Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį palaikė Aplinkos ministerijos išvadą nepritarti parlamentarės pateiktoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, nes jos nepasieks tikslų.
„Įmokos nebūtų apsaugotos ne tik nuo nuvertėjimo, bet ir nuo netinkamo panaudojimo, atitinkamai nebus pasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai“, – teigia ministerija.
Be to, anot jos, priėmus pakeitimus rinkos reguliuotojui reikėtų analizuoti šešis kartus daugiau vandens tiekėjų ataskaitų.
E. Rudelienė siūlo, jog viešieji vandens tiekėjai galėtų atsidaryti kaupiamųjų lėšų sąskaitas ir jose kaupti garantiniam vandens tiekimui skirtas įmokas.
Dabar įstatymas numato, kad vandens tiekimo įmonės garantiniam tiekėjui per metus turi sumokėti 2 proc. pajamų – toks lėšų kaupimas įmonės bankroto atveju leistų nenutraukti vandens tiekimo.
Siūlymo, kuriam Seimas pritarė po pateikimo, autorės teigimu, tokia tvarka leistų sumažinti šių įmokų administravimo kaštus, o sukauptas lėšas panaudoti tik toje teritorijoje, kuriai tiekėjas tiekia vandenį.
Teikiant pataisas Seimui E. Rudelienė sakė, kad dabartinė tvarka neteisinga gyventojų atžvilgiu, nes šios lėšos įskaičiuojamos į vandens kainą, o smulkiųjų tiekėjų sumokėtos lėšos gali būti panaudojamos kitų regionų gyventojams.
Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą regionuose užtikrina 10 vandens tiekėjų. Licencijas tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas šalyje turi 74 įmonės.
