vyriausybė

Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tuo metu opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Seimo nariai Silvai Lengvinienei iš Laisvės frakcijos perėjus pas opozicinius demokratus premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja, ar artėjant rinkimams Vyriausybei kyla grėsmė dirbti turint mažumos palaikymą parlamente. „Mes jau įėjome į paskutinius kadencijos metus. Seimo narių mandatas yra toks dalykas, kad jis tarsi yra laisvas, vienmandatininkai mano, kad jie turi dar laisvesnį mandatą negu tie žmonės, kurie išrinkti pagal partijų sąrašą.

Pirmadienį baigėsi ketvirtosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 26,2 mln. eurų, sudaryta 1781 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, antradienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, ketvirtosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti lapkričio 6–20 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet lapkričio 21 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Norvegijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama ruoštis nepriklausomos palestiniečių valstybės pripažinimui. Tai naujausias ženklas, rodantis Europos susirūpinimą dėl karo Gazos Ruože. Šį pasiūlymą pateikė Norvegijos valdančioji koalicija, siekdama pasipriešinti mažesnių partijų rezoliucijai, raginančiai nedelsiant pripažinti palestiniečių valstybę.

Vyriausybė palaikytų siūlymą kitąmet prokurorams darbo užmokestį didinti labiau nei planuota ir šį procesą vykdyti dviem etapais, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė pritartų tokiam kompromisui. Toks pasiūlymas tikrai gali būti įgyvendintas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad prokurorų atlyginimams didinti kitąmet papildomai būtų skiriama ne 8,6 mln.

Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės uždaryti daugiau pasienio punktų su Baltarusija, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kuo mažiau punktų, tada klausimas, ar tu turi mažiau eismo, ar turi daug ilgesnes eiles. Mes turime keturis dabartinius punktus, per kuriuos vyksta keleivių ir krovinių judėjimas, ir aš nesakau, kad negali būti svarstomi kausimai tolesnio pasienio punktų režimo, bet kol kas tokio klausimo vyriausybė nesvarsto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Pernai ir šiemet padidėjus prekių eksporto iš Lietuvos į trečiąsias šalis mastui, daliai šių prekių vėliau patenkant į Rusiją ir Baltarusiją, Vyriausybė trečiadienį papildė nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių, kurias draudžiama sausuma vežti per Lietuvą, sąrašą. „Dedame visas įmanomas pastangas siekdami sumažinti technines Rusijos ir Baltarusijos galimybes vykdyti karo veiksmus Ukrainoje.

Vyriausybė skyrė dar 111,7 mln. eurų pastatų bei jų šildymo sistemų atnaujinimui, mažiau taršiam transportui, pranešė Aplinkos ministerija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ministerijos pasiūlytus 2022–2025 metų Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus. Pagal juos gyventojai bei verslas bus skatinami naudoti žaliąsias technologijas, sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Siekdama paspartinti Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukciją, Vyriausybė trečiadienį posėdyje šiam projektui skyrė dar 4,39 mln. eurų. Kaip nurodo Kultūros ministerija, papildomų pinigų teatrui numatyta perskirstant 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2023–2025 metų programos lėšas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų  formuotų valstybės informacinių išteklių politiką, ji būtų atsakinga už patikimas elektroninės atpažinties ir e. operacijų paslaugas. Iki šiol už jas buvo atsakingos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybės informacinių išteklių kūrimo, valdymo ir tvarkymo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, juos būtina atnaujinti.

Nuo 2024 metų savivaldybės turėtų įgyti teisę valdyti ir naudoti valstybinę žemę, esančią visų miestų ir miestelių teritorijose. Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės įstatymo pataisoms, kurios nustato valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms nuo 2024 metų tvarką, pranešė Aplinkos ministerija. Pataisas dar turės priimti Seimas.  Savivaldybės galės įveiklinti 120 tūkst.

Pirmą kartą per visą kadenciją rinkėjai Ingridos Šimonytės nemato kaip tinkamiausios eiti premjero pareigas. Į viršų iškopė socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Politologai mano, kad žmones kaip reikiant suerzino chaosas dėl nekilnojamojo turto mokesčio, o Blinkevičiūtės populiarumą politologai aiškina kaip fenomeną – reitingai kyla, nors viešojoje erdvėje europarlamentarės kone negirdėti. Sociologai prognozuoja, kad konservatorių popieriai tik prastės.

