Nutarimo projektą teikianti Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad denonsavus konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, nebeliks draudimo Lietuvai įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Pasak jos, kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai.
Lietuvos pasitraukimą iš konvencijos BNS teigė palaikantis ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Be to, anot KAM, bus galima vykdyti karių mokymą naudoti kasetinius šaudmenims vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
„Net jeigu sąjungininkai norėtų naudoti mūsų teritorijoje šitą įrankį, jie to negalėtų padaryti, net gabenti per Lietuvą“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Tai visiškai išbalansuoja visą Rytų flangą ir, be jokios abejonės, tą reikia sutvarkyti“, – sakė jis.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.
Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.
