Pasak Energetikos ministerijos, 2022 metų spalį Vyriausybės patvirtinti reikalavimai būsimiems vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojams keičiami atsižvelgiant į gruodį Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.
Ministerija siūlymu, numatoma, kad apskaičiuojant konkurse dalyvaujančių vadinamųjų kolektyvinio investavimo subjektų vidutines paskutinių trejų metų pajamas bus sumuojamos investuotojų fondui pervestos ir jo negrąžintos sumos, investuotojų įsipareigotos pervesti lėšos bei kitos pajamos.
Tuo metu apskaičiuojant konkursų dalyvių – investicijų fondų – nuosavą kapitalą būtų sumuojama jų grynųjų aktyvų vertė bei raštu sudaryti investuotojų finansiniai įsipareigojimai.
Būsimųjų aukciono dalyvių vidutinės metinės pajamos per paskutinius trejus metus turės būti bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Būsimieji aukciono dalyviai privalo turėti patirties vystant bent 150 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parką – būti tokį pastatę ar įgiję teisę jame gaminti elektrą.
Be to, nustatyta, kad su galimybe pretenduoti į valstybės skatinimą rengiamų jūrinio vėjo parkų aukcionų laimėtojai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų parko statybų metu planą turės suderinti per ketverius metus, o ne per trejus, kaip numatyta iki šiol.
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbtisausio 15 dieną.
Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