Vyriausybės rūmuose trečiadienį bus paminėta Tarptautinė tolerancijos diena ir Tolerancijos ugdymo programos Lietuvoje 20-metis. Kaip pranešė Vyriausybė, renginyje dalyvaus 150 mokytojų ir švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos, kurie jau du dešimtmečius įgyvendina šią programą. Minėjime dalyvausianti premjerė Ingrida Šimonytė apdovanos labiausiai nusipelniusias mokyklas.   Šiemet sukanka 20 metų nuo Tarptautinės Tolerancijos dienos oficialaus ir viešo minėjimo Lietuvoje pradžios.

Artėjant rinkimams, Seime – dar viena vertybinė kova: laisviečiai norėjo braukti iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo punktą, draudžiantį niekinti tradicinės šeimos vertybes. Protestuodamas prieš opozicijos pergalę Seime ir šiuo klausimu parlamentaras Raskevičius prie Seimo surengė protesto akciją, degino knygas apie gėjų meilę – neva jos dabar uždraustos.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Laikraščių ir žurnalų leidėjams priekaištaujant dėl prenumeratos pristatymo įkainių kitais metais ir raginant jų nekeisti, Susisiekimo ministerija teigia, kad tam būtinos papildomos lėšos, dėl kurių dar vyksta derybos Vyriausybėje. „Šiuo metu yra pateiktas viešam derinimui su rinkos dalyviais periodinių leidinių pristatymo tarifų projektas 2024 metams.

 Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių finansavimui kitais metais – ji neatmeta, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.  „Kai tik bus pateikti pasiūlymai, iš kur turėtų ateiti pajamos tiems papildomiems dalykams finansuoti, Vyriausybė bus pasirengusi tuos pasiūlymus svarstyti.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kad dėstytojai daugiau darbo laiko galėtų skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms.  Ministrų kabinetas pritarė tokiam Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko inicijuotam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti naują mokslininkų visos darbo dienos reglamentavimą. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.

Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 metų sausio 15 dieną, trečiadienį nutarė Vyriausybė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ruošiantis įstatymu įpareigoti privalomai civiline atsakomybe drausti paspirtukus, Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiems pokyčiams. Tam dar turės pritarti Seimas. Lietuvos draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas sako, kad šį reikalavimą pritaikyti gali būti sunku. Drausti paspirtukus įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Grupei Seimo narių siūlant įteisinti prievolę prekybininkams besibaigiančio galiojimo, tačiau dar tinkamą vartoti maistą pasiūlyti labdarai, Vyriausybė tam pritarė, bet įstatymo pakeitimus siūlo tobulinti. Jos išvada bus teikiama Seimui.  Vyriausybė siūlo pakeitimus taikyti didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios dar tinkamą vartoti maistą žmonėms pasiūlytų ne tiesiogiai, bet tarpininkaujant paramos gavėjams.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime po to, kai Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui. Tad kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai.

Seimas spręs, ar tikslinti šių metų valstybės biudžetą leidžiant Finansų ministerijai skolintis ir skirti papildomų lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Pasak finansų ministrės, tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tokią 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisą. Pakeitimų priėmimas numatomas lapkričio 21 dieną.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama lapkričio 6-20 dienomis, o išperkama 2024 metų lapkričio 21 dieną, ją platins SEB ir „Swebank“ bankai, pranešė Finansų ministerija. Platinamus Vyriausybės vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Neregėta įtampa – Vyriausybės pasitarime viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leido ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad negalima krašto apsaugos finansuoti iš skolintų lėšų, kaip siūlo prezidentas, anot jos, reikia rasti tvarių finansavimo šaltinių. „Man atrodo, be tvarių finansavimo šaltinių apie kokius nors rimtus didesnius įsipareigojimus bet kokioje srityje kalbėti, tiesą sakant, yra ne tai, kad naivu, bet yra tiesiog nesąžininga. Nes čia yra bandymas visą laiką pasakyti, kad mes viską padarysime, tik niekam už tai nereikės mokėti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad koalicija turėtų dirbti tol, kol įmanoma įgyvendinti bendrus darbus, o įtampa tarp valdančiųjų lyderių yra normalus reiškinys prieš rinkimus. „Temperatūra kaista visada artėjant rinkimams. Tai yra ne vienintelė koalicija, kurioje temperatūra kaito, visaip toms koalicijoms baigdavosi – buvo, kurios išsivaikščiodavo, buvo, kurios persiformatuodavo, buvo, kurios dirbdavo iki pabaigos“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė pirmininkė.

