Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.
Tačiau labiausiai nerimą kelia situacija Sibire, kur oro temperatūros pasikeitimai buvo vieni didžiausių planetoje – temperatūra buvo net 6℃ didesnė, nei įprasta vidutinė temperatūra. Negana to, neįprastos karščio bangos sukėlė laukinius gaisrus, kurie išdegino milžiniškus arktinės Sibiro dalies plotus.
Kalbant globaliai, 2020 m. patenka į pačių šilčiausių metų TOP trejetuką, kartu su 2016 m. ir 2019 m. Pernai pasaulinė temperatūra buvo maždaug 1,3℃ didesnė nei 1850–1900 m., o 1981–2010 m. vidurkis pernai buvo viršytas 0,5–0,6℃.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio ir metano, kiekis atmosferoje ir toliau augo, ir buvo pats didžiausias nuo tada, kai palydovai pradėjo rinkti tokius duomenis 2003 m. Pirminės analizės rodo, kad pernai anglies dvideginio atmosferoje daugėjo kiek lėtesniais tempais nei įprastai, tačiau metanas kaupėsi daug sparčiau.
Dėl šių skirtingų tendencijų tikriausiai galima kaltinti Covid-19 pandemiją ir pasaulinės ekonomikos sušlubavimą. Nepaisant to, tai nedidelis nuosmukis, kuris, manoma, nesukels ilgalaikių pokyčių. Kaip jau parodė anksčiau atlikti tyrimai, dėl pandemijos įvesti apribojimai neturės jokio ryškaus poveikio klimato krizei.
Šią ataskaitą Žemės dieną paskelbė Europos Sąjungos „Copernicus“ programa. Tą pačią dieną įvyko ir Jungtinių Amerikos Valstijų inicijuotas virtualus susitikimas, kuriame pasaulio lyderiai susirinko aptari kokių veiksmų reikia imtis, siekiant spręsti vis gilėjančią klimato krizę.
Valstybės paskelbė savo pasižadėjimus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir atkreipė dėmesį į iki šiol padarytą pažangą. Kaip pranešė „BBC News“, susitikime taip pat buvo svarstomi potencialūs sprendimų finansavimo šaltiniai, ypač besivystančiose šalyse, ir būdai, kaip būtų galima padidinti mūsų atsparumą klimato kaitos poveikiui. Galiausiai, kai kurių šalių gynybos ministrai aptarė klimato kaitos padarinius pasauliniam saugumui.
JAV prezidentas Joe Bidenas pasižadėjo, kad JAV iki 2030 m. sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 50 proc., palyginus su 2005 m.
„Jungtinės Amerikos Valstijos nelaukia, nes atidėliojimo kaina yra per didelė, ir mūsų tauta nusprendė veikti dabar. Klimato kaita kelia grėsmę išlikimui, bet atsakydami į šią grėsmę, mes galime remti gerai apmokamas darbo vietas, stiprinti Amerikos dirbančias bendruomenes, apsaugoti visuomenės sveikatą ir tobulinti aplinkos teisingumą. Kovodami su klimato kaita mes taip pat kuriame naujas darbo vietas“, – buvo rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.
