas vadovėlių ir skaitmeninių priemonių įsigijimui. „Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino aiškesnes taisykles būsimuose vėjo parkų Baltijos jūroje konkursuose dalyvausiantiems investicijų fondams, taip pat detalizuotas vertinimas, ar jie atitinka finansinius reikalavimus.  Pasak Energetikos ministerijos, 2022 metų spalį Vyriausybės patvirtinti reikalavimai būsimiems vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojams keičiami atsižvelgiant į gruodį Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujo regioninio parko Telšių ir Plungės rajonuose įsteigimui. Aplinkos ministerijos teigimu, įsteigti Germanto regioninį parką pasiūlė vietos gyventojų atstovai, o Telšių rajono savivaldybės taryba šiai iniciatyvai pritarė dar 2022 metų spalį. Naujos saugomos teritorijos pagrindu taps Germanto kraštovaizdžio draustinis – vienas patraukliausių objektų Žemaitijoje.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Ūkininkai, nepatenkinti Vyriausybės politika, po švenčių grasina Vilnių sudrebinti naujais protestais. Ketina suvažiuoti stambiąja technika ir prie Vyriausybės deginti laužus. Ūkininkai žada protestuoti, kol atsistatydins žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau ministras trauktis ir toliau nesirengia. O premjerė Šimonytė ūkininkų priekaištuose sako negirdinti nieko naujo. Šimtai įtūžusių Vokietijos ūkininkų traktoriais visai neseniai blokavo gatves Berlyno centre.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“, laimėjusiai pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo aukcioną ir jau pervedus 20 mln. eurų vystymo mokestį, šios lėšos bus panaudotos valstybės vardu pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Tokiam Finansų ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Anot ministerijos, „Ignitis renewables“ 20 mln.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų parlamentarių siūlymui leisti vienam iš buvusių vaiko tėvų globėjų išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti išmoką. Tai reiškia, kad buvę globėjai, kaip ir tikri seneliai, galėtų pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. Vyriausybė pritaria siekiui išplėsti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir mokama  išmoka, ratą, tačiau projektus siūlo tobulinti. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui.

Vyriausybėje penktadienį vyks legioneliozės prevencijai skirtas renginys, kuriame bus pristatytas interaktyvus interneto puslapis, kuriame Lietuvos gyventojai galės rasti visą aktualią informaciją apie legioneliozę. Kaip pranešė Vyriausybė, renginyje bus kalbama apie poreikį šviesti visos Lietuvos gyventojus ir didinti sąmoningumą legioneliozės prevencijos tema, pasidalinta naujausiais duomenimis apie legionelių keliamas sveikatos problemas.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bendrovei būtų skirta 3 mln. eurų. Lėšos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų bus skirtos įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų tam numatoma skirti 2024 metais, pranešė ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kad būtų buriama komisija, kuri koordinuos Lietuvos pasirengimą šalyje priimti Vokietijos karių brigadą. Komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros. Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Vyriausybė trečiadienį skyrė beveik 750 tūkst. eurų paramos penkių rajonų gyventojams, kurių namų stogus sugriovė ar sugadino rugpjūčio pradžioje siautusi audra ir kruša.  Finansų ministerija teigia, kad Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės prašė tam skirti 6,77 mln. eurų.

Lenkijos įstatymų leidėjai pirmadienį nubalsavo prieš Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) pasiūlytą konservatyvią vyriausybę, o tai, kaip buvo tikėtasi, atveria kelią konkuruojančiam centristų aljansui suformuoti kitą ministrų kabinetą. Po balsavimo dėl pasitikėjimo žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja proeuropietiška frakcija, išrinks kitą kandidatą į ministrus pirmininkus, kuriuo greičiausiai taps aljanso lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti įstatymo dėl teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo pakeitimai per dvejus metus leistų sutaupyti apie 6,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.  „Įgyvendinus įstatymo pataisas rezultatų naudą pajaustų tiek valstybė, tiek verslas ir piliečiai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar siūlyti į ambasadorius Švedijoje skirti buvusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jei tam pritars Ministrų kabinetas, o vėliau ir šalies vadovas, L. Linkevičius šias pareigas pradėtų eiti nuo kitų metų sausio 15 dienos.

Seimas balsavo už kitų metų biudžetą, kuris, kaip teigia liberalas Eugenijus Gentvilas, yra „socialiai teisingas”. Socialinis teisingumas paprastai labiau rūpi ne liberalams ir konservatoriams, o socialdemokratams.  Ar tikrai parlamentarai priėmė socialiai teisingą, gal net socialdemokratinį, biudžetą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo narė Rasa Budbergytė. Esate kritikavusi šį biudžetą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį įvertins naujausius ir paskutinius Seimo narių pasiūlymus 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų įvairiems reikalams.  Seime jų įregistruota pusšimtis – kelis pateikė valdantieji, bet daugiausia pinigų ieško opozicijos atstovai.

Berlyno teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vokietijos vyriausybė nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių savo pačios tikslams dėl klimato pasiekti susisiekimo ir statybų sektoriuose. Diena prieš tai, kai kancleris Olafas Scholzas turi išvykti į Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 Dubajuje, teisėjai nutartyje nurodė, kad Berlynas privalo priimti skubią programą taršai mažinti.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos pasiūlytai Lietuvos kandidatūrai į Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) generalinio sekretoriaus pareigas. Juo 2025 metų kadencijai siūloma skirti OTIF Teisės departamento vadovą Aleksandrą Kuzmenką.

Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. Tai siūlančiai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko parengtai išvadai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Ekonomikos komitetas.  „Mes pasirinkome vidurio kelią – judėti link savivaldos, kur leisti patiems rūmams nusistatyti kriterijus ir vertinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog paskutiniais veiklos metais Vyriausybė ypač didelį dėmesį skirs pastarųjų krizių iššūkiams, pirmiausia – šalies saugumo stiprinimui, rašo „Verslo žinių“ portalas.   „Gyvename tokiais laikais, kai krizės dedasi viena ant kitos. Tad turime tokius polikrizinius laikus.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, prašydama svarstyti naujo pajamų šaltinio, gynybos obligacijų, sukūrimą.

Trys iš dešimties gyventojų mano, kad geriausiai dabartinėje Vyriausybėje dirba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (29,5 proc.), rodo LRT/Baltijos tyrimų apklausa.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę kaip geriausiai atliekančią savo pareigas įvertino 9,4 proc. gyventojų, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę – 5,7 proc.  Kaip skelbia portalas LRT, visų kitų ministrų darbą gerai vertina mažiau nei 5 proc. apklaustų gyventojų. 4,1 proc.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant dėmesį svarbiausios šiandienos aktualijoms.  „Teiksime Seimui patobulintą 2024 m. valstybės biudžeto projektą, pastiprinantį mūsų pirminį planą.