vyriausybė

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo į nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašą įtraukti dar du energetikos objektus. Jei Vyriausybė pritars, į jį bus įrašytas keturių 200 megavatų (MW) bendros galios elektros energijos kaupiklių valdymo centras, esantis Vilniuje, Ozo gatvėje, ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linija Mūša–Panevėžys.  Be to, sąraše patikslinta po rekonstrukcijos pasikeitusi kai kurių įrenginių vieta arba jų pavadinimai.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Vyriausybė nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant įvertinti, ar nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, neprieštarauja Konstitucijai. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Teisingumo ministerijos teiktą projektą. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrowolskos, KT per ateinančius kelis mėnesius turėtų nuspręsti, ar imsis nagrinėti šią bylą, ar ne.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų. Jos atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai M...

Trečiadienį Ministrų kabinetas spręs dėl Vyriausybės kultūros ir meno premijų skyrimo. Šiemet premijas už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus nuopelnus siūloma skirti 12 kultūros pasaulio atstovų.

Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Danutei Daliai Kunickienei. Valstybinę pensiją laureatei siūloma skirti nuo 2024 m. kovo 1 d. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Teisingumo ministerijos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Valdantiesiems konservatoriams vėl inicijuojant diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda visuomet norėjo kartu su Vyriausybe spręsti užsienio politikos klausimus, tačiau ši nusprendė konfrontuoti.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,372 proc. Per biržą pranešta, kad 50 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 209,5 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Seimui kitą savaitę bus siūloma skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Tiek sumažinti SND akcizo dydį pasiūlyta nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojus gerokai aukštesniam tarifui nei kitose regiono šalyse, sukėlusiam verslo pasipiktinimą.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderio Geerto Wilderso viltys suformuoti daugumos vyriausybę antradienį žlugo vienai svarbiai derybų partijai staiga pasitraukus dėl nesutarimų, susijusių su viešaisiais finansais. Už kovą su korupcija pasisakančio Pieterio Omtzigto „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija paskelbė, kad baigė šį derybų dėl koalicijos raundą, todėl šiuo metu G. Wildersui neįmanoma suformuoti daugumos.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,489 proc. Per biržą pranešta, kad 45 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 11 mėnesių. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 115,83 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokamos 3,5 proc. metų palūkanos. Lakštų emisija bus platinama vasario 5-19 dienomis, o išperkama 2025 metų vasario 20 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL platinami per bankus „Swedbank“ ir SEB. Vertybinius popierius gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Pernai atnaujinus VTL platinimą, per šešias emisijas gyventojai jų įsigijo už 185,6 mln. eurų.

Energetikos ministerija inicijuoja pirmuosius teisės aktus, kuriuose Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „Harmony Link“ planuojama tiesti sausuma. Ja pildomas ir sinchronizacijos projektų sąrašas. Ministerija jau registravo ir ketina Vyriausybei teikti nutarimo projektą, kuriuo pradedamas rengti „Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Objektas laikomas ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektu.

Vyriausybė pradeda vykdyti protestavusiems ūkininkams duotus pažadus: mažina ūkininkavimą draudžiančias upių ir ežerų apsaugos juostas, ruošiasi sumažinti suskystintųjų naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkus šokiruoja nauji aplinkos ministro projektai. Jis siūlo naftos akcizą kone dvigubai didesnį nei per protestus pasiūlė vyriausybės kanceliarija, ūkininkus gąsdina ir naujos vandens telkinių apsaugos juostos.

Nors pagal oficialius duomenis Lietuvoje netrūksta dermatologų, dauguma jaunų specialistų renkasi ne gydomąją, o estetinę veiklos kryptį, pastebi medikų atstovai. Patys dermatologai neslepia – mažai šios srities specialistų dirba tik valstybinėse įstaigose, kur pacientai priimami gydymui. Dermatologo specialybę pasirinkę asmenys neretai dirba ir privačiame sektoriuje, kur dažnai suteikiamos gerai apmokamos estetinės.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,395 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.

Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. „Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, ketvirtadienį ūkininkai ir jų rėmėjai tęsia trečiadienį pradėtą mitingą – jie vėl rinksis prie Vyriausybės rūmų. Akcijos organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas teigė, kad ketvirtadienį renginyje tikimasi šiek tiek mažiau – apie 2 tūkst. dalyvių. Trečiadienį jų buvo apie 3 tūkst., o po pietų jų gretos gerokai sumažėjo.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengtiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes konkurencijos sąlygas verslui.

Vyriausybė teikia Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, įteisinamas alkoholinių gėrimų dovanojimas reprezentacijai. Pataisomis taip pat siūloma renginiuose leisti prekiauti ir stipresniais gėrimais, ne tik alumi ar sidru. Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tai numatantiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. „Aiškiau nustatome taisykles, kuriomis leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais.

