Neoficialiai kalbama, kad prezidento labiausiai netenkina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir galbūt energetikos ministro Dainiaus Kreivio darbas, bet didžiausia tikimybė, kad premjeras ir prezidentas galėtų sutarti dėl žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų.
Užkulisiuose kalbama, kad žemės ūkio ministro pareigas galėtų perimti dabartinis Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, o sveikatos apsaugos – Seimo narė Jurgita Sejonienė, nes Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo premjerė esą neprisileis nė per patrankos šūvį.
Kazys Starkevičius nesispyriotų
K. Starkevičius jau yra dirbęs žemės ūkio ministru Andriaus Kubiliaus ministrų kabinete 2008-2012 metais, o šiuo metu vadovauja Seimo Ekonomikos komitetui.
„Esu girdėjęs apie tai, nes visokiais rakursais kalbama. Šiuo metu dirbu Ekonomikos komitete, čia daug nebaigtų darbų ir esu į tai susikoncentravęs. Bet viskas priklauso nuo premjerės ir prezidento, kokius sprendimus priims“, – sako K. Starkevičius.
Politikas sako, kad jeigu valstybės vadovai sutartų, jog žemės ūkio srityje reikia kito ministro padėties stabilizavimui, tuomet „būtų galima apie tai galvoti“.
„Kaip teisingai pastebėjote, niekas čia nesiveržia, nes labai trumpas laikas. Kadangi esu dirbęs žemės ūkio ministru, tai gal tai yra šioks toks privalumas, bet šiaip tikrai nesiveržiu ir ne nuo manęs priklauso“, – teigia K. Starkevičius.
Kad žemės ūkio ministras galėtų keistis liudija ne tik neoficialūs šaltiniai. K. Navickas neseniai surengė žiniasklaidos pusryčius, kur pristatė per kadenciją nuveiktus darbus bei šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus.
Paprastai ministrai savo kadencijos darbus pristato baigdami darbą ministerijoje, tad galima suprasti, kad K. Navickas nujaučia arba žino, kuo gali baigtis Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po prezidento rinkimų. Bet gali būti, kad politikas bando įtikinti jį palikti: pavyzdžiui, K. Navickas su žmona lankėsi vakariniame prezidento inauguracijos pokylyje, nors nei pačios premjerės, nei nemažos dalies ministrų ten nebuvo.
Sejonienė ar Matulas?
Dėl sveikatos apsaugos ministro esama šiek tiek daugiau abejonių, atmosfera pastaruoju metu įkaitusi. Neoficialiais duomenimis, ministras A. Dulkys neplanuoja savo darbotvarkės toliau nei dvi savaitės į priekį.
Jeigu premjerė I. Šimonytė ir prezidentas G. Nausėda sutartų, kad sveikatos apsaugos ministro darbas netenkina, tuomet jį galėtų pakeisti Seimo narė J. Sejonienė, kuri yra gana artima ministrei pirmininkei. Politikai pasakoja, kad jeigu Vyriausybei reikia Seime registruoti kokią įstatymų makalūzę, tai visuomet esą prašoma J. Sejonienės.
Pati J. Sejonienė portalui sakė, kad sutiktų imtis atsakomybės, jeigu sulauktų premjerės prašymo, bet irgi į pareigas nesiveržia, nes iki rinkimų liko labai nedaug laiko. „Jeigu būtų toks poreikis, taip, svarstyčiau“, – nurodė politikė.
„Pirmiausia, tai būtų prastas Jo Ekscelencijos prezidento sprendimas, nes liko tik trys-keturi mėnesiai, tikrai kažkokių radikalių pasikeitimų negali būti. Bet kas, kas eis ministro pareigas, tęs tą pačią politiką, tas pačias pradėtas reformas. Bet jei kalbame apie personalijas, tai aš labai vertinu viceministro Aurimo Pečkausko įdirbį. Suprantu, kad ministerijoje šiuo metu viceministrų trūksta, todėl tai būtų sudėtingas sprendimas. Tačiau A. Pečkauskas labai išmano bet kurios sveikatos sistemos srities darbą, yra labai įsigilinęs. Jeigu būtų mano valia, pirmiausia aš siūlyčiau A. Pečkauską. Jeigu ne, tai, žinoma, tada reikėtų rinktis iš Sveikatos reikalų komiteto narių“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Sveikatos reikalų komitete dirba šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, taip pat Linas Slušnys ir J. Sejonienė, bet apie L. Slušnio kandidatūrą užkulisiuose nekalbama.
„Jeigu jau konkrečiai siūlytų, aš neabejoju, kad nė vienas iš išvardintų žmonių neatmestų tokio siūlymo, bet jį rimtai svarstytų. Lygiai taip pat ir aš. Darbas Vyriausybėje ir Seime yra komandinis darbas ir negali pasakyti, kad šitą aš dirbu, o šito nebedirbu“, – teigia J. Sejonienė.
Kalbant apie A. Matulo kandidatūrą, tai šis politikas tikrai turi parako, yra ganėtinai mėgstamas Prezidentūroje, turi idėjų ir beveik visą kadenciją vadovavo Sveikatos reikalų komitetui, todėl yra įsigilinęs į reformų eigą. Bet jo problema, kad jis nesutaria su I. Šimonyte. Sakoma, kad I. Šimonytė šio politiko į savo Vyriausybę tikrai neįsileis nė per patrankos šūvį.
Paskutinis jų konfliktas kilo, kai A. Matulas kartu su keletu konservatorių ir opozicija sugebėjo priimti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatą, pagal kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jeigu jos bus gautos neteisėtai. Tai iš dalies susiję su neteisėtu kai kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigos elgesiu, kai už paslaugas finansavimas gaunamas iš Valstybinės ligonių kasos, ir dar paprašoma prisimokėti iš pačių fizinių asmenų.
Net jeigu A. Matului ir nebūtų pasiūlyta perimti trumpam Sveikatos reikalų ministerijos vairą, gali būti, kad prezidentas į jo nuomonę dėl kito potencialaus kandidato atsižvelgtų. Pats A. Matulas nenorėjo komentuoti padėties, sakydamas, kad dar nėra, apie ką kalbėti.
Primenama, kad prezidentas G. Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo po „mandagumo atsistatydinimo“ išrinkus prezidentą teikia I. Šimonytės kandidatūrą Seimui. Premjerei pasitikrinus pasitikėjimą Seime prezidentas paves eiti jai ministrės pirmininkės pareigas ir su ja aptars, ar visi ministrai gali tęsti darbą Vyriausybėje.
Ministrus, premjero teikimu, į pareigas skiria ir atleidžia prezidentas, todėl dėl ministrų šalies vadovas ir premjerė turės rasti sutarimą.