Daugelis civilizacijų yra žlugusios dėl karo, vidinio konflikto ar per didelio išteklių naudojimo. Nickas Kingas ir profesorius Aledas Jonesas, abu iš Anglijos Ruskin universiteto, savo tyrime, paskelbtame žurnale „Sustainability“, apibūdina tai kaip „kompleksingumo mažinimą“, kai daugialypė visuomenė pereina prie išgyvenimo režimo, ir ištyrė to pavojų pasauliniu mastu.
N. Kingas ir A. Jonesas sudarė sąrašą penkių tautų, kurios, atlikus preliminarų patikrinimą, atrodė tinkamiausios tapti „gelbėjimosi valtimis“, jei toks įvykis įvyktų. Savo darbe jie lygina penkias šalis – Australiją, Islandiją, Airiją, Naująją Zelandiją ir Jungtinę Karalystę.
Pasirinktos būtent šios šalys, nes jos yra salos, todėl turi didesnę tikimybę atsiriboti nuo bendro žlugimo ir yra pakankamai didelės, kad išsaugotų kompleksinę visuomenę, jei prarastų galimybę prekiauti su kitomis šalimis. Be Šiaurės Australijos, jos taip pat yra pakankamai nuosaikiame klimate, todėl pasaulinei temperatūrai pakilus iki 4ºC, jų vasara nebus nepakeliama, o aplinkiniai vandenynai apsaugos nuo kraštutinių temperatūrų ir kritulių.
Buvo nustatyta, kad Naujoji Zelandija turi tai, ką N. Kingas ir A. Jonesas vadina „didžiausiu potencialu suformuoti „nuolatinio sudėtingumo mazgą“. Kitas atrinktas šalis jie apibūdina kaip „didžiausia tikimybe nevirsti postapokaliptiniu pragaro vaizdu“. Islandija ir Airija taip pat laikomos perspektyviomis, kaip ir Tasmanija, nors likusiai Australijos daliai gali ne taip pasisekti.
„Jungtinė Karalystė pateikia sudėtingesnį vaizdą ir apskritai gali turėti mažiau palankių savybių“, – rašoma dokumente. Viena problema yra pasigaminimas tik pusės maisto žaliavų.
Daugelis pasaulio turtingųjų, matyt, padarė panašias išvadas ir, kaip pranešama, perka nekilnojamąjį turtą Naujojoje Zelandijoje, norėdami apsidrausti. Tai prisidėjo prie sparčiai augančių būsto kainų, todėl buvo uždrausta šalyje negyvenantiems žmonėms pirkti esamus namus.
Ataskaitoje įvardijamas vienas esminis šios šalies atsparumo trūkumas – tik JK turi stabilų kiekį naftos. Visiems kitiems reikėtų rasti alternatyvių transporto valdymo būdų, jei dėl pasaulinio žlugimo nebūtų įmanoma remtis importu. Islandija jau žengia į priekį šiuo klausimu – elektromobilių santykis yra antras didžiausias pasaulyje, tačiau kitos, ypač Tasmanija, atsilieka.
„Artimiausiais metais ir dešimtmečiais galimi reikšmingi pokyčiai. Klimato kaitos poveikis, įskaitant padidėjusį sausrų ir potvynių dažnumą ir intensyvumą, ekstremalią temperatūrą ir didesnį gyventojų judėjimą, gali lemti šių pokyčių rimtumą, – teigė A. Jonesas. – Be to, kad parodytume, kurios šalys, mūsų manymu, yra tinkamiausios tokį žlugimą suvaldyti – kas neabejotinai būtų gili, gyvenimą keičianti patirtis – mes siekiame pabrėžti veiksmus, kurių reikėtų imtis, atsižvelgiant į klimato kaitos, žemės ūkio pajėgumų, vidaus energijos veiksnius, gamybos pajėgumus ir pernelyg didelį pasitikėjimą kompleksiškumu. Tai yra būtina, norint pagerinti šalių, neturinčių palankiausių sąlygų, atsparumą“.
Idealiu atveju galima tikėtis, kad išlikusi civilizacija, net ir turinti nedidelę pasaulio gyventojų dalį, gali išsaugoti žinias, kuriomis būtų atkurtas pasaulis. Tačiau atrodo, kad N. Kingas ir A. Jonesas neatsižvelgė į vieną dalyką – dvi iš penkių galimų „gelbėjimosi valčių“ yra labai vulkaninės, ir čia įvyko du katastrofiškiausi ugnikalnio išsiveržimai žmonijos istorijoje.