Pociūnų aerodromas Prienų rajone pripažintas svarbiu nacionaliniam saugumui, tačiau Alytaus aerodromas nebus įtrauktas į tokių objektų sąrašą, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui nacionaliniam saugumui svarbių aerodromų sąrašą papildyti Pociūnų aerodromu. Ministerija aiškina, kad Lietuvos kariuomenė jį jau naudoja parašiutininkams rengti.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje uždraudė kariams, pareigūnams ne tarnybos metu vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, šių šalių sąrašas sudarytas įvertinus pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija numatė skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija yra numačiusi skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Trečiadieinio posėdyje Vyriausybė pritarė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos uždarymui. Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ministrų kabinetui teikiamame nutarimo projekte, siūlymas parengtas atsižvelgiant į praėjusių metų rugsėjį seminarijos pateiktą raštą ŠMSM dėl veiklos stabdymo.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros vystymo planą. Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.  Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio. Tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha ploto, taip pat 323 pastatus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje planuoja uždrausti kariams, pareigūnams ne tarnybos metu vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, šių šalių sąrašas sudarytas įvertinus pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Ūkininkams ruošiantis protestuoti Vilniuje ir kaip vieną iš priežasčių įvardijant kuro akcizų padidinimą, prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad papildomas apmokestinimas buvo Vyriausybės klaida. Anot jos, šis sprendimas neproporcingai apkrovė vartotojus, o mechanizmai, skirti pereiti prie alternatyvų suskystintosioms naftos dujoms (SND), buvo nepakankami. „Vienas iš ūkininkų keliamų klausimų yra suskystintų naftos dujų kainos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė vyriausybė antradienį rinksis į posėdį, kuriame aptars gynybos politikos, ESO vartotojų permokos klausimus bei kitas aktualijas. LVŽS išplatintame pranešime nurodoma, kad posėdžio metu bus aptariama nacionalinio saugumo ir gynybos politikos kryptys, taip pat bus diskutuojama dėl 158 mln. eurų permokos elektros energijos vartotojams susidarymo aplinkybių, grąžinimo grafiko bei būdų.

Ūkininkai jau ruošia traktorius ir miškovežius kelionei į Vilnių. Sostinės centre, prie Vyriausybės ir Seimo, savo techniką jie grasina pasistatyti mažiausiai 3 paroms. Artėjant protestui, sujudo premjerė Ingrida Šimonytė. Ji protestuoti raginantiems ūkininkams išplatino laišką, kuriame žada spręsti žemdirbių reikalavimus palikti jiems degalų ir kuro apmokestinimo lengvatas, švelninti aplinkosaugos reikalavimus. „Balnokit broliai, į miestą josim.

Per pastarąjį mėnesį labiausiai, 4 procentiniais punktais, krito pasitikėjimas kariuomene, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tuo metu pasitikėjimas Prezidentūra – 3 procentiniais punktais padidėjo. Šių metų gruodžio 13–30 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Dėl klimato kaitos dažnėjant sausroms ir stiprioms liūtims, Žemės ūkio ministerija skatins pasėlių draudimo plėtrą, o įmones – aktyviau drausti augalus nuo tokių reiškinių, ūkininkams siūlant priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamojo ploto apimtis.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimti vidutiniškai 7,2 teisės aktai per posėdį. Tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 63,61 proc. Tai nurodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apžvelgęs 2020–2024 m. kadencijos Seimo veiklą teisėkūros srityje.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,323 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 7 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 200,7 mln. eurų.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su vyriausiuoju prezidento patarėju Frederiku Jansonu – apie „valstybininkus“ ir prezidento nesutarimus su konservatorių lyderiais.

Prezidentūra teigia, kad nuo šių metų smarkiai padidinusi suskystintų naftos dujų (SND) akcizą Vyriausybė klydo vartotojų atžvilgiu, todėl ragina šį sprendimą nedelsiant peržiūrėti. Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

Neseniai valdžią praradusi Lenkijos dešiniųjų opozicija paragino savo šalininkus ketvirtadienį protestuoti prieš naujosios centristų vyriausybės veiksmus siekiant perimti visuomeninių transliuotojų ir naujienų agentūros kontrolę.

Įsiplieskus dar vienam konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos nesutarimui dėl ambasadorių skyrimo, buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad prezidentas per šį konfliktą rodo nepagarbą žmonėms ir dirbtinai sureikšmina save. Pasak Kubiliaus, prezidentas per kadenciją esą nieko nenuveikė, tad bando girtis Vyriausybės darbais.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iniciatyvai ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto pakeitimus, kuriais siekiama veiksmingiau kovoti su grėsmę taikai ir saugumui keliančiais nusikaltimais. Vienu pakeitimų būtų papildytas draudžiamų naudoti ginklų sąrašas, karo nusikaltimams priskiriant ginklų, kuriuose naudojami mikrobiniai ar kiti biologiniai agentai arba toksinai, naudojimas.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Lietuvos savivaldybėms perduoti patikėjimo teise valdyti jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus. Sprendimo reikėjo įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą.

Trečiadienį Vyriausybė palaikė parlamentaro Jono Varkalio siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Tačiau Seimui siūloma toliau projekto nesvarstyti, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepriėmė nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. planą. Jo įgyvendinimui ir pačiam pirmininkavimui 2024-2027 m. laikotarpyje numatyta skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Rengiant pastarąjį planą remtasi ankstesne Lietuvos patirtimi pirmininkaujant ES Tarybai 2013 m. bei kitų valstybių praktikomis.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) planą, pasiruošimas ir pats pirmininkavimas turėtų atsieiti apie 100 mln. eurų. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmą pusmetį, nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos, o bendrą pirmininkavimo programą ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.