Pirmadienį per Vyriausybėje pasitarimą kilo ginčas tarp premjerės Ingridos Šimonytės ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės. Nesutarimų kilo dėl patikslinto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pavadinto „Naujos kartos Lietuva“. Savo ginčą abi ministrės įvardijo kaip „lėkščių daužymą“. Nepaisant to, Vyriausybė pirmadienį pritarė teigiamai Europos Komisijos (EK) įvertintam „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui naujomis investicijomis bei teikimui t...

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.  Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui sugriežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisos numato, kad nuteistieji, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos pabėgę, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Ukrainiečių pabėgėlių vaikams ugdyti darželiuose, mokyklose Vyriausybė papildomai skyrė 16,1 mln. eurų. Šios lėšos taip pat bus panaudotos jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal. Pinigai skiriami susidariusiam poreikiui nuo rugsėjo iki metų pabaigos. Švietimo, mokslo ir sporto duomenimis, šiuo metu registruota 12 tūkst. 145 iš Ukrainos atvykusių vaikų, iš jų 9 tūkst. 641 mokomas pagal bendrojo ugdymo programą, o 2 tūkst. 504 vaikai – pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Kai kuriems valdantiesiems piktinantis Vyriausybės ketinimais atsinaujinančių išteklių bendrijoms skirti milijoninę valstybės paramą vėjo ir saulės jėgainėms – jos tiektų elektrą mažiausias pajamas turintiems gyventojams – energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai yra viena geriausių investicijų.

Prie Seimo keliems tūkstančiams žmonių susirinkus į protestą prieš svarstomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, dėl saugumo uždaromas vienas iš parlamento įėjimų. Kaip BNS informavo Seimo kanceliarija, tai padaryta Vadovybės apsaugos tarnybos nurodymu „dėl saugumo“. Pasak jos, nuo 12.30 iki 16 val. bus uždarytas įėjimas į Seimo II rūmus nuo Sausio 13-osios memorialo pusės, į juos patekti bus galima pro kitą įėjimą nuo A. Tumėno gatvės.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nedidinti dabartinės valstybinių miškų kirtimų normos. Jos nekeisti dar penkerius metus pasiūlė Aplinkos ministerija.   „Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo su didesne kirtimo norma – 12,166 tūkst. hektarų per metus, bet po diskusijų grįžome ir tvirtiname tą pačią penkmečio kirtimų normą, kaip ir praėjusį penkmetį – 11,85 tūkst. hektarų plotą“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui steigti Sporto registrą, duomenys apie sporto organizacijas, sportininkų rengimą, trenerius kita su sportu susijusi informacija bus pradėta kaupti nuo kitų metų liepos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad šiuo metu nėra galimybės šiuolaikinėmis analitinėmis priemonėmis sistemingai kaupti sporto srities duomenų, o tokius įrankius suteiks Sporto registras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Ne kartą parodžiusi, kad gali veikti vieningai ir efektyviai, Europos Sąjunga turi tai daryti ir esamų regioninių konfliktų akivaizdoje, sako premjerė Ingrida Šimonytė, trečiadienį susitikusi su Bendrijos šalių ambasadoriais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimą artimiausius penkerius metus nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos – ji išliks tokia pat, kaip dabar, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, tai numatantis Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas įtrauktas į spalio 25 dienos posėdžio darbotvarkę.

Vyriausybei ketvirtadienį rengiantis svarstyti 2024-ųjų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime, sako prezidento patarėja. Irenos Segalovičienės teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.   „Kur yra tas konceptas atidirbtas ir už kurį galima kovoti ir sakyti, kur mes tas lėšas panaudosime, žmonės, konsoliduokimės.

Lenkijoje suskaičiavus beveik visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, anksti antradienį buvo paskelbta, kad proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente. Apie tai, ką nauji vėjai Lenkijos valdžioje atneš Lietuvai ir Europai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas Gediminas Kirkilas ir konservatorius Audronius Ažubalis.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.