„Stresas, nežinomybė ar nerimas susiję su skyrybomis ar kitais suaugusiųjų išgyvenimais, ne tik užgožia tėvų rūpestį savo pačių emocine sveikata, bet ir apsunkina ryšį su paaugliais. Pastarieji sužinoję apie tėvų apie skyrybas nerimauja, kad tėvai nustoję mylėti vienas kitą, gali nustoti mylėti ir juos. Dalis jų jaučia nuolatinį pyktį dėl skyrybų ir su tuo susijusių pokyčių. Pasitaiko atvejų kai paaugliai ima priešintis situacijai ar kaltinti tėvus, o tėvams praradus emocinę pusiausvyrą tampa sunku pasirūpinti atžalomis“, – teigia specialistas.
Didžiausią kaltę jaučia tėvai
Tėvai jaučia kaltę, kad po skyrybų bus pažeista ne tik jų, bet ir vaikų psichologinė sveikata. Anot specialisto, svarbiausia užtikrinti vaiko gerovę ir saugią aplinką.
„Nuolatiniai konfliktai, įtampa ir nesantaika šeimoje gali turėti didesnį neigiamą poveikį vaikui nei tėvų išsiskyrimas. Svarbų vaidmenį atlieka tėvų gebėjimas atskirti asmeninius nesutarimus nuo tėvystės. Tokiu atveju vaikų psichologinė gerovė nukenčia mažiau“, – teigia R. Jankauskas.
Svarbiausia – emocinis balansas
Pasak MDFT specialisto, kai tėvai ir paaugliai susiduria su sunkumais, svarbu rasti balansą tarp tėvų ir paauglių emocinių poreikių.
„Tėvų ir paauglių santykiuose svarbu rasti pusiausvyrą – nustatyti aiškias ribas, išlaikant empatiją ir kantrybę. Atviras ir nuoširdus bendravimas padeda sustiprinti abipusį pasitikėjimą, kuris paaugliui – ypač reikalingas“, – teigia MDFT specialistas R. Jankauskas.
Anot jo, tėvai turi būti atviri ne tik vaikams, bet ir patys sau: „Reikia nesibaiminti atsigręžti į savo pačių emocijas ir laiku jas identifikuoti. Dažnai neišspręstos emocinės žaizdos gali pasąmoningai atsispindėti tėvystėje ir turėti žalingų padarinių“, – sako jis.
Multidimensinė šeimos terapija – nemokama pagalba visai šeimai
Nemokama MDFT šeimos terapija apjungia tiek paauglius, tiek tėvus ir padedant atpažinti jų emocinius sunkumus, suvaldyti stresą ir atrasti ryšį su šeimos nariais iš naujo.
„Vieniši tėvai, ypač skyrybų metu, patiria daug emocinių iššūkių – jie gali jaustis bejėgiškai ar nežinoti, kaip tinkamai bendrauti su paaugliu kritinėse situacijose. Lygiai taip pat paaugliai dažnu atveju nebūna pasiruošę skyryboms ir pokyčiams šeimoje, o tai gali sukelti neigiamus padarinius ateityje. MDFT šeimos terapija veikia kompleksiškai – įsigilina į kiekvieno šeimos nario silpnybes ir ieško individualių sprendimų“, – sako R. Jankauskas.
Nemokama MDFT programa, orientuota į 11-17 metų jaunuolius, susiduriančius su įvairiais elgesio ir emociniais sunkumais, Lietuvoje veikia jau trejus metus.
MDFT programą Lietuvoje įgyvendina LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentu. Programos finansavimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis pagal ministerijos priemonę, skirtą MDFT programos tęstinumui šalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
