Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino sąrašą ir kitus poįstatyminius teisės aktus, vykdant Seimo gegužę įtvirtintą pramoninį bendradarbiavimą – kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos numato, kad nuo liepos 1 dienos Lietuvos įmonės gali prisidėti prie valstybės vykdomų karinės technikos įsigijimų bei dalyvauti ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės sandoriuose nereikalaujant skelbti viešųjų pirkimų.
Rengdama sąrašą Krašto apsaugos ministerija (KAM) nustatė, kokia ginkluotė bei technologijos ar kita įranga yra svarbi plėtojant prioritetinius Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Ministrų kabinetas taip pat patvirtino standartines valstybės ir verslo bendradarbiavimo sutarties sąlygas, jo vykdymo tvarką.
Be to, Vyriausybės sprendimu kuriamų ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių apskaitos, apsaugos ir kontrolės reikalavimus galės tvirtinti KAM ir Vidaus reikalų ministerija.
Pramoninio bendradarbiavimo – ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – taikymas numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau, KAM teigimu, mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis su mažesne rizika jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Pataisos skirtos skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
