Už Seimo socialdemokratų inicijuotą rezoliuciją dėl mobingo darbe balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 11.
„Raginame visuomenę netoleruoti mobingo. (…) Pritardami rezoliucijai, demonstruojate pavyzdį ir nulinę toleranciją mobingui” – pristatydama rezoliucijos projektą sakė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė.
Seimo nario Algirdo Syso teigimu, Vyriausybė neturėtų padėti į stalčių mobingo problemos.
„Su mobingu, kaip ir su smurtu artimoje aplinkoje – ilgai neigėme, o po to supratome, kad tai reiškiniai, kuriuos reikia išgyvendinti, su kuriais reikia kovoti. Skatiname, kad Vyriausybė nepadėtų šio klausimo į stalčių ir jo neuždarytų”, – sakė A. Sysas.
Tuo tarpu Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo, ar Vyriausybė gali užkardyti mobingą ir ar šią problemą galima išspręsti rezoliucijomis.
Seimo priimtame dokumente raginama aiškiai apibrėžti, kas yra mobingas, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, užtikrinti darbuotojų, pasiryžusių pranešti ir inicijuoti ginčą dėl mobingo, apsaugą ir anonimiškumą. Taip pat siūloma parengti algoritmus, kaip turėtų būti viešinami tokie incidentai, nustatyti procedūras, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti. Kovai su šiuo reiškiniu raginama skirti pakankamai lėšų.
Rezoliucijoje kalbama apie darbo vadovų atsakomybę tiek dėl vertikaliojo, tai yra vadovų mobingo, tiek dėl horizontaliojo mobingo, kai darbuotoją žemina kiti kolegos. Skirti ypatingą dėmesį siūloma manipuliavimui darbo užmokesčiu, pvz., kai didinamas darbo krūvis nedidinant atlyginimo, taip pat siūloma atkreipti dėmesį į koreliaciją tarp menko darbo užmokesčio, nepakeliamo darbo krūvio ir mobingo, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Anot rezoliucijos, Valstybinė darbo inspekcija ir SADM turi nedelsdamos reaguoti į viešumą pasiekiančius ir nepasiekiančius incidentus, kai kyla įtarimų, kad asmens savižudybę galėjo lemti mobingas darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms.
Rezoliucijos autoriai ragina įmones, įstaigas ir darbdavius reguliariai rengti mokymus darbuotojams apie mobingą. Kiekvieną pranešimą apie mobingą siūloma nagrinėti greitai ir konfidencialiai, užtikrinant nukentėjusiems darbuotojams saugumą ir paramą.
Aukštojo mokslo įstaigos, ypač rengiančios sveikatos priežiūros specialistus, raginamos patvirtinti vidaus tvarkas, skirtas atpažinti bei tinkamai reaguoti į psichologinį smurtą (įskaitant mobingą).
Tyrimai rodo, anot rezoliucijos, jog mobingą darbe dažniau nei kiti patiria švietimo, aptarnavimo sričių, pagalbos tarnybų darbuotojai.
„Lietuvoje mobingą patiria net trečdalis medikų, dėl to, anot apklausų, daugelį jų aplanko mintys apie traukimąsi iš darbo, emigraciją ar savižudybę“, – nurodoma Seimo rezoliucijoje „Dėl būtinybės iš esmės keisti valstybės požiūrį į mobingą darbo vietoje“.
Jos autorių duomenimis, 2023 m. buvo gauta 298 skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto – dvigubai daugiau nei 2021 m., taip pat drastiškai išaugo ir darbo ginčų, kuriuose buvo keliamas klausimas dėl psichologinio smurto darbe, skaičius.
