• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

REKLAMA

Kaip pranešama žurnale „Nature Climate Change“, sukūrę žaibavimo poliarinėse platumose modelį, tyrėjai pastebėjo, kad šimtmečio pabaigoje šiuose regionuose trenkiančių žaibų kiekis išaugs maždaug 100 proc.

Tyrimo autorius dr. Yangas Chenas iš Kalifornijos universiteto Irvine sakė: „Mes sukūrėme prognozę, kaip kis žaibavimas Šiaurės Amerikos ir Eurazijos taigose ir arktinėje tundroje. Tyrimo rezultatai mus nustebino, nes tikėtini žaibavimo tendencijų pasikeitimai vidutinėse platumose yra žymiai mažesni.“

Darbe buvo analizuojami žaibavimo dažnumo šiauriniuose planetos regionuose pasikeitimai nuo 1986 m. iki 2005 m. Komanda palygino šiuos duomenis su kitais klimato veiksniais ir tarp jų pastebėjo ryšį. Naudodami modelius, kuriais yra pranašaujami klimato krizės padariniai, jie apskaičiavo žaibavimo dažnumo tikimybę 2081–2100 m. Mokslininkai pastebėjo, kad kuo tiriama vietovė yra šiauresnė, tuo didesnė žaibavimo tendencijų kaita jos laukia.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, šis tyrimas buvo pradėtas siekiant ištirti ne žaibų, o miškų gaisrų tikimybę. Ypatingą dėmesį komanda skyrė miškų gaisrams Aliaskoje 2015 m. Tais metais šioje valstijoje įsižiebė net 770 gaisrų, kurie bendrai sudegino daugiau nei 2 mln. hektarų miškų ir tundrų. Tai tikriausiai buvo patys blogiausi metai Aliaskos istorijoje.

REKLAMA

„2015-uosius galima vadinti gaisrų metais vien dėl rekordinio kilusių gaisrų skaičiaus. Mes manome, kad tokį didelį miškų gaisrų skaičių galėjo lemti žaibavimas“, – sakė tyrimo bendraautorius Jamesas Randersonas, Kalifornijos universiteto Irvine žemės sistemos mokslų profesorius.

Ryšys tarp žaibavimo ir gaisrų verčia nerimauti dėl daugybės priežasčių. Didžiausia dalis poliarinio rato žemės yra amžinasis įšalas – nuolat užšalęs organinės anglies prisotintas dirvožemis, kuriam dėl daugelio priežasčių dabar gresia atitirpimas. Žaibavimas ir sausos sąlygos padidina gaisrų riziką, dėl kurių amžinasis įšalas atitirpsta.

REKLAMA
REKLAMA

Jam tirpstant, į atmosferą išsiskiria milžiniški kiekiai anglies dioksido ir metano – dujų, kurios tik dar labiau spartina klimato atšilimą. O kaip teigiama tyrime, tolimesnė klimato kaita dar padidina žaibavimo dažnumą. Tai yra siaubingas užburtas ratas.

Komanda tikisi, kad jų modelis paskatins atidžiau sekti žaibavimą ir laukinius gaisrus Arktyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų