Birželį Lietuvoje buvo vienas po kito fiksuojami dienos karščio rekordai – dažnai ankstesnįjį pagerinant visu laipsniu ar daugiau. Tačiau analogiška situacija vyrauja daugelyje pasaulio vietų. Pavyzdžiui, Kanadoje neseniai buvo stebima karščio anomalija – tvyrojo iki +50 laipsnių temperatūra. Kuveite – tradiciškai vienoje iš šilčiausių pasaulio valstybių – ir išvis buvo pranešta apie „daugiau nei +70 laipsnių ant saulės“, rašoma „Meduza“.
Kanadoje – unikalus reiškinys
Klimatologas Pavlas Konstantinovas įsitikinęs, kad artimiausi 20-30 metų bus tokie pat aršūs klimato sąlygų atžvilgiu, o viena iš pagrindinių to priežasčių – tarša ir šylantis klimatas.
Kuveite užfiksuota +70 laipsnių temperatūra, anot klimatologo, yra prieštaringa. Vietos žiniasklaida skelbia temperatūrą „ant saulės“, ko normaliai niekas nedaro jau 50 metų. „Temperatūra ant saulės – tai to prietaiso, kurį jūs matuojate, temperatūra. Jeigu jūs padėsite paprasčiausią gyvsidabrio termometrą ant saulės, tai jis rodys ne oro temperatūrą, o įkaitusio gyvsidabrio savo rezervuare. Todėl saulėtoje pusėje yra beprasmiška žiūrėti į termometrą – jis parodys stiklo ir plastiko temperatūrą, o ši ženkliai skirsis nuo oro temperatūros“, – aiškino ekspertas.
Kanados karštų orų anomaliją ekspertas aiškino susiformavusiu labai karšto oro kupolu, kuris atslinko iš Amerikos žemyno pietinės pusės. Oras dar taip pat įkaito po saulės spinduliais, kas nėra būdinga šiam metų laikotarpiui tose platumose. Tai ir sukėlė tokias „beprotiškas“ toms vietovėms temperatūras.
„Taip toli į šiaurę tokie karšto oro kupolų „įšokimai“ anksčiau nebuvo stebimi. Tai, kas vyksta dabar, yra unikalus Šiaurės Amerikai reiškinys su dar neregėta šilumos kupolo galia <...>“, –portalui „Meduza“ aiškino ekspertas.
Globalus atšilimas – jau čia. Pataria išmokti adaptuotis
Jis pripažino, kad šilumos kupolo galia sustiprėjo dėl globalaus atšilimo. „Čia yra ryšys. Pavyzdžiui, globalus atšilimas Rusijos teritorijoje – tai padažnėję nepalankių oro sąlygų atvejai. Tai ir stiprios liūtys, ir pasikartojančios karščio bangos. Artimiausius dešimtmečius jų pasikartojimai ir intensyvumas tik augs“, – cituojamas jis.
Klimatologo teigimu, tikslingiau kalbėti net ne apie dešimtį metų, o apie artimiausius dešimtmečius. „Esmė tame, kad net jeigu mes vienu spragtelėjimu dabar pereitume prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ir mažinsime teršalų kiekį, kad kovotume su globaliu atšilimu, anksčiausiai, kada galėtume išvysti rezultatą – antroje XXI a. pusėje. Sistemos inercija yra labai didelė. Anglies dvideginis, kuris jau pateko į atmosferą, artimiausius 20-30 metų nuspręs klimato pobūdį mūsų planetoje. Todėl visiškai aiškiai būtina adaptuotis“, – aiškino jis.
Pasak P. Konstantinovo, miestams reiktų daugiau galvoti apie tai, kaip galima padėti gyventojams slėptis nuo karščio. Didinti kondicionavimo apimtis, organizuoti „šalčio kambarius“ viešose erdvėse, kur gali ateiti pailsėti vyresnio amžiaus žmonės.
Būtina adaptuoti miesto infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų besikeičiančias oro sąlygas ir taptų „climate friendly“ (angl. draugiškas klimatas): daugiau žalumos, žali stogai, vandens infrastruktūros plėtra.
Maža to, ir projektuojant miesto erdves galima būtų galvoti apie skersvėjų koridorius, kuomet neleidžiama susiformuoti sustingusioms zonoms, taip vadinamiems akmeniniams maišeliams.
Tai leistų išvengti situacijų, kuomet žmonės nuo karščių privalo slėptis pastatuose apsistatę kondicionieriais. Pastarieji taip pat sudaro uždarą „karščio ratą“ miestuose, nes išskiria į išorę karšto oro srautus.
„Anomalus karštis ir anomalus šaltis – tai mechanizmo, kuris yra paleistas globalaus atšilimo, pasekmė. Akademikui Obuchovui priklauso populiari frazė, kurią dažnai visi cituoja : „Globalaus atšilimo epochoje klimatas tampa vis nervingesniu“. Žmonės turi ruoštis savo infrastruktūros adaptacijai tam. O atšilimas Šiaurės Amerikoje – tai skambutis, kuris rodo, kad, tikėtina, mes nepakankamai įvertinome šių karščio bangų formavimąsi blokuojančių anticiklonų ir šilumos kupolų sąlygomis“, – aiškino apie laukiančią žmonijos ateitį ekspertas.
Ironiška, tačiau Žemė šiuo metu yra Saulės atšalimo pradžios cikle, kuris tęsiasi dešimtimis tūkstančių metų. Tačiau mes to atšalimo nepajusime, nes žmogiškasis globalaus atšilimo faktorius yra daug stipresnis. „Žmogus per metus išskiria dvigubai daugiau anglies dvideginio negu visi vulkanai. Mes į atmosferą paleidome jau tiek anglies dvideginio, kad gamtos ciklas lieka antrame plane“, – aiškino P. Konstantinovas, pridūręs, kad artimiausius 50-100 metų mes nepajusime gamtos ciklo temperatūros poveikio.
