Tai vienas iš 400 agentūros pasiūlytų žingsnių, kurie padėtų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką. Nauji benzinu ar dyzeliu varomi automobiliai visame pasaulyje turėtų būti nebepardavinėjami nuo 2035 m.
Kaip praneša BBC, Energijos agentūra teigia, kad jau dabar turėtų baigtis visų naujų anglies, naftos bei dujų šaltinių paieškos. Manoma, kad valstybės naudosis šia ataskaita, bandydamos susitarti dėl priemonių, kuriomis bus bandoma siekti Paryžiaus klimato susitarime numatytų tikslų.
Šiame kontekste, svarbiausia problema, kurią reikia spręsti, yra energijos gamyba ir vartojimas visame pasaulyje. Kaip teigia agentūra, energijos sektorius išmeta maždaug 75 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių žemė kaista.
Vienas galimų sprendimų – boileriai, galintys deginti vandenilį. Tokie modeliai tikriausiai kainuotų 100–2 300 eurų daugiau nei įprastas dujinis katilas. Tai padėtų klimatui, nes iš atsinaujinančių šaltinių išgautas vandenilis degdamas neišskiria jokių teršalų.
Tačiau klimato ekspertai tikina, kad dėl ribotų vandenilio atsargų, taip būtų galima šildyti tik apie 11 proc. namų. Taigi manoma, kad dauguma namų bus šildomi šilumos siurbliais, kurie veikia priešingai nei šaldytuvai ir traukia šilumą iš oro, žemės arba vandens. Tokį katilą galima nusipirkti už maždaug 7 000–20 000 eurų.
Nors jie yra subsidijuojami, parlamentarai sako, kad vyriausybė namų savininkams turėtų suteikti ir didesnę pagalbą. Negana to, šilumos siurbliai turi būti gerai izoliuoti, o tai padaryti ne visuomet yra įmanoma.
Yra svarstomos ir kitokių technologijų galimybės. Geoterminis karštis galėtų šildyti būstus tokiose vietose kaip Kornvalis. Dar vienas galimas sprendimas yra branduolinė energija.
Tačiau pakeisti dujas namų šildymui bus brangi ir sunki užduotis. Mokslininkai tikina, kad norėdami apsaugoti mūsų planetą, negalime leisti pasaulinei vidutinei oro temperatūrai iki šio amžiaus pabaigos pakilti daugiau nei 1,5℃.
Kad tai pasiektume, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2030 m. turi sumažėti perpus, o iki 2050 m. beveik visiškai baigtis. Naujasis agentūros tyrimas siekia nustatyti realistiškas priemones, kuriomis būtų galima siekti šio tikslo. Kartu jų priemonės siekia sukurti milijonus darbo vietų ir skatinti ekonomikos augimą.
Ataskaitoje įsivaizduojama, kad iki 2050 m. pasaulinė ekonomika bus du kartus didesnė nei šiandien, o energijos paklausa sumažės 8 proc., nepaisant to, kad pasaulio populiacija pasipildys dar 2 mlrd. žmonių.
Autoriai teigia, kad vadovaujantis jų planu, šie rezultatai yra įmanomi ir gali būti pasiekti išlaikant anglies dioksido neutralumą ir be didelio priklausomumo nuo technologijų, iš oro šalinančių anglies dioksidą.
Svarbiausia, plane nebelieka vietos naujoms anglies, naftos ar dujų paieškoms. Tačiau agentūros planas pasiekti anglies dioksido neutralumą reikalaus milžiniškų investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo, kokio pasaulis dar nėra matęs. Jis taip pat turės tiesioginį poveikį vartotojams visame pasaulyje.
Namų šildymas dujomis ar nafta šiuo metu yra pagrindinis išmetamo anglies dvideginio šaltinis daugybėje valstybių – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje taip ore atsiranda maždaug 20 proc. išmetamo anglies dvideginio.
Agentūros plane anglies dvideginio neutralumui pasiekti teigiama, kad vos per ketverius metus, turėtų būti uždrausta pardavinėti naujus iškastinio kuro katilus, išskyrus tuos, kuriuose įmanoma deginti vandenilį. Statybos sektoriui toks pokytis tikrai nebus paprastas.
