Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus. Iš to tarptautinių tyrėjų grupė sugebėjo nustatyti tūrio ir masės pokyčius, kurie atskleidė dramatišką ledynų sumažėjimą XXI amžiuje.
Nuo 2000 iki 2019 metų ledynai per metus vidutiniškai prarado 267 gigatonus. Šis nuostolis sudarė daugiau kaip penktadalį visame pasaulyje pastebėto jūros lygio kilimo. Kiekvieną šio amžiaus dešimtmetį ledynų masės nuostoliai padidėjo 48 gigatonais per metus, o tai reiškia, kad jūros lygio kilimas paspartėjo nuo 6 iki 19 proc.
Komanda apskaičiavo, kad dėl ledynų tirpimo jūros lygio pakilimas siekė 0,74 milimetro. Likusią dalį lemia tirpstanti ledyninė danga Grenlandijoje ir Antarktidoje. Ji keičia planetos vandens atsargas ir vandens šiluminį plėtimąsi visoje Žemėje, reaguojant į aukštesnę vidutinę temperatūrą.
„Padėtis Himalajuose ypač kelia nerimą“ – „IFLScience“ sakė pagrindinis autorius Romainas Hugonnetas iš ETH Ciuricho ir Tulūzos universiteto. – Sausojo sezono metu tirpstantis ledyninis vanduo yra svarbus šaltinis, kuris maitina pagrindinius vandens kelius, tokius kaip Gango, Brahmaputros ir Indo upės. Šiuo metu padidėjęs tirpimas yra tai, kas apsaugo žmones, gyvenančius regione, tačiau jei Himalajų ledynų susitraukimas vis spartės, šalyse, kuriose gausu gyventojų, tokiose kaip Indija ir Bangladešas, po kelių dešimtmečių gali atsirasti vandens ar maisto trūkumas.“
Šių globalių pokyčių supratimas gali padėti modeliuoti vietinius pokyčius ir geriau pasirengti klimato krizės pasekmėms. Komanda atrado, kad kai kurie regionai, regis, išvengė šios mažėjimo tendencijos. Atrodo, kad Grenlandijos rytinė pakrantė ir dalis Islandijos ir Skandinavijos šalių priešinasi šiai tendencijai. Taip yra dėl oro anomalijos Šiaurės Atlante, dėl kurios 2010–2019 m. šiuose regionuose kritulių buvo daugiau ir vyravo žemesnė temperatūra.
Tuo pačiu metu kitose Islandijos dalyse (Aliaskoje ir Alpėse) eksponuojami greičiausiai tirpstantys ledynai, analizuoti apklausos metu. Be to, anksčiau stabilus ir net didėjantis ledynų regionas – Karakoramo kalnų grandinė Azijoje, dabar patiria didžiulius masės nuostolius.
„Mūsų atradimai yra svarbūs politiniu lygmeniu. Pasaulis tikrai turi veikti dabar, kad būtų išvengta blogiausio klimato kaitos scenarijaus“, – pridūrė bendraautorius Danielis Farinotti, ETH Ciuricho ir Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų instituto glaciologijos vadovas.
