Lėšos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų bus skirtos įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų tam numatoma skirti 2024 metais, pranešė ministerija.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog norima plėsti skrydžių geografiją, užtikrinti patogias jungtis su pagrindiniais tranzitiniais oro uostais – tam kartu su Vilniaus valdžia per artimiausius metus bus skirta iki 10 mln. eurų.
„Tikimės, tai padės auginti atvystamąjį turizmą, pritraukti naujas investicijas ir bendrai sukurti didesnę ekonominę grąžą“, – pranešime sakė ministras.
Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.
Be to, bendru susisiekimo ir ekonomikos ir inovacijų ministrų įsakymu patvirtintos prioritetinės kryptys, tarp jų Hamburgas, Diuseldorfas, Lisabona, Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.
Lietuvos oro uostai jau pradėjo derybas su oro bendrovėmis dėl skrydžių šiais skatinimo.
Lietuvos oro uostai su „LOT Polish Airlines“ rugsėjį pasirašė investicijų sutartį ir sutarė tęsti skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų. Ji įgyvendinama pagal naują skrydžių skatinimo modelį nuo spalio 1 dienos.
LOT laimėjo tarptautinę reguliaraus skrydžio operatoriaus atranką. Tarp jos kriterijų buvo ir reikalavimas, kad skrydžiai būtų vykdomi verslo keleiviams patogiu laiku ir dažnumu.
Skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio nuo 2019 metų gegužės iki šių metų rugsėjo 30 dienos taip pat vykdė LOT.
Šis projektas buvo viena iš nedaugelio Europos Komisijos reguliavimo išimčių, leidžiančių oro bendrovei skirti valstybės pagalbą skrydžiui. kai jis Europos Sąjungos (ES) viduje yra pripažįstamas kaip ypatingos svarbos. Tačiau Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, skrydžių tarp Vilniaus ir Sičio finansavimo pagal šį modelį pratęsti nebegalima.