„Tai bus labai sudėtinga, nes tai reiškia, kad vartotojų elgesys staiga pasikeis, – sakė Maria Pastukhova, iš „E3G“ aplinkosaugos idėjų grupės. – Statybų sektorius yra tikriausiai viena sudėtingiausių problemų, nes nepaisant agentūros skiriamo dėmesio efektyviems pastatams, yra visa senoji infrastruktūra, kurią reikia pakeisti. Tai bus ypatingas iššūkis pasaulio vyriausybėms.“
Agentūra taip pat teigia, kad energijos sistema turi būti ne tik ekologiškesnė, bet kartu ir didesnė, kad elektra būtų tiekiama 785 mln. žmonių visame pasaulyje, kurie šiuo metu neturi prieigos prie elektros energijos. Norint pasiekti šį tikslą, pasaulyje reikia įrengti keturis kartus daugiau vėjo ir saulės jėgainių, nei buvo įrengta 2020 m.
Tai reiškia, kad ateinančius devynerius metus kasdien turėtų būti atidaromas naujas milžiniškas saulės elektrinių parkas.
Ataskaitoje teigiama, kad iki 2035 m. nebeturėtų būti parduodami nauji benzinu ar dyzeliu varomi automobiliai. O iki 2040 m. visa elektros energija turėtų būti pagaminama į orą neišmetant jokių teršalų.
Nors toks pokyčių mastas yra negirdėtas, agentūra mano, kad taip iki 2030 m. būtų galima sukurti 14 mln. darbo vietų, o investicijos į energijos gamybą išaugtų 5 trilijonais JAV dolerių, padidinant pasaulinį BVP.
„Šis tikslas reikalauja milžiniško masto pastangų ir greitų sprendimų, nes tai yra geriausios priemonės kovoti su klimato kaita ir neleisti temperatūrai pakilti daugiau kaip 1,5℃. Tai yra bene didžiausias iššūkis, su kuriuo žmonija yra kada nors susidūrusi, – sakė Fatihas Birolis, Tarptautinės energijos agentūros vykdomasis direktorius. – Agentūros šviesesnės ateities planas atneštų istorinį investicijų į švarią energiją padidėjimą, o tai sukurtų milijonus naujų darbo vietų ir paspartintų viso pasaulio ekonomikos augimą. Pasaulio judėjimas šiuo keliu reikalauja tvirtų ir patikimų vyriausybių sprendimų, kurie turi būti paremti daug didesniu tarptautiniu bendradarbiavimu.“
Tačiau aplinkosaugininkų neramina tai, jog ataskaitoje yra per daug pasikliaujama technologijomis, kurių veiksmingumas dar nėra įrodytas, pavyzdžiui, anglies dvideginio surinkimu, panaudojimu ir saugojimu. Taip pat nerimaujama ir dėl bioenergijos, kuomet medžiai, pasėliai ir augalai yra naudojami skystam kurui ar elektros energijai gaminti.
Tarptautinės energijos agentūros plane anglies dvideginio neutralumui pasiekti numatoma, kad bioenergijos naudojimas išaugtų 60 proc. Skaičiuojama, kad bioenergijai gaminti skirtų augalų ir miškų plantacijų užimamas žemės plotas, palyginus su šiandien, padidėtų 25 proc.
„Miškų deginimas energijai gaminti yra vienas naujausių blogų klimato krizės sprendimų pasiūlymų, – sakė Hannah Mowat iš Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Fern“, bandančios apsaugoti miškus ir žmones. – Deja, energijos agentūra siūlo visiškai nerealų bioenergijos naudojimo lygį, kuris pakenktų viso pasaulio miškams ir tik pablogintų klimato situaciją. Vietoje to, kad degintume medžius energijai išgauti, mes turėtume susitelkti į iškastinio kuro naudojimo mažinimą, energijos efektyvumo gerinimą ir energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė, vėjas, šilumos siurbliai ar geoterminė energija, didinimą.“
