Burgundijos gyventojai į savo gaminamą vyną žiūri labai rimtai. Taip rimtai, kad jau pastaruosius 664-is metus jie fiksuoja, kada yra nuimamas derlius. Šios datos yra užrašomos arba tiesiogiai, arba jas galima atsekti pagal vynuogių rinkėjams išmokėtus atlyginimus ar miesto tarybos ataskaitas.
Dr. Thomas Labbe iš Burgundijos universiteto knaisiojosi net keliuose archyvuose, kol surado datas, kada vynuogynuose aplink Bono miestą prasidėdavo derliaus nuėmimas. Mokslininkas publikavo šį, iki šiol patį ilgiausią kada nors išleistą, derliaus nuėmimo datų sąrašą, kuris prasideda dar 1354 m.
Po karštų, sausų vasarų, vynuogės yra renkamos anksčiau, negu po šaltesnių ir drėgnesnių. Tai T. Labbe patvirtino, palygindamas derliaus nuėmimo datas su vietiniais oro temperatūros duomenimis. Tiesa ši informacija buvo pradėta kaupti vėliau.
„Visas šis sąrašas yra aiškiai suskirstytas į dvi dalis“, – sakė mokslininkas.
Daugiau nei 600 metų vidutinė derliaus nuėmimo data buvo rugsėjo 28 d. Anksčiau derliaus nuėmimas prasidėdavo tik išskirtiniais atvejais. Tačiau nuo 1988 m. vidutinė data pasikeitė į rugsėjo 15 d. Tai patvirtina, kad klimatas šiltėja.
„Nemanėme, kad jau nuo 9 deš. pabaigos klimato šiltėjimas bus taip lengvai pastebimas. Aiškiai matosi, kad nuo 1988 m. klimatas pradeda sparčiai šiltėti. Ši paskutiniųjų 30-ies metų tendencija tampa aiški visiems“, – sakė Berno universiteto profesorius Christianas Pfisteris, vienas iš T. Labbe parengtos ataskaitos analizės autorių.
Klimato mokslininkai dažnai nepataria daryti išvadų apie viso pasaulio klimatą, remiantis vienos vietos duomenimis. Gali būti daugybė priežasčių, kodėl tam tikras regionas neatitinka platesnių tendencijų. Tačiau T. Labbe pateiktus įrodymus patvirtina ir Japonijoje didelę kultūrinę reikšmę turinčios šventės – sakurų žydėjimo festivalio – tyrimas. Duomenys apie tai, kada ji buvo švenčiama, yra renkami nuo dar senesnių laikų, tiesa, kai kurių metų šventės datų trūksta.
Vynuogių rinkimas parodo kokia buvo temperatūra balandžio–liepos mėnesiais. Sakurų žydėjimas išduoda, koks tais metais buvo pavasaris. O štai įrašai apie vieno Japonijos ežero užšalimą ir upės Skandinavijoje atitirpimą parodo, kad ir žiemos šiuose regionuose dabar yra kitokios nei buvo anksčiau.
Dar senesni duomenys apie klimato sąlygas gali būti renkami tiriant medžių rieves, ledų kernus, stalagmitus ir dar daugybę kitų natūralių darinių. Tačiau ši informacija nėra tokia tiksli, kaip T. Labbe surinkti duomenys